Žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" pirmininkas Virginijus Domarkas teigia, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tiek išgilino uostą, kad šiuo metu jūros vanduo eina į Kuršių marių vidų. Anksčiau būdavo balansas, o dabar iki Kintų, iki Preilos ateina sūrainis vanduo. Tad giliavandenės žuvys, kurios į jūrą neplaukia, dabar eina į rusų pusę. Žvejai sako, kad kai tik papučia stipresnis šiaurės vakarų vėjas, mariose strimelių pagaunama mažai, vos keli kilogramai, į tinklus patenka viena kita menkė, plekšnė, prilenda krabų.
Kuršių mariose naudojami žvejybos įrankiai, pavyzdžiui, ungurinės gaudyklės arba vardos, apnešami medūzomis, dar jos vadinamos grybu. Pasak pirmininko, žvejybos įrangą tiek apauga, kad į ją nebepatenka žuvys, tad visas žvejų triūsas Kuršių mariose nueina niekais. Taigi pastaruoju metu kasmet žvejai sugauna mažiau žuvų mariose, pasak V. Domarko, vien dėl to, kad mariose atsirado sūraus vandens.
Turi kompensuoti už žalą
Žvejai mano, kad Uosto direkcija turėtų kompensuoti už jiems daromus nuostolius, nes aplinkos apsaugos įstatymas numato, jog, jeigu kokia nors organizacija daro žalą kokiam nors kitam verslui, ji turi mokėti tam tikrą procentą žuvų ištekliams atkurti. V. Domarkas sako nėra girdėjęs, kad Uosto direkcijos lėšos būtų skiriamos įžuvinimui.
Asociacijos pirmininko teigimu, žvejai ketina oficialiai kreiptis į Aplinkos ministeriją, kuri davė leidimą vykdyti gilinimo darbus, kad atsakytų konkrečiai, kiek Uosto direkcija skiria pinigų įžuvinimui. Prieš kelerius metus "Lampetros" pirmininkas bandė tai sužinoti Uosto direkcijoje, tačiau tai jam nepavyko.
Teoriškai tai neįmanoma
Uosto direkcijos direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, tokie žvejų skundai yra sena daina. Klaipėdos uosto įplaukos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo grupės vadovas Vytautas Kaunas sako, jog prieš pradedant gilinimo darbus buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pagal jį sūraus vandens patekimas į marias įvertintas plius minus 4%. Pasak V. Kauno, tai reiškia, kad tai neturi jokios įtakos. Išgilinta akvatorija, tačiau susiaurinti uosto vartai, todėl skerspjūvio plotas liko tas pats. Dabar yra giliau, bet siauriau. Jo teigimu, nei teoriškai, nei praktiškai neįmanoma, kad daugiau sūraus vandens įtekėtų į Kuršių marias. Natūrali vandens tėkmė yra iš marių į jūrą. O kai pučia šiaurės vakarų vėjas tik paviršinis vandens sluoksnis ir tik kurį laiką teka iš jūros į marias. Projekto vadovui nesuprantama, kaip gali daugiau pritekėti sūraus vandens, jeigu uosto vartai yra siauresni.
V. Kaunas teigia, jog esant intensyviai žuvų migracijai Uosto direkcija sustabdo visus gilinimo darbus. Nors ji galėtų mokėti kompensaciją ir prašyti leidimo dirbti ir tuo laikotarpiu, tačiau ji prašo leidimo dirbti tik per neintensyvią žuvų migraciją.
Pažeidimų išpilant gruntą neužfiksuota
V. Domarko teigimu, žvejai atlieka savo tyrimus, t. y. samdo mokslininkus. Pavyzdžiui, buvo užsakyta atlikti iškasto grunto, kuris vežamas į vadinamąjį jūros sąvartyną (dampingą) ir ten laidojamas, studiją nustatant jo daromą žalą. Paaiškėjo, kad dėl to grunto žvejams padaroma kasmet nuo vieno iki dviejų milijonų litų žala. Paprastai tuo gruntu užpilamos žuvų nerštavietės jūroje. Žvejai neatmeta galimybės, kad gruntovežių kapitonai, taupydami kurą, išpila gruntą nepriplaukę sąvartyno. Paskui reikia laukti kelerius metus, kol srovės išnešios tą išpiltą gruntą.
A. Kamarausko teigimu, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento užsakymu yra atlikta dampingo zonos studija, ji pateikta departamentui. Dampingo rajoną įpareigota stebėti Laivų eismo tarnyba. Nenustatytas nė vienas grunto išpylimo ne vietoje atvejis. Priešingai, sakoma, jog netoli dampingo rajono kaip tik yra daugiau žuvų.
Pasak V. Kauno, apie nerštaviečių užpylimą gruntu, taip pat yra sena žvejų daina. Negana to, kad Klaipėdos uoste yra vykdoma ilgalaikė monitoringo programa, šiuo metu atliekamas gana griežtas išpylimų monitoringas. Laivų eismo tarnyba seka, kur plaukia gruntovežiai. Dampingo rajone ir prieš išpylimą ir po išpylimo atliekami ir batimetriniai matavimai. Anot V. Kauno, rangovas turėtų turėti per daug drąsos, manydamas, jog nebus pagautas. Pagal nustatytą tvarką, pagal kurią jis yra tikrinamas, mažai įtikėtina, kad tai būtų galima daryti. Projekto vadovas tvirtina, jog Uosto direkcija nėra gavusi nė vieno žvejo konkretaus pranešimo, kad tada ir tada gruntovežis išpylė gruntą nenustatytoje vietoje.
Prieš kelerius metus ir "Vakarų ekspreso" reporteriai bandė atlikti tyrimą. Plaukė iki nustatytos vietos su gruntovežiu, lankėsi Laivų eismo tarnyboje, kurioje jiems buvo parodyta, kaip stebimas dampingo rajonas, taigi išsiaiškinti kokių nors pažeidimų ar galimybės jiem būti jiems nepavyko. Beje, dampingo vietoje, kur buvo pilamas gruntas atliekami matavimai, norint išsiaiškinti, ar dar galima į jį pilti, ar reikia ieškoti kitos vietos.
Direkcija moka pagal taisykles
V. Kauno teigimu, yra aplinkos ministro įsakymas, kad už kiekvieną išpilto grunto kubinį metrą Uosto direkcija turi sumokėti tam tikrą mokestį. Pasak jo, Uosto direkcija moka pagal aplinkos ministro patvirtintas taisykles.
Jis pateikė pavyzdį, jog, kai paplūdimius maitinant smėliu buvo užpiltas vieno žvejo žvejybos plotas, jam buvo sumokėta kompensacija. Tas žvejys susitvarkė visus būtinus popierius. Taigi direkcija laikėsi Žuvininkystės įstatymo, kuriame numatytas žalos atlyginimas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Tiesa, direkcijai dar teko plaukti, kol Vyriausybė patvirtino tą tvarką.
Pasak V. Kauno, kai įplaukoje bus atliekami eksploataciniai gilinimo darbai, greičiausiai iškastas švarus smėlis bus naudojamas paplūdimiams pamaitinti. Todėl Uosto direkcija stengiasi iš anksto sužinoti apie aplinkosaugininkų planus, kad galėtų apie tai įspėti žvejus, galbūt paprašyti, kad kai kuriose vietose kurį laiką nebūtų išduodamos licencijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą