2020 m. liepos 8 d. 14:38 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Ištraukta Kinijos ir Rusijos interesų Klaipėdos uoste korta

(2)

Ištraukta Kinijos ir Rusijos interesų Klaipėdos uoste korta nuotrauka, foto

PLANAI. Nauja teritorija, dėl kurios nuomos būtų skelbiamas konkursas, pietinėje uosto dalyje geriausiu atveju galėtų atsirasti po penkerių metų.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Reklama

Lietuva perspėjama, kad sutelkdama visą dėmesį į kovą su koronaviruso pandemija gali pražiūrėti Kinijos ir Rusijos interesus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Galbūt tai susiję su nuo balandžio 10 d. prasidėjusia rinkimų į Lietuvos Seimą kampanija, tačiau ne pro šalį pasitikrinti, ar mūsų uostas nėra plikas, neapsaugotas įstatymų ir jį didžiųjų pasaulio valstybių interesams gali panaudoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas ar susisiekimo ministras, tarkime, prijaučiantis svetimų valstybių interesams.

"Tai visiškas pasityčiojimas iš visuomenės, manant, kad ji nežino, jog strateginės valstybės įmonės sandorius tvirtina specialioji komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurioje yra ir Valstybės saugumo departamento, ir daugelio kitų struktūrų atstovai. Galbūt patiklius žmones galima ir apgauti, bet kas supranta strateginių įmonių veiklos specifiką, žino, kad sistema veikia gerai ir saugumas tikrai nepriklauso nuo vieno ar net kelių žmonių.

Neretai apie uostą postringauja žmonės, neturintys žalio supratimo, kaip jis veikia, arba remiasi kalbomis politikų, kurie dažniausiai turi asmeninių tikslų vaidinti kovotoją su menamais priešais.

Tokia politika, nepaisant galimybės kenkti vienam geriausių Baltijos jūros uostų, yra savanaudiška ir nepagrįstai kelia psichologinę įtampą visuomenėje. Melas, kad Kinijos kompanijos siekė statyti išorinį Klaipėdos uostą", - sako Arvydas Vaitkus, buvęs Uosto direkcijos vadovas.

Išorinis uostas gali būti statomas neskaidriai?

Viename "Savaitės komentare", transliuojamame "YouTube" kanalu, samprotaujama taip. Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis atleido iš pareigų buvusį A. Vaitkų, kuris esą simpatizavo ne tik Baltarusijos verslui Lietuvos uoste, bet ir Kinijos dominavimui įgyvendinant Klaipėdos išorinio uosto statybos projektą.

Po kurio laiko jis pats buvo atleistas iš pareigų.

O naujasis ministras Jaroslavas Narkevičius pasirinko Uosto direkcijos vadovu esą labai Lietuvos oligarchams lojalų žmogų Algį Lataką.

Šis ne tik kartu su A. Vaitkumi per savivaldos rinkimus buvo tame pačiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše, kurį rėmė su Baltarusija susiję Klaipėdos uosto verslininkai, bet ir pats bendram reikalui paaukojo 3 tūkst. eurų.

 

SVARBA. Su uostu susijusi veikla į valstybės biudžetą generuoja daugiau kaip 830 mln. eurų valstybei nepatiriant sąnaudų. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Reklama

Komentatorius mano, kad, jeigu išorinis uostas, kainuosiantis apie vieną milijardą eurų, būtų statomas labai skaidriai pagal vakarietiškus principus, jis šaliai ir jos žmonėms duotų milžinišką naudą.

Bet... Jis gali būti statomas ir neskaidriai, nes esą galima pasiduoti Kinijos ir Rusijos Lietuvoje partnerių, manančių, kad Klaipėdoje turi dominuoti draugiškos Baltarusijai ir Rusijai verslo grupės, įtakai.

Tada Lietuva taps Rusijos ir Kinijos kontroliuojamu transporto koridoriumi, ko esą Maskva ir Pekinas nuosekliai siekia.

Pasak komentatoriaus, uostamiesčio žiniasklaida tai nutyli, nes yra priklausoma nuo oligarchų valdžios ir kovos su koronavirusu pinigų.

Neturėti prekybos santykių - absurdas

Iš tikrųjų A. Vaitkus, būdamas Uosto direkcijos vadovu, ne kartą lankėsi Kinijoje ir spaudos konferencijose pasakodavo apie šios šalies gamybinį potencialą ir jos svarbą pasaulio ekonomikai.

Su juo toje šalyje lankėsi ne vienas ministras. Tarp jų ir R. Masiulis, kuris, pasak A. Vaitkaus, dalyvaudamas pasaulinėje konferencijoje "One belt one road" labai nustebo, pamatęs, kaip apie Kiniją sukasi visų ne tik Europos, bet ir pasaulio valstybių lyderiai.

Reklama

 

Arvydas VAITKUS, buvęs Uosto direkcijos vadovas

A. Vaitkus pasakojo, kad vienoje Europos Sąjungos (ES) uosto vadovų konferencijoje, vykusioje Barselonoje, kai kurių uostų atstovai pusę dienos aiškino, kad nereikia įsileisti Kinijos kompanijų į uostus, tačiau visuose tuose uostuose yra su šia šalimi susiję krovos terminalai. "Tokia politika Europoje.

Šiandien (balandžio 17 d. - aut. past.) per parą ES prekyba su Kinija sudaro apie 1,5 milijardo JAV dolerių.

Paprastai, kai nebuvo koronaviruso pandemijos, visos Europos prekybos apyvarta su Kinija sudarydavo apie 2 milijardus dolerių per parą.

Reklama

Neturėti prekybinių, transporto-tranzito sąlyčio taškų su šia megavalstybe, valdančia daugiau nei pusę pasaulinių prekių ir žaliavų srautų, būtų absurdas", - sako jis.

"Būčiau neprasilaikęs nė pusmečio"

A. Vaitkus neneigia, kad 2015 m. Klaipėdos uostu labai domėjosi Kinijos kompanijos. Jo teigimu, jos norėjo ateiti į Lietuvos uostą lygiai tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis dirba Roterdamo, Hamburgo, Brėmerhafeno, Amsterdamo ir kituose ES uostuose, ir nekėlė jokių išskirtinių sąlygų.

Anot jo, ir kitų šalių kompanijos norėtų ateiti dirbti į vieną geriausių Baltijos jūros uostų, tačiau visi tie norai yra susiję su prekėmis, o ne su noru užvaldyti turtą. Jo manymu, atitinkamus strateginių dalykų saugiklius būtina tvirtai laikyti savo rankose, t. y. neparduoti savo fundamentalių strateginių objektų, pvz., žemės ir infrastruktūros.

O prekės yra visai kitas dalykas. Visas pasaulis šiandien siekia turėti kuo daugiau prekių tranzito per savo uostus, geležinkelius, kelius, nes tai yra milžiniškos įplaukos į nacionalinį biudžetą.

Lietuva - išskirtinė ES valstybė, turinti ne tik gerai išvystytą tarptautinį TEN-T tinklą, bet ir uždirbanti per tranzitą ypač didelę nacionalinio biudžeto dalį - apie 11-13 proc. BVP.

"Dvidešimt metų dirbu darbą, susijusį su Lietuvos transportu, ypač su uosto struktūromis, kurių veikla visada buvo po didinamuoju stiklu ne tik iš valstybės institucijų pusės, bet ir iš uosto kompanijų.

Reklama

Tai suprantama, nes uoste visada buvo ne tik išorinė, bet ir vidinė konkurencija. Jeigu per tą laikotarpį būtų padaryta nors menkiausia klaida, kuo bandė mane įtarti buvęs susisiekimo ministras R. Masiulis, nebūčiau išsilaikęs net pusmečio.

Asmeniškai prisidėjau prie to, kad sprendimai plėtoti infrastruktūrą būtų priimti be galimybės spręsti vienam asmeniui, kad tai būtų daroma daugiapakopėje sistemoje, galutinius sprendimus priimant susisiekimo ministrui. Daugiapakopė sistema leidžia užtikrinti skaidrumą.

Įvairiais nepriklausomybės laikotarpiais daug kartų esu atsakęs į kai kurių ministrų klausimus, ar nereikėtų Uosto direkcijos įvertinti akcijomis, kurias paskui galbūt būtų galima parduoti.

Dabar valdžioje yra jaunų žmonių, kurie norėtų tai daryti. Žinoma, viską galima parduoti, bet aš visada buvau kategoriškai prieš bet kokios uosto infrastruktūros pardavimą", - kalbėjo A. Vaitkus.

Grėsmės nėra

Kinijos prekės jau daugybę metų kaip ir šiandien keliauja per Lietuvą visomis kryptimis ne tik per uostą, bet ir geležinkeliu ar autotransportu. Pasak A. Vaitkaus, dėl to ne tik nėra grėsmės, bet, priešingai, dėl tokių prekinių srautų stiprėja šalies biudžetas.

Rusijos krovinių Lietuvos uoste kasmet vis labiau mažėja. Tai susiję su šioje šalyje vykdoma uostų politika - Rusijoje generuojami kroviniai, tos šalies žaliavos turi būti gabenamos per savo šalies uostus. "Manau, tokia bet kurios valstybės politika yra pragmatiška", - sako A. Vaitkus.

Reklama

Trečdalis krovinių, kraunamų Klaipėdos uoste, yra baltarusiškos kilmės. "Kaimyninė Baltarusija - reikšminga mūsų šalies partnerė transporto ir tranzito srityje.

Mūsų šalys bendradarbiauja ne tik transporto, kitų ekonomikos rūšių, bet ir kultūros, meno srityse. Kad vyktų toks bendradarbiavimas, mūsų šalis siekė nuo pat 2002 m., ir tai darė visos vyriausybės. Todėl labai neigiamai vertinu politikus, kurie gali sugriauti ilgai kurtą bendrystę", - sako A. Vaitkus.

Svarbu neparduoti žemės

Pasak A. Vaitkaus, patvirtinus uosto bendrąjį planą, apsukrūs verslininkai nebegalės pristatyti kotedžų šalia AB "Klaipėdos nafta" rezervuarų.

"Manau, valstybė numatydama ateities strategiją teisingai pasielgė rezervuodama tam tikrus plotus, sudarė galimybę priimti operatyvius sprendimus plėtojant infrastruktūrą. Niekada neabejojau, kad išorinis uostas būtų statomas tik tada, jeigu atsirastų partneris, turintis naują krovinį", - sako jis.

Paklaustas, ar tas partneris gali būti Kinijos kompanijos, atsakė, kad ES uostai neskirsto terminaluose veikiančių kompanijų pagal šalis. Pagal jas neskirstomi ir prekybiniai laivai, įplaukiantys į uostus.

Svarbu, kad nebūtų parduota žemė ir infrastruktūra. Jeigu naujuose terminaluose atsirastų naujų krovinių rūšių ar papildomų srautų, nedidėtų vidinė konkurencija, tad valstybės investicijos į infrastruktūrą būtų efektyviai atsiperkančios.

Pirmiausia - nacionalinis saugumas

Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys teigia, kad uostas turi saugiklį. Pagal šiandien galiojančius įstatymus į Klaipėdos uostą galima ateiti tik laimėjus žemės nuomos konkursą.

"Šiandien galimas scenarijus būtų toks. Mes pastatome išorinį uostą, įrengiame infrastruktūrą ir organizuojame žemės nuomos konkursą.

Vyriausybės nutarime, reguliuojančiame žemės nuomos suteikimo tvarką Klaipėdos uoste, rašoma, kad konkurso sąlygose privaloma nurodyti reikalavimą pateikti pažymą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Bet koks asmuo, atėjęs vadovauti Uosto direkcijai, privalėtų laikytis šito teisės akto reikalavimo. Tokią pažymą išduoda tik speciali komisija, sudaryta prie Vyriausybės. Nesvarbu, ar tai būtų kinų, ar prancūzų, ar Pietų Afrikos Respublikos verslininkai, jie turėtų pristatyti tokią pažymą, kitaip neatitiktų konkurso sąlygų", - teigė L. Rudys.

 

 

Linas RUDYS, Uosto direkcijos Teisės departamento vadovas

Pasak jo, net ir tuo atveju, jeigu verslo subjektas atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus, galima kalbėti tik apie žemės nuomą daugiausia 50 metų, o pardavimo galimybės apskritai nėra.

Žemė ir krantinės yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Savaime suprantama, Klaipėdos uoste dirbančios kompanijos privalo laikytis Lietuvos teisės aktų.

"Išorinį uostą statytų tas, kas laimėtų konkursą. Kadangi tai labai didelės vertės rangos darbų konkursas, jo sąlygose taip pat turėtų būti numatytas reikalavimas dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Vėl reikėtų gauti minėtos komisijos leidimą", - sako L. Rudys.

Be to, pagal Nacionalinio saugumo įstatymą, reglamentuojantį valstybei svarbių objektų atitiktį nacionalinio saugumo interesams, bet kokie sandoriai Nacionalinio saugumo departamento iniciatyva gali būti naikinami.

Naujam verslui nėra kur ateiti

 

 

Artūras DRUNGILAS, Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius

Paklaustas, ar Klaipėdos uostas gali būti panaudotas, tarkime, Kinijos ir Rusijos interesams, Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas atsakė: "Šiuo metu visa žemė uoste yra išnuomota.

Kitų valstybių verslas neturi kur ateiti. Vienintelis būdas būtų tartis su jau dirbančiais uoste verslininkais.

Šiuo atžvilgiu yra įdiegtos apsaugos priemonės. Visi sandoriai, susiję su bendrovių nuosavybe strateginiame objekte, yra vykdomi per notarą. Atskiru įstatymu nustatyta, kad, jeigu įsigyjama gana didelis akcijų kiekis, notaras sandorio netvirtina, nes reikalingas Lietuvos Vyriausybės komisijos pritarimas.

Tad šiuo požiūriu esame saugūs. Beje, tam tikri sandoriai tarp privačių bendrovių uoste minėtos komisijos nebuvo patvirtinti", - aiškina A. Drungilas. - Jeigu būtų sukurta nauja infrastruktūra, t. y. nauja žemė, kuri būtų nuomojama, tarkime, koncesijos būdu, būtų skelbiamas konkursas, bet laimėtoją turėtų laiminti minėta Vyriausybės komisija.

Konkursą dėl teritorijos nuomos pietinėje uosto dalyje anksčiausiai mes galėtume paskelbti maždaug po penkerių metų, nes reikia parengti projektinius pasiūlymus, gauti poveikio aplinkai vertinimo išvadą, parengti techninius projektus ir t. t. O dėl išorinio uosto viskas nusikelia dar toliau į ateitį.

Dabar pradėti bijoti, kad atėjus naujam generaliniam direktoriui vyks kokie nors procesai, tikrai nėra pagrindo. Per tą laikotarpį gali pasikeisti net keli direktoriai ir ministrai."

A. Drungilas spėja, kad teorijos apie grėsmę atsiranda todėl, kad kažkas yra nepatenkintas konkurso eiti Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas rezultatais. "Parinktas tikrai kompetentingas žmogus, turintis didžiulės patirties. Greičiausiai nėra prie jo kaip prikibti, tad kuriamos sąmokslo teorijos", - sakė jis.

Vadovui reikia leisti dirbti

"Kai buvau atleistas iš Uosto direkcijos vadovo pareigų, į teismus ėjau norėdamas įrodyti, kad tokie sprendimai svarbūs ne tik man, bet ir būsimiems vadovams. ES kalba, kad diskrecijos (ministro teisė spręsti savo nuožiūra - aut. past.) ribos negali būti begalinės. Lietuvos teismai įrodė, kad tai normalu", - teigia A. Vaitkus.

 

 

Algis LATAKAS, laimėjęs konkursą eiti Uosto direkcijos vadovo pareigas

Jis sako gerai A. Latako nepažįstantis. Dirbdamas koncerne "Achemos grupė" girdėjo, kad jis yra vienas geriausių gamybos direktorių ne tik "Klasco", bet ir visame Klaipėdos uoste. "Manau, kad susirūpino politinė jėga, neprastūmusi savo kandidato.

Asmuo iš San Francisko buvo tas, kuris prieš metus, dar prieš mano atleidimą iš pareigų, naktį skambino į direkciją ir klausė, kada gali paduoti dokumentus į vadovo postą. Įdomu tai, kad dar dirbant ministru R. Masiuliui ir organizuojant uosto vadovo atrankos konkursą buvo reikalaujama turėti patirties Šiaurės Amerikos rinkose, t. y. ten, kur gyvena tas asmuo.

Manau, Uosto direkcijos kolektyvui pasisekė, nes vadovauti ateina nepriekaištingos reputacijos profesionalas, daug metų dirbęs Klaipėdos uoste. Geriau politikai jam palinkėtų sėkmės ir leistų dirbti, nes uostas šiandien yra rimtoje kryžkelėje.

Be valdžios palaikymo, nors būtum aukščiausio lygio specialistas, nieko nepavyks padaryti. Uostas šiandien yra viena iš tų struktūrų, kuri valstybei uždirba milžiniškas lėšas. Su uostu susijusi veikla į valstybės biudžetą generuoja daugiau kaip 830 mln. eurų valstybei nepatiriant sąnaudų.

Uosto rodikliai, kaip rodo praktika, išlieka stabilūs, kai šalį užklumpa krizės", - sako A. Vaitkus.


Algis Latakas - gamybininkas, ne politikas. Tame partijos sąraše mūsų buvo apie 30 žmonių. Bet kuo čia dėtos Kinija ir Rusija, nesuprantu, ir kokį ryšį jis su jomis gali turėti? Aš nesąmonių nekomentuoju ir sąmokslo teorijomis netikiu.



 

Vidmantas DAMBRAUSKAS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Senjoras...

2020-04-22   08:32

IP: 185.11.26.161

Daugelis norėtų žinoti visų konkurso dalyvių sąrašą. Kodėl tai yra užslaptinta. Tai ir verčia abejoti konkurso skaidrumu. Apgailėtina!

Viktoras G.

2020-04-21   17:31

IP: 78.62.3.28

Straipsni lyg ir objektyvus, bet vis tik prasikiša asmeninio (ar nupirkto) autorės suinteresuotumo ausys.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Antradienį uostamiestyje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje energetikos ministras...

Jūroje gamins 25 proc. Lietuvos elektros energijos nuotrauka, foto

Klaipėdoje vykusiame Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje nutarta sutelkti bei stiprinti...

Stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas nuotrauka, foto

Klaipėdoje apsilankę už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus...

Aptarė projekto „Žaliasis uostas“ koncepciją nuotrauka, foto

Žvejų uostelį labiausiai išgarsino dų objektai: legendinis ledo generatorius ir Klaipėdos žuvininkystės...

Kada keisime žvejų uostelio pavadinimą? nuotrauka, foto

Pratęsiama vidaus sienų kontrolė nuotrauka, foto

Lietuva, Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pratęsti vidaus sienų kontrolę 30 dienų,...

Atrask savo kraštą: didžiausia Lietuvoje tuja nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Šilutės rajone esantis Kintų miestelis žinomas ne tik dėl senų žvejybos tradicijų....

Bibliotekos fonduose - ir stalo žaidimai nuotrauka, foto

Klaipėda, Ar rinkdamiesi naujus stalo žaidimus savo kolekcijos papildymui ir žvelgdami į jų...

Klaipėdiečiai nepatenkinti kirais: teršia ir puldinėja nuotrauka, foto

Klaipėda, Uostamiesčio gyventojų ramybę drumsčia ne tik nuolatiniai kirų klyksmai, jų sukelta netvarka...

Lietuva, Paskelbta prieš 24 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 37 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...