2019 m. liepos 22 d. 07:19 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Ar iš "Klaipėdos laivų remonto" beliko tik pavadinimas?.

2002-09-26, 12:00

Vidmantas MAŽIOKAS

Pastaruoju metu apie AB "Klaipėdos laivų remontas" dažniausiai kalbama kaip apie būsimo kruizinių laivų terminalo operatorę. Bendrovės direktorius Naglis Puteikis sako, jog bendrovės pavadinimas atitinka jos veiklą. Daugiausia pinigų čia vis dėlto uždirbama remontuojant laivus: jau treti metai kasmet iš laivų remonto gauna apie 2 mln. Lt pajamų. Šiuo metu čia dirba 130 žmonių, tarp jų tikrų laivų remontininkų - apie 60.

Suremontuojama apie 20 laivų

Paprastai per sezoną, nuo kovo iki lapkričio mėnesio, "Klaipėdos laivų remonte" suremontuojama daugiau nei 20 laivų. Jie būna nuo 5 iki 95 metrų ilgio, jeigu reikia dokuoti. Jeigu dokuoti nebūtina, remontuojami ir ilgesni laivai. Dyzelinių variklių remonto ceche remontuojami dyzeliniai ir kiti varikliai, laivų aparatūra. "Klaipėdos laivų remonto" kainos didesnės nei Kaliningrade, tačiau čia remontuojama greičiau nei Kaliningrade ir remonto kokybė nepalyginti geresnė. Palyginti su Ryga, bendrovės remonto kainos yra mažesnės.
Čia aptarnaujami ir Lietuvos žvejybos laivai, nors, pasak N. Puteikio, bendrovei sunku konkuruoti su AB "Senoji Baltija", turinčia dar pigesnį įrenginį laivui ištraukti, t. y. mažą slipą. Tačiau kadangi "Senoji Baltija" turi problemų, todėl šiemet vieną kitą laivą AB "Klaipėdos laivų remontas" perėmė iš jos. Bendrovė dažnai laimi konkursus remontuoti karinius laivus. Ir šiuo metu čia remontuojamas Latvijos karo laivas.
Taigi bendrovė, kurios įranga, cechai, dokai, personalas dar sovietmečiu buvo pritaikyti vidutinių ir mažų laivų remontui, ir dabar turi savo nišą. Kitų Klaipėdos laivų remonto įmonių dokai didesni, tad ir dokavimas jose brangiau kainuoja. "Klaipėdos laivų remontas" turi du plaukiojančiuosius dokus, kurių keliamoji galia 1200 ir 800 tonų.
Laivų statyklos "Baltija" ir AB "Laivitė" per metus nuperkamų suvirinimo elementų kiekis yra kur kas didesnis. "Klaipėdos laivų remontas", palyginti su minėtomis kaimynėmis, remontui reikalingų medžiagų sunaudoja mažiau nei 1%. Pasak N. Puteikio, tarp dviejų gigantų AB "Klaipėdos laivų remontas" gamybinė veikla tas pats kas lyginti staliaus medinį varstotą ir didžiulės gamyklos milžiniškas tekinimo stakles. Todėl be reikalo kalbama, kad kruiziniam laivų terminalui gali trukdyti bendrovės gamybinė veikla, nes ji yra beveik nepastebima.

Sukamasi, kaip išmanoma

Kadangi mažiems laivams nėra kur remontuotis Klaipėdoje, tad AB "Klaipėdos laivų remontas" remontininkai neiškrito iš rinkos. Direktorius teigia, jog bendrovė norėdama išgyventi brangina savo gamybinę nišą. Tačiau čia sukamasi taip, kaip išmanoma, imamasi bet kokios veiklos, jeigu tik galima uždirbti pinigų. Šiemet bendrovė laimėjo konkursą ir tiekia vožtuvus geležinkelio lokomotyvams visoje Lietuvoje. Žaliava perkama už JAV dolerius Ukrainoje, atsigabenama į Klaipėdą ir gaminami vožtuvai. Be to, čia dar tekinami velenai. Jiems ieškoma užsakovų.
AB "Klaipėdos laivų remontas" remontuoja Būtingės naftos terminalo plūduro Baltijos jūroje antvandenines žarnas, nes laimėjo jų aptarnavimo konkursą. Beje, prieš karą ši įmonė aptarnaudavo uoste esančias naftos, mazuto, benzino talpas. N. Puteikis juokauja, sakydamas, kad nors prieš karą čia buvo gaminai ir autobusai, o bendrovė ir dabar stengiasi išlaikyti senas tradicijas, tačiau kol kas neketina nei autobusų, nei laivų, nei lėktuvų statyti.
Beje, N. Puteikis teigia, jog žmonės sakydami, jog Klaipėdoje nėra kur nuleisti valtį į vandenį, paprasčiausiai taupo pinigus. Ši paslauga be problemų teikiama "Klaipėdos laivų remonte" ir jos kaina naudojant kraną nėra nedidelė. Žinoma, norinčiam plaukti prie Kiaulės nugaros žvejoti ir teturinčiam tik irklinę valtį, tai problema. Jeigu žvejys taupo kiekvieną litą, jam parankiau atsivežti valtį priekaboje prie Kiaulės nugaros.
Daug ką verčia daryti rinka, sakykime, didinti papildomų paslaugų kiekį. Pavyzdžiui, statyti jachtų uostą ar kruizinių laivų terminalą reikia todėl, kad bendrovės nuomojama teritorija yra tokioje geroje vietoje. N. Puteikio manymu, tiek jachtų uostas, tiek kruizinių laivų terminalas turi perspektyvas, tad į juos ir investuojami pinigai. Priešingu atveju bendrovė neinvestuotų ir, pasak direktoriaus, jokie Vyriausybės nutarimai, stebėtojų tarybos ar valdybos sprendimai, būtų neįmanomi. Mažieji akcininkai apskųstų tokius sprendimus ir teismai juos stabdytų.
Jeigu tai būti privati bendrovė, ir jai būtų pasakyta, kad reikia rekonstruoti krantinę, ją pritaikyti kruizinių laivų terminalui ir nukelti kranus, privatininkas iš karto paklaustų, kiek jam už tai bus sumokėta. Pasak direktoriaus, "Klaipėdos laivų remontas" bando būti lankstus, nes jam, esančiam tarp tokių gigantų, nieko kito nebelieka kaip tik saugoti savo kaip gamyklos vardą. Jachtų uostas, kruizinių laivų terminalas yra kaip papildoma veikla, kuri duos irgi pajamų, tik ne iš karto, o po 6-7 metų.
Be laivų remonto, dar uždirbama vystant veiklą, susijusią su uostu, t. y. aptarnaujant laivus, nuomojant patalpas, susijusias su laivų remontu. Iš veiklos, kurią būtų galima vadinti pagalbine, gautos lėšos sudaro kur kas mažesnę dalį nei pusė bendrovės pajamų. Lėšos, gautos vystant pagrindinę veiklą, investuojamos į vandens ir elektros tinklų tiesimą, vandens kanalizacijos rengimą jachtų uoste ir kruiziniame laivų terminale, pastatų remonto keičiant dviejų cechų stogus, rengiant normalias buitines patalpas bendrovės darbuotojams darbus. Žinoma, dabar, kai bendrovei reikia ir skolas atidavinėti, ir investuoti, tai apsunkina jos padėtį.

