Ar Lietuvai bereikės išorinio uosto

Ar Lietuvai bereikės išorinio uosto

Prieš Kalėdas vykusioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos spaudos konferencijoje neišvengta klausimo, ar bus statomas išorinis uostas ir kur, ar jo apskritai bereikės. Šiuo klausimu skiriasi net pačių Uosto direkcijos atstovų nuomonės.

"Bet kuriuo atveju mes esame numatę rengti išorinio uosto dokumentus, atlikti paruošiamuosius darbus ir atsakyti į konkrečius klausimus - kokio dydžio gali būti uostas, koks bus jo poveikis. Būtina susimodeliuoti navigacines sąlygas, išsiaiškinti, kiek galima jūroje turėti teritorijos, kokį poveikį tai gali daryti aplinkai ir t. t. Visa tai bus padaryta atliekant modeliavimą, rengiant projektinius pasiūlymus.

Žinant konkrečius parametrus bus galima nusistatyti kainą. Tada bus keliamas klausimas, ar rinkoje yra tokio uosto poreikis. Kol vaikštai tik su idėja, į tave rinkoje niekas rimtai nežiūri. Jeigu jau turi dokumentus su konkrečiais parametrais, kaina ir data, kada konkrečiai tai gali atsirasti, tada galima rinkoje pasitikrinti, ar yra tokio uosto poreikis.

Vertinant Lenkiją matyti, kad poreikis yra, bet gali būti, kad lenkai pastatys naujus uostus, juos išplėtos, ir tokio uosto poreikio pas mus nebeliks. Tad laukti tikrai nėra ko, bet tik rinka atsakys, reikia to uosto ar ne. Jeigu reikia, tai kokiu principu jis veiktų. Gal koncesijos? Investuoti tik valstybės pinigus be jokių garantijų tikrai nebūtų galima variantas", -sako l. e. p. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Vidmantas Paukštė.

"Tam, kad būtų galima investuoti didelius pinigus ne tik į pasiruošimo darbus, reikalingas partneris. Be jo milijardinės investicijos negalimos. Į visus klausimus atsakys rinka. Dabar Baltijos jūroje yra apie 10 mln. konteinerių, iš kurių 8 mln. yra perskirstomi Europos didžiuosiuose uostuose. Gal kiek mažiau nei 2 mln. jų atplaukia iki Gdansko. Šiokia tokia rinka yra.

Gdansko uoste pasikeitė terminalo savininkai. Dabartiniai turi ambicingų planų kartais didinti pajėgumą. Jeigu jie tą uostą dar labiau išvystys, tada nepasidalintos rinkos dalis bus labai maža. Manau, laiko klausimas, kada bus perskirstyti likusieji konteinerių srautai Baltijos jūroje. Kas pirmas turės tam reikalingą pajėgumą, tas juos ir pasiims, tas tą veiklą ir vykdys. Mes ilgai, nuo 2004 metų ,išorinį uostą statome", - kalbėjo Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis.

"Nei Gdanskas, nei aplinkiniai uostai neturi tokio kliento, kokį turime mes - MSC su "Maersk"linijas, vienas didžiausių pasaulyje konteinerines linijas. Konteinerinėje laivyboje linija nukreipia konteinerių srautus. Linija yra tarsi krovinio savininkas, nes laivai siunčiami į tam tikrus uostus, kurie jai yra naudingesni. Todėl mes turime didelį privalumą prieš Gdanską ir kitus uostus, ką jau kalbėt apie mūsų uosto plėtrą", - mano Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder