2020 m. rugsėjo 20 d. 15:12 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Buvę Uosto direkcijos vadovai naujajam linki stiprybės

(2)

Buvę Uosto direkcijos vadovai naujajam linki stiprybės nuotrauka, foto

UOSTAS. Tai labai sudėtingas mechanizmas, kuriame dirba daugybė žmonių, susikerta nemažai interesų. Pasak buvusio jo vadovo Eugenijaus Gentvilo, uosto veikla - ne vien tik statybos ar krovinių krova, ji kur kas platesnė.

Reklama

Kalbinome penkis buvusius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovus. Su kokiais iššūkiais jiems teko susidurti vadovaujant šiam strateginiam ir svarbiam ne tik Klaipėdai, bet visai Lietuvai objektui? Kam turėtų būti pasirengęs naujasis vadovas? Tiesa, tada dar nebuvo žinoma, kad visi jų linkėjimai galų gale bus skirti Algiui Latakui, laimėjusiam konkursą, kuriame dalyvavo 13 kandidatų. Jis uoste nėra naujokas. 17 metų dirbo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje ("Klasco"), o prieš kelerius metus išėjo savo noru.

Galima sakyti, kad tarp Uosto direkcijai vadovavusių žmonių daugiausia buvo inžinierių, taip pat vienas geografas ir vienas ekonomistas. Dažniausiai jie būdavo keičiami į valdžią atėjus naujai politinei jėgai. "Man gaila vieno dalyko, kad dabar uosto vadovo pareigybė pasidarė politinė. Politiniai žaidimai tęsiasi iki šios dienos. Tai pats blogiausias dalykas", - sako buvęs uosto vadovas Valentinas Greičiūnas.

Pirmuoju Uosto direkcijos vadovu yra laikomas Eugenijus Špėlys, tokias pareigas ėjęs gal pusmetį, o paskui buvo paskirtas jūrų žvejybos uosto direktoriumi. Gana trumpai šias pareigas ėjo ir kapitonas Vytautas Paulauskas, tuo metu buvęs Vandens transporto departamento Klaipėdoje vadovu, t. y. jis kurį laiką sėdėjo ant dviejų kėdžių. Pirmas ilgiau prie Uosto direkcijos vairo Lietuvai atgavus nepriklausomybę stovėjo inžinierius statybininkas V. Greičiūnas.

Viską reikėjo sukurti

V. Greičiūnas Uosto direkcijai vadovavo nuo 1992 metų vasario 1 d. iki 1999 m. liepos. Pradžia nebuvo lengva, reikėjo kurti visą teisinę bazę. Tik 1995 m. Seimas priėmė Valstybinio jūrų uosto įstatymą. V. Greičiūnas džiaugiasi, kad Uosto direkcija yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, turinti, vaizdžiai tariant, savo įstatymą. Be abejo, šiandien jis jau gerokai pakoreguotas.

Kartu su konsultantais iš Belgijos ir Didžiosios Britanijos teko kurti visą šios įstaigos ir uosto struktūrą. Iš pradžių Uosto kapitono tarnyba buvo įsteigta kaip atskiras vienetas, sujungus žvejybos ir prekybos uostų kapitonų tarnybas į vieną. Pirmasis uosto kapitonas buvo Nikolajus Severinčikas. 1993 m. Vyriausybė priėmė nutarimą ją prijungti prie Uosto direkcijos.

V. Greičiūnui vadovaujant direkcijai buvo statomas konteinerių terminalas, rekonstruojami uosto vartai, jau nekalbant apie tai, kad reikėjo iš Rusijos perimti visus navigacijos įrenginius, švyturius ir t. t. "Turėjome atskirti tą uosto infrastruktūros dalį, kuri turėjo linkti neprivatizuota, t. y. žemę, krantines, navigacijos įrenginius, uosto akvatoriją. Įmonės su tuo nenorėjo sutikti, vyko net streikai. Beje, žvejų kolūkis "Baltija" buvo pardavęs ir krantines, mes dėjome daug pastangų, kad jos būtų išpirktos. Šiandien nė vienas tiesinis uosto krantinių metras nėra privatizuotas", - pasakojo V. Greičiūnas.

Svarbiausia - investicijos į uosto plėtrą

Kaip vieną iš didelių pasiekimų V. Greičiūnas įvardija uosto finansavimo užtikrinimą. Įstatymu buvo įtvirtinta nuostata, kad Uosto direkcija nemokės jokių mokesčių, o iš uosto rinkliavų ir už žemės nuomą gautus pinigus naudos jam eksploatuoti ir plėsti. Ir tai galiojo daugybę metų. Tačiau pasikeitus kažkelintai valdžiai jau nebe pirmus metus Uosto direkcija moka dividendus. Šiemet turi sumokėti 28 mln. eurų dividendų, o pati skolinsis uosto plėtrai 68 mln. eurų.

"Pagrindinis Uosto direkcijos uždavinys - investicijos į uosto infrastruktūros plėtrą. Būtina sudaryti kuo geresnes sąlygas krovos kompanijoms, kad jos galėtų didinti krovos apimtis. Žinoma, perkrautas tonas reikia skaičiuoti ir prieš kitus pasirodyti, bet tai tikrai ne pagrindinis Uosto direkcijos uždavinys, - kalbėjo V. Greičiūnas. - Koks turėtų būti direkcijos vadovas? Manau, turi turėti organizacinio darbo patirties, suvokti uosto valstybiškumą ir svarbą. Tai neturi būti iš šalies atėjęs žmogus, atvažiavęs iš Vilniaus, Kauno ar kitų miestų. Manymas, kad jeigu esi vadybininkas, susitvarkei kokioje nors įmonėje, tai susitvarkysi ir uoste, būtų klaida. Visada sakiau ir dabar taip manau, kad uostas turi būti valdomas valstybės, o ne Savivaldybės. Pirmiausia reikia galvoti, kaip pinigų užsidirbti, o ne kaip juos išdalinti.

 NELENGVA. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai visus metus laikinai vadovavo Vidmantas Paukštė, kartu eidamas ir infrastruktūros direktoriaus pareigas.

Visais laikais Uosto direkcija rasdavo būdų, kaip paremti finansiškai įvairius miesto objektus. Prisimenu, skyrėme Savivaldybei 20 mln. litų, kad būtų rekonstruojamas Jūrininkų prospektas, įrengta antroji juosta. Jau girdėjau, kad ir latviai nori uostus padaryti valstybinius. Uosto vadovas turi turėti valstybinės išminties. Žinoma, jis turi suprasti ir miesto interesus, bet atstovauti valstybei, juo labiau kad Lietuva teturi vieną uostą. Linkiu vadovui būti objektyviam krovos kompanijų atžvilgiu, priklausomai nuo jų indėlio plėtoti jiems reikalingą infrastruktūrą. Reikia stengtis išlaikyti savo poziciją."

Pabuvęs vadovu, patraukė į politiką

Ekonomistas Kęstutis Bartkevičius, dabartinis Seimo narys, sako dvejus su puse metų pabuvęs Uosto direkcijos vadovu vėliau patraukė į politiką.

Reklama

Jis pakeitė V. Greičiūną. K. Bartkevičiui iš pat pradžių prilipo pravardė "kilimėlių pardavinėtojas", nes turėjo savo versliuką. "Sunkiausia buvo didelis neapibrėžtumas, nes keitėsi valdžia. Jeigu neklystu, per tą laikotarpį pasikeitė 6 premjerai ir 5 ministrai. Be to, 1998-1999 m. buvo pirmoji krizė, bendrovės "Mažeikių nafta" pardavimo JAV bendrovei "Williams" reikalai, uosto kapitoną, dabar jau amžinatilsį, N. Severinčiką ištiko insultas būnant Anglijoje ir t. t., ir t. t.

Mane eiti Uosto direkcijos vadovo pareigas rekomendavo tuometinis ministras pirmininkas Rolandas Paksas, susisiekimo ministras buvo Rimantas Didžiokas. Valdžia keitėsi, o man reikėjo išlaikyti valstybinį požiūrį į uostą, kolektyvą, specialistus. Teko dirbti vos ne karo sąlygomis. Manau, tai būtų buvęs iššūkis ir seniems vilkams, o aš buvau atėjęs iš provincijos, iš Mažeikių, ir gana dar jaunas. Man sunku buvo todėl, kad iki tol nebuvau dirbęs tokioje didelėje įmonėje. Po R. Pakso atsistatydinimo atvažiavo viceministras ir pasakė: "Dink lauk." Ačiū Dievui, kad direkcijos kolektyvas buvo gana geras. Profsąjungos sukėlė tokį šaršalą, kad tam buvusiam vicemistrui nebuvo kur akių dėti, - kalbėjo K. Bartkevičius. - Pradėjo bruzdėti locmanai - norėjo steigti privačią įmonę, grasino streikais. Reikėjo rasti su jais bendrą kalbą, su profsąjungomis, kurių buvo ne viena. Buvo būtina ieškoti sutarimo ir su jūrine bendruomene, ir su žiniasklaida. Ypač sunku buvo bendrauti su miesto vadovais. Miesto vadovo požiūris vienoks, ministro kitoks, o dar uosto naudotojų norai... O uostą gilinti reikia, krantines statyti, lėšas panaudoti. Labai sunku buvo."

Drausmė direkcijoje didesnė nei Seime

Negana to, K. Bartkevičius kasdien į darbą Klaipėdoje važinėdavo iš Mažeikių. Keldavosi 5 val., namo grįždavo 21-22 val.

"Vairuotojas mašinoje man buvo padaręs specialų apšvietimą, kad galėčiau skaityti dokumentus. Buvo tokie specialūs atitvarai, kaip dabar daromi saugantis nuo koronaviruso. Reikėdavo dokumentus pasirašyti, vizuoti ir iš ryto atvežti, - kalbėjo buvęs uosto vadovas.- Per metus reikėdavo pasirašyti po 500-600 sutarčių. Tikrai nelengva buvo laviruoti tarp visų interesų - politinių, ministerijos, miesto. Nenutiesi Jūrininkų prospekto - negausi leidimo krantinei rekonstruoti ir t. t.", - pasakojo K. Bartkevičius.

Kai jį atleido iš Uosto direkcijos vadovo pareigų, nors jis tada nebuvo partinis, pasakė, kad nuo šiol priklausysiąs žaliųjų partijai, turėdamas omenyje dolerius, ir ketino grįžti į verslą, bet pasuko į Seimą. Paklaustas, kuo lengviau būti - uosto vadovu ar Seimo nariu, K. Bartkevičius atsakė: "Uosto direkcijoje darbas konkretus ir dinamiškas, turi laikytis atitinkamų teisės aktų, viską derinti su ministru, uosto naudotojais, miesto vadovybe ir kt. Įstatymų leidybos srityje irgi nepadžiazuosi, bet konkretumo ir pozityvumo Uosto direkcijoje daugiau. Valstybinėje įmonėje drausmė didesnė nei Seime, bent jau dabar."

Naujajam vadovui K. Bartkevičius linki išlaikyti stabilumą ir stiprybės. Šiandien Klaipėdos uostas yra rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų lyderis, tad norėtųsi, kad būtų išlaikomas tas pats tempas. "Naujam vadovui linkiu, kad mūsų uostas ir toliau būtų pirmaujantis. Manau, kad naujasis vadovas turės gerą komandą", - sakė jis.

Sunkiausia buvo įtikinti

Reklama

K. Bartkevičių pakeitė inžinierius statybininkas Sigitas Dobilinskas. Jis Uosto direkcijai vadovavo septynerius metus: nuo 2003 iki 2009 m. Šiuo metu jis dirba Klaipėdos terminalo grupėje. Taip sakant, grįžo ten, iš kur buvo atėjęs. Dabar jis su uostu nebedirba, užsiima įvairiais naujais projektais.

"Man sunkiausia buvo įtikinti žmones - uosto kompanijų vadovus ir kitus. Šiandien uostininkai kovoja dėl geležinkelio. Būdamas direkcijos vadovu sakiau: "Perimam geležinkelius. Uosto tarybos posėdžiuose visi sakė - ne. Sakiau: "Užkalam aną nerijos pusę. Vėl - ne. O šiandien uostą reikia gilinti ir būtina tai padaryti. Linkiu naujam vadovui, jeigu jis turi kokių nors vizijų, būti atkaklesniam ir įtikinti uosto kompanijas, kad jos žvelgtų truputį toliau savo kiemo. Žinoma, infrastruktūrą valstybė plėtoja dėl savęs, ji nieko nedaro dėl atskiros kompanijos. Uostas taip sutvarkytas, kad visa jo infrastruktūra yra valstybinė", - sakė S. Dobilinskas.

Pasak jo, ta pati situacija ir su išoriniu uostu. Šiandien jis reikalingas Klaipėdos uostui, bet tam tebesipriešina ne tik miesto, bet ir tam tikrų kompanijų vadovai. Galbūt tai lemia konkurencijos baimė? Priminsime, jog jam einant uosto vadovo pareigas buvo atlikta japonų studija dėl išorinio uosto. "Tada aš ir susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis daug dirbome ta tema", - sakė S. Dobilinskas.

Jam vadovaujant uoste krova išaugo 10 mln. tonų: nuo 20 mln. iki 30 mln. t. "Uostas turi augti, jis negali sustoti. Linkiu, kad Uosto direkcija toliau rūpintųsi infrastruktūra ir uosto plėtra. O plėstis niekur kitur nėra vietos, tik į išorę", - toks jo palinkėjimas naujam vadovui.

"Buvau totalinio dalyvavimo visur šalininkas"

S. Dobilinską pakeitė Eugenijus Genvilas, dabartinis Seimo narys. Uosto direkcijos vadovo pareigas jis ėjo nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d.

"Uosto vadovas turi pabandyti perprasti visas sferas, net ir technines, kiek tai įmanoma. Žinoma, jose dirba inžinieriai, bet direkcijos vadovas negali išdalinti direktoriams įvairias sferas ir į jas nesikišti. Jis pats turi dalyvauti, kad galėtų kontroliuoti ir suvokti situaciją. Jam reikalingas visapusiškumas. Mane anksčiau stebindavo reikalavimas, kad uosto vadovas būtinai turi turėti techninį išsilavinimą. Nesuprantu, kodėl to reikia. Valstybės įmonei gali vadovauti ir finansų vadybininkas, ir aukšto lygio teisininkas. Uosto direkcijos veikla yra ne vien tik statybos ir inžinerija, bet kur kas platesnė. Todėl aukštasis universitetinis išsilavinimas yra pakankamas nesusiaurinant jo iki techninio. Mano paties gamtamokslinis išsilavinimas leido pažvelgti į visas sferas vienodai reikšmingai. Aš įsivaizduoju, kad jeigu žmogus turi tik techninį išsilavinimą, jis neužsiima finansais, rinkodara, ekonomika, o rūpinasi tik statybomis. Žinoma, sutinku kad ir toks žmogus gali visus dalykus aprėpti", - sakė E. Gentvilas.

Reklama

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad naujojo vadovo laukia didžiulis darbas su pačios direkcijos kolektyvu, administracija. Seksis, jeigu pavyks juos motyvuoti darbams, iššūkiams. Jis prisipažįsta turėjęs problemų, skausmingų situacijų, bet jam galų gale pavyko nukreipti kolektyvą darbo linkme.

"Kitas dalykas - darbas su uosto įmonėmis. Negali būti taip, kad tik uosto įmonių vadovai ateina su prašymais pas Uosto direkcijos generalinį direktorių, o jis nenueina ir nepasižiūri, kaip jų nuomojamoje teritorijoje vyksta statybos. Turi būti abipusis kontaktas. Olandai sako esą totaliniai futbolo mėgėjai, aš buvau totalinio dalyvavimo visur šalininkas. Naujajam vadovui linkiu stiprybės, nes interesai yra šimtamilijoninės vertės.

Mano laikais juridiniai asmenys dar galėjo remti politines partijas. Viena įmonė parėmė, bet aš paprašiau, kad partija grąžintų pinigus, nes supratau, kad atsiras reikalavimas investuoti į tos įmonės infrastruktūrą. Čia, sakykime, gal ir nekorupcinis reikalas, bet man teko susidurti su grynai korupciniais reikalais, bandymais nusipirkti ramybę arba sėkmę konkursuose.

Naujam uosto vadovui palinkėčiau turėti tvirtą stuburą, negalvoti apie savo asmeninius interesus, galvoti tik apie uosto sėkmę. Arvydas Vaitkus padavė mane į teismą dėl 2 mln. eurų vertės žalos atlyginimo. Aš didžiuojuosi tuo, kad teismas pernai pasakė, kad Gentvilas visais atvejais veikė kaip apdairus įmonės vadovas, kuriam rūpėjo Uosto direkcijos interesai. Mano kaltės nė vienu atveju nebuvo nustatyta", - kalbėjo E. Gentvilas.

"Iš darbo jus gali atleisti be jokios kaltės"

Pernai kovo 25 d. iš pareigų buvo atleistas Uosto direkcijai šešerius metus vadovavęs ir iš buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio premiją už labai gerą darbą gavęs Arvydas Vaitkus. Jis turi du aukštuosius išsilavinimus: teisinį ir inžinerinį (chemijos ir maisto pramonės inžinierius mechanikas). Jo manymu, yra trys pagrindinės savybės, kurių reikia norint eiti šias pareigas.

Pirmiausia reikia būti būtent šios srities profesionalu. Antra, turėti profesionalių žinių, kaip veikia verslas, kuris naudojasi valstybės sukurta infrastruktūra, ir palaikyti nuolatinius darbo santykius su juo. Trečia, turėti profesionalių žinių, kaip veikia valstybės ir Klaipėdos savivaldybės struktūros, su kuriomis Uosto direkcijai tenka glaudžiai bendradarbiauti. Palaikyti su šiomis struktūromis nuolatinius darbo santykius.

Reklama

"Jei naujasis vadovas neturi nors vienos iš šių savybių, linkiu kuo skubiau įgyti patirties toje srityje. Linkiu tęsti pradėtus darbus. Ypač svarbu kuo skubiau realizuoti uosto įplaukos komplekso pertvarkymo projektą, pasiekiant galimybę įvesti didžiausius "Baltmax" laivus, žaibiškai reaguoti keičiant uoste esančią infrastruktūrą pagal naujai atsirandančius poreikius. Mylėti Uosto direkcijoje ir uoste dirbančius žmones. Linkiu nebijoti teisingų sprendimų net ir žinant, kad iš darbo jus gali atleisti bet kurią minutę be jokios kaltės", - sako A. Vaitkus.

Kad uostamiestis klestėtų

Arūnas BARBŠYS, Klaipėdos vicemeras, tris mėnesius pavadavęs Uosto direkcijos vadovą V. Greičiūną
Norėtųsi, kad mūsų uostas išliktų konkurencingas, krautų daugiau krovinių ir geresnėmis sąlygomis, kad laivai į uostą įplauktų lengviau, kad jiems čia būtų patogu ir gera. Linkiu, kad, vadovaujant naujam uosto direktoriui, miestas ir uostas žengtų koja kojon ir tai prisidėtų prie mūsų uostamiesčio klestėjimo.

Žinoma, perkrautas tonas reikia skaičiuoti ir prieš kitus pasirodyti, bet tai tikrai ne pagrindinis Uosto direkcijos uždavinys.

Valentinas GREIČIŪNAS, buvęs Uosto direkcijos vadovas

Įstatymų leidybos srityje irgi nepadžiazuosi, bet konkretumo ir pozityvumo Uosto direkcijoje daugiau. Valstybinėje įmonėje drausmė didesnė nei Seime, bent jau dabar.

Kęstutis BARTKEVIČIUS, Seimo narys

Reklama

Linkiu naujam vadovui, jeigu jis turi kokių nors vizijų, būti atkaklesniam ir įtikinti uosto kompanijas, kad jos žvelgtų truputį toliau savo kiemo.

Sigitas DOBILINSKAS, buvęs Uosto direkcijos vadovas

Naujajam vadovui linkiu stiprybės, nes interesai yra šimtamilijoninės vertės, turėti tvirtą stuburą, negalvoti apie savo asmeninius interesus, galvoti tik apie uosto sėkmę.

Eugenijus GENTVILAS, Seimo narys

Linkiu nebijoti teisingų sprendimų net ir žinant, kad iš darbo jus gali atleisti bet kurią minutę be jokios kaltės.

Arvydas VAITKUS, buvęs Uosto direkcijos vadovas

Žymos: algis latakas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Patikslinimas

2020-04-11   09:04

IP: 84.15.184.113

Vandens transporto departamentas buvo LR Susisiekimo ministerijos strukturinis padalinys, tik jo lokacija buvo Klaipėdoje. Nebuvo Vandens transporto departamentų Klaipėdoje, Kaune, Balbėriškėse .....

Kis

2020-04-10   23:59

IP: 172.69.190.62

kodel niekas nepasakete,kad be politiku palaikymo uosto vadovas pats kazko igyvendinti nelabai sugebes,nes busi ismestas bet kada?Tas labai blogai ne tik vadovui,bet ir uostui.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Paprastai Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursiai priesaiką jūrai duodavo pavasarį. Ceremonija vyksta...

Šiemet jūrai prisiekė  antrakursiai nuotrauka, foto

Paskutinę rugsėjo savaitę  švenčiama Pasaulinė jūros diena. Jos išvakarėse, t. y. šeštadienį,...

Prie „Albatroso“ paminklo įteikti jūriniai apdovanojimai nuotrauka, foto

Netrukus prasidės Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstrukcijos darbai. Tai pirmas realus žingsnis didžiulių...

Klaipėdos uostas verčia naują istorijos puslapį nuotrauka, foto

Šiandien Klaipėdos uosto kapitonui Adomui Aleknai paskutinė darbo diena – aštuonerius metus...

Klaipėdos uosto kapitonui - paskutinė darbo diena nuotrauka, foto

Kryžkalnyje atidengtas monumentas Lietuvos partizanams - kovotojams už šalies nepriklausomybę nuotrauka, foto

Lietuva, Sekmadienį Kryžkalnyje, Raseinių rajone, atidarytas memorialas, kuriuo įamžintas Lietuvos partizanų, paaukojusių gyvybes...

Olimpietis Gediminas Bagdonas: "Dviračiu esu lėkęs 110 km/h greičiu" nuotrauka, foto

SE, "Jeigu ir nesiseka, vis tiek kažkada ateis ta diena, kai pasiseks", -...

Gargždiškė mina teismų slenksčius: jubiliejui užsienyje išleidusi 5 tūkst., šventės negavo nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Lietuvoje pirmosios į užsienį dėl karantino per kelionių agentūras neišvykusių ir...

Palangos kino teatro „Jaunystė“ vietoje  - viešbutis nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Palangos kino teatro „Jaunystė“ pastatą iš grūdų perdirbimo bendrovės „Kauno grūdai“ perkanti...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...