Nereikėjo išleisti laivų

Kai 2000 metų gegužės 8 d. N. Puteikis pradėjo vadovauti AB "Klaipėdos laivų remontas", bendrovė kas mėnesį patirdavo nuo 20 iki 150 tūkst. Lt nuostolį turint omenyje pinigus, įplaukiančius į sąskaitą. Dėl kažkokių priežasčių bendrovė visiškai nemokėjo mokesčių ir jos skola tada jau siekė 7,2 mln. Lt. Netrukus turėjo būti patvirtinta nauja įmonių bankroto įstatymo redakcija, pagal kurią įmonei galima skelbti bankrotą, jeigu jos skolos viršija pusę turto. Pasak direktoriaus, būtų praėję dar šeši mėnesiai, ir bet kas būtų galėjęs paskelbti įmonės bankrotą. Tai galėjo padaryti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pareikalaudama atiduoti 600 tūkst. Lt skolą per vieną mėnesį, jeigu ne, kreiptis į teismą. Tad dabar AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje, ko gero, būtų buvę daugybė savininkų, o bendrovę būtų ištikęs likviduotos valstybinės žvejybos laivyno įmonės "Jūra" likimas.
N. Puteikio manymu, bendrovė atsidūrė tokioje padėtyje visų pirma todėl, kad buvo leidžiama išplaukti suremontuotiems laivams, už kurių remontą dar nebuvo atsiskaityta. Vėliau buvo ieškoma ofšorinių kompanijų, bandoma reikalauti atsiskaityti, tačiau Lietuva tada dar nebuvo ratifikavusi tarptautinių konvencijų, tad šioje srityje nieko nebuvo galima padaryti.
Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau tuo metu, kai jau buvo aišku, kad "Jūros" padėtis yra beviltiška, "Klaipėdos laivų remontas" sugebėjo jai suteikti paslaugų už daugiau kaip 2 mln. Lt. Remontuojant jos laivą "Žemaitija" vien medžiagoms bendrovė išleido apie 2 mln. Lt. Nors "Jūra" ir neatsiskaitė, jai buvo atiduotas suremontuotas laivas, kurį ji pardavė už 242 tūkst. Lt, o pirkėjas po kelių mėnesių jį perpardavė už 2 mln. JAV dolerių. Tokius dalykus N. Puteikis vertina kaip sąmoningą ir AB "Klaipėdos laivų remontas" žlugdymą.
Direktoriaus teigimu, dabar "Klaipėdos laivų remontas" skolų beturi tik šiek tiek daugiau kaip 3 mln. Lt. Likviduota įmonė "Jūra" tebėra bendrovės skolininkė, dėl jos patirti nuostoliai dar nenurašyti. Bendrovė per artimiausius 5 metus tikisi dirbti pelningai, ir iš pelno dengti tuos nuostolius. Tam kasmet reikia uždirbti po 400 tūkst. Lt gryno pelno.

Atsikovota rinka

Pradėjus vadovauti N. Puteikiui, pradėta nebeišleisti nė vieno laivo, už kurio remontą neatsiskaityta. Buvo atsikratyta ir bendrovės teritorijoje dirbusių konkurentų, kitaip sakant, įvairių UAB, kurios čia buvo įsikūrę šiltnamio sąlygomis ir iš esmės suvalgydavo pagrindinį laivų remonto pelną. Žinoma, tai buvo skausminga procedūra, reikėjo bankrotinti tuos UAB neatgaunant kelių šimtų tūkstančių litų, tačiau buvo atkovota rinka, kurią jos buvo paveržusios iš bendrovės. Nemažai pastangų reikėjo norint įveikti UAB "Geonimas", kuriai stengėsi padėti visi, įskaitant ir visas valdžios institucijas.
Imta taupyti. Buvo išjungti telefonai, kad visi 320 darbuotojų neskambinėtų be reikalo į užsienį. Per pusę buvo sumažintas elektros ir vandens vartojimas bendrovėje. Nereikalingi darbuotojai atleisti. Pavyzdžiui, nežinia kam reikėjo nedidelei laivų remonto įmonei 4 felčerių ir dviejų dailininkų.
2000 m. pavasarį atlyginimai buvo nemokami po du tris mėnesius, vidutinis atlyginimas buvo 640 Lt. Dabar atlyginimai išmokami beveik laiku, vidutinis atlyginimas - 1100 Lt. Taigi nors ir pavėluotai, bet ir "Klaipėdos laivų remontas" nuėjo tą patį kelią kaip ir kitos uosto įmonės. Iš esmės bendrovės pajamos nepadidėjo, tačiau išlaidos buvo gerokai sumažintos.

Neketina keisti veiklos pobūdžio

1994 m. Vyriausybės nutarimu valstybinė įmonė Klaipėdos laivų remontas iki 2009 metų pamažu turi nutraukti savo gamybinę veiklą. N. Puteikis tegia, jog minėtas Vyriausybės nutarimas yra įvykdytas - valstybinė įmonė savo gamybinę veiklą nutraukė 1994 m. Pasak direktoriaus, nebėra valstybinės įmonės, yra akcinė bendrovė, kurios veiklą reguliuoja akcininkai, o ne Vyriausybės nutