2020 m. liepos 7 d. 19:06 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Gąsdina neva galimas Uosto direkcijos privatizavimas

Gąsdina neva galimas Uosto direkcijos privatizavimas nuotrauka, foto

OBJEKTAS. Jūrinės organizacijos primena valdžios vyrams, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostos yra vienintelis šalies uostas ir jos strateginis objektas ir prašo neeksperimentuoti su Uosto direkcija.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Reklama

Spaliui baigiantis jūrinės organizacijos išsiuntė kreipimąsi šalies valdžios atstovams. Didžiulį susirūpinimą joms kelia vėl iš stalčiaus ištraukta idėja valstybės įmonę (VĮ) Uosto direkciją padaryti akcine bendrove (AB). Jos prašo nepritarti šiai iniciatyvai, nemenkinti valstybinio sektoriaus, nes nėra jokių garantijų, kad ateityje Uosto direkcija nebus privatizuota. Ką apie AB statusą mano buvęs jos vadovas Arvydas Vaitkus. Ar dabar jo požiūris pasikeitė?

Galimas daiktas, jūrinių organizacijų kreipimąsi į valdžios vyrus iššaukė naujo susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pasakymas, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus konkursas nebus skelbiamas, kol įmonė netaps akcine bendrove. Sprendimą, suteikti tokį statusą direkcijai, dar turėtų tvirtinti Seimas, o Vyriausybė tam jau pritarė prieš metus.

Nerimą stiprina ir tai, kad, buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui atleidus šiemet kovo pabaigoje direkcijos vadovą A. Vaitkų, jau daugiau kaip pusė metų šis strateginis šalies objektas neturi nuolatinio vadovo ir panašu - jį turės dar negreitai.

Šių metų pradžioje Uosto direkcijos vadovybės atstovai teigė, kad direkcija pasirengusi tapti AB ir kad ji to nori, nes AB turi geresnes sąlygas nei VĮ, pavyzdžiui, vadovų atlyginimai yra kur kas didesni, pardavus turtą gauti pinigai eitų ne į biudžetą, o liktų bendrovei, tapusi AB direkcija galėtų būti verslesnė ir t. t. Tačiau liepą šalies vadovybei iškilo daug klausimų ir apie tokio statuso suteikimą direkcijai nustota kalbėti.

Kreipimąsi, adresuotą šalies prezidentui Gitanui Nausėdai, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, susisiekimo ministrui J. Narkevičiui, pasirašė Lietuvos jūrininkų sąjungos, Jūrų kapitonų asociacijos, asociacijos "Jūros veteranai", Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkai, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Kreipimesi šalies vadovams primenama, kad Lietuva turi vienintelį uostą, kuris yra strateginis jos objektas, kad Uosto direkcija yra pelningiausiai ir skaidriausiai dirbanti šalies VĮ, ir prašoma nedaryti reformų.

Spalio 29 d. gautas Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio raštas, įpareigojantis Susisiekimo ministeriją kartu su Uosto direkcija išnagrinėti minėtą kreipimąsi ir atsakyti kreipimosi autoriams, o kopiją pridėti Vyriausybės kanceliarijai.

Atsiranda galimybė privatizuoti

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos teigimu, AB klausimas iškilo dar tada, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo R. Masiulis.

"Mano žiniomis, AB statuso suteikimas Uosto direkcijai buvo ne jos pačios idėja, o nuleista iš viršaus. Dabar naujasis susisiekimo ministras vėl kelia tą klausimą", - sakė P. Bekėža.


KLAUSIMAS. Jeigu VĮ Uosto direkcijos statusas būtų keičiamas į AB statusą, kyla klausimas, kaip būtų elgiamasi su Uosto kapitono tarnyba ir locmanais, nes jie atlieka vadinamąsias viešąsias funkcijas, kurios AB nebūdingos. Redakcijos archyvo nuotr.

LJS pirmininko teigimu, praktika rodo, kad tokie dalykai nieko gero nežada. Kai kurios VĮ buvo įtrauktos į neprivatizuojamų objektų sąrašą, vėliau iš jo išbrauktos, paverstos AB, o tada atsivėrė kelias privatizuoti.

Reklama

Negi jūs baiminatės, kad Uosto direkcija gali būti privatizuota?

AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" iš pradžių buvo VĮ ir įtraukta į neprivatizuojamų įmonių sąrašą. O kai bendrovė bankrutavo, valstybė iš 100 proc. akcijų teturėjo tik 56,6 proc. Akcijos buvo dalyjamos darbuotojams, valstybė jomis atsiskaitinėjo už žemę. Taip pat po truputį tyliai galima pasiekti, kad po kurio laiko valstybė nebeturės ir didžiojo Uosto direkcijos akcijų paketo ir nebegalės daryti įtakos vienintelio uosto veiklai.

Kitas dalykas - Uosto direkcijai priklauso Uosto kapitono tarnyba. Ji gali sulaikyti laivą, skirti baudas ir kt. Jeigu direkcija verčiama AB, kas bus daroma su šita tarnyba, kur ji būtų iškelta?

Bet ir kitose šalyse kai kuriuos uostus valdo akcinės bendrovės.

Didesnė dauguma uostų yra valdomi valstybės, pavyzdžiui, Švedijoje. Būna arba valstybinis, arba municipalinis, t. y. miesto, uostas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę visa jūrinė bendruomenė pirmiausia kėlė klausimą, kad būtų išsaugotas valstybinis uostas.

Spaudos konferencijose Uosto direkcijos atstovai aiškindavo, kad būdama VĮ Uosto direkcija daug ko negali daryti, kad jai surištos rankos.

Reklama

Tai pasakos vaikams. Valstybė, t. y. Susisiekimo ministerija, valdo įmonę. Jos valdybą sudaro keli žmonės. Valdybos posėdį esant dabartinėms ryšių priemonėms galima sušaukti tą pačią dieną.

Diskutuojama 18 metų

Buvęs Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus, jai vadovavęs šešerius metus, sako, kad diskusijos dėl direkcijos virsmo AB vyko 18 metų. Anot jo, Vokietija neskubėjo žengti tokių žingsnių, ilgai kūrė sąlygas ir tik dalis VĮ buvo paverstos AB turto neakcionuojant. Panašiu principu veikia AB "Lietuvos geležinkeliai", kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei.

Paskutinė didelė diskusija šiuo klausimu vyko tada, kai Lietuva ruošėsi stoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kurios visateise nare tapo 2018 metų liepą. Prieš įstojant užsienio ekspertai rekomendavo Lietuvai mažinti VĮ skaičių, sakydami, kad tai vis dėlto yra šalies vidaus reikalas.

"2017 m. vidury gavome pirmą indikaciją iš Susisiekimo ministerijos pateikti medžiagą dėl perėjimo iš VĮ statuso į AB. Mes buvome paruošę medžiagą konkursui dėl studijos, kaip tai paliestų Uosto direkciją, rengimo. Tačiau gavome nurodymą pateikti medžiagą skubiai be jokios studijos. Bandėme įrodyti ministerijai, kad tokios medžiagos neparengsime per savaitę ar dvi, kad valstybei prieš priimant sprendimą kils labai daug klausimų, kad mums būtina tartis su teisės specialistais. Konsultacijos su jais parodė, kad tokiu atveju reikės keisti nemažai įstatymų ir dar daugiau poįstatyminių aktų. Be to, iškilo du esminiai klausimai", - pasakojo buvęs Uosto direkcijos vadovas.

Turto klausimas

A. Vaitkaus teigimu, kilo labai rimtas pavojus dėl turto, kuris priklausytų pačiai Uosto direkcijai, jai tapus AB.

Mat beveik pusės milijardo eurų vertės direkcijos turto sudaro jos patikėjimo teise valdoma uosto infrastruktūra. Ji - strateginis valstybės turtas. Vadinasi, tik biuro patalpos ir dar keli santykinai nedidelės vertės objektai galėtų likti kuriamos AB turtu. Tada iškilo klausimas, kokie finansiniai institutai duotų paskolą Uosto direkcijai, teturinčiai kad ir 10 mln. eurų vertės biurą? Pasak A. Vaitkaus, į šį klausimą neatsakyta iki šios dienos.

Reklama

Buvusio Uosto direkcijos vadovo teigimu, bet kuriuo atveju direkcijai reikės skolintis pinigų uosto vartams pertvarkyti, nes tai labai didelės apimties projektas - reikia praplėsti laivybos kanalą, pasukti tiesesniu kampu, kad į uostą galėtų įplaukti dideli laivai esant ir blogesnėms oro sąlygoms. Įvairiems projektams įgyvendinti direkcijai reikia kelių šimtų milijonų eurų.

Tragiškas sprendimas uostui

Kitas labai svarbus klausimas, buvusio Uosto direkcijos vadovo teigimu, - uosto kapitonas ir jo tarnyba, kurie atlieka ir viešąsias funkcijas, kurių Akcinių bendrovių įstatymas nenumato. Atsakymo, kaip reikėtų elgtis su Kapitono tarnyba, taip pat negauta.

"Buvau kategoriškai prieš tai, kad iš Uosto direkcijos būtų "išimta" Kapitono tarnyba. Maniau, kad tokiu atveju būtų buvęs priimtas tragiškas sprendimas uostui ir grįžtama į Sovietų Sąjungos laikus. Prieš porą metų Ukrainoje buvo keliamas kapitono tarnybos klausimas. Šios šalies uostai turėjo atskirą kapitono tarnybą, kuriai ekonominė rizika yra tiesiog nepriimtina. Nepriklausomumas niekam šioje vietoje nėra pozityvas. Mūsų Uosto direkcija veikia pagal geriausių pasaulyje 100 uostų pavyzdį "landlord" principu su jai priklausančia Uosto kapitono tarnyba", - kalbėjo buvęs Uosto direkcijos vadovas.

"Griauti nusistovėjusią sistemą, kuri yra viena geriausių ne tik Baltijos jūroje, Europoje, bet ir pasaulyje, nevalia", - mano A. Vaitkus.

Ką direkcijai duotų AB statusas?

Kad ir kaip paradoksalu, bet Lietuvos valstybės valdomose AB atlyginimai nustatomi pagal kitą Vyriausybės nutarimą, t. y. pagal gerokai lankstesnę formą nei VĮ. Pasak A. Vaitkaus, kodėl taip yra, kas tai sugalvojo, negalėjo atsakyti net nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų valstybinėse institucijose dirbantys specialistai.

Kitas dalykas - AB tarnybinio transporto naudojimas yra kur kas paprastesnis. "Mes dar nesame išsivadavę iš tų senų saitų, buvusių iki nepriklausomybės atgavimo, kai tau skiriamas automobilis, bet kiekvienas tavo sustojimas gali susilaukti priekaištų. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tokią situaciją valstybėje reikia keisti. Vokietijos savivaldoje yra tokia sistema: 60 proc. automobilio vertės dengia savivaldybė, o likusius 40 proc. - automobilio naudotojas, bet jis gali tuo automobiliu naudotis bet kur, kuro ir remonto išlaidas dengia taip pat savivaldybė.

Reklama

Tačiau tie du teigiami dalykai jokiu būdu neatsveria tų dviejų mano minėtų klausimų. Galbūt valstybė VĮ versdama AB sugebėtų tuos barjerus pašalinti, bet kadangi tektų keisti labai daug įstatymų, tas procesas užtruktų labai ilgai ir su tuo būtų susiję daug įmonių, ne tik Uosto direkcija", - savo nuomonę išsakė A. Vaitkus.

Valstybė turi vienintelį uostą

Tiesiai šviesiai klausiamas, ar jis pasisako už tai, kad Uosto direkcija būtų AB, A. Vaitkus atsakė: "Kituose uostuose taikomos įvairios valdymo formos. Bet mes išsiskiriame jau net ir Baltijos jūroje - esame valstybė, turinti vienintelį uostą. Ir tai labai svarbi aplinkybė. Galvodamas apie tokius argumentus kaip turtas ir Uosto kapitono tarnyba, ko gero, būčiau linkęs susilaikyti, nei pritarti AB, nes ji neduoda nieko daugiau, nei aš išvardinau. Manyčiau, paprasčiau būtų pataisyti ir suvienodinti sąlygas dėl darbuotojų atlyginimo ir naudojimosi automobiliais, nei keisti statusą į AB."

Paklaustas, ar Uosto direkcija, tapusi AB, vėliau galėtų būti privatizuojama, buvęs jos vadovas atsakė: "Atsiranda galimybė parduoti dalį akcijų, dalyvauti biržoje pritraukiant kapitalą ir t. t. Uosto direkcija yra tvari įmonė. Per pastaruosius šešerius metus ji tapo pelningiausia uosto direkcija ne tik Baltijos jūroje, bet ir Europos Sąjungoje. Tad ji turi galimybę gauti paskolų ne tik iš Lietuvoje esančių finansinių institutų, bet ir pasauliniu mastu. AB jai šioje srityje niekuo nepadėtų, o grėsmių iškiltų.

Viską tą patį gali daryti ir VĮ. Ji turi pakankamai daug galių, gali imtis net verslo, efektyviai išnaudoti valstybės turtą. Mes norėjome, kad būtų atlikta studija todėl, kad mūsų šalyje žinios, kaip veikia VĮ arba AB užsienyje, yra gana paviršutiniškos. Europos Sąjungoje yra netgi tokių uostų, kuriuose pati uosto direkcija krauna krovinius, pavyzdžiui, Slovėnijos Koperio uoste. Vokietijoje maždaug iki 2004 metų veikė valstybinė konteinerių krovos kompanija. Paklausęs kodėl, gavau paprastą atsakymą: "Tai strateginės svarbos įmonė."

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Klaipėdoje vykusiame Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje nutarta sutelkti bei stiprinti...

Stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas nuotrauka, foto

Klaipėdoje apsilankę už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus...

Aptarė projekto „Žaliasis uostas“ koncepciją nuotrauka, foto

Žvejų uostelį labiausiai išgarsino dų objektai: legendinis ledo generatorius ir Klaipėdos žuvininkystės...

Kada keisime žvejų uostelio pavadinimą? nuotrauka, foto

Tęsiame publikacijų ciklą, kuriame pristatome išskirtines Klaipėdos uosto krovos kompanijų profesijas ir...

Mechanikas vamzdynų labirinte nepasiklysta nuotrauka, foto

Tikina, kad klaipėdiečiai „guls kryžiumi“ nuotrauka, foto

Klaipėda, „Čia kalbama ne apie transporto mazgo įrengimą, o kalbama apie Girulių...

Stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas nuotrauka, foto

Jūra, Klaipėdoje vykusiame Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje nutarta sutelkti bei stiprinti...

Eimantas Bendžius - į Italiją nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos krepšinio portalai skelbia, kad klaipėdietis Eimantas Bendžius rado naują karjeros stotelę...

Lietuvos aludariai sunaikino apie 7 mln. litrų alaus nuotrauka, foto

Ūkis, Visas Lietuvos aludarių pagamintas alus, kuris buvo išvežtas į barus, ...

Klaipėda, Paskelbta prieš 23 min.

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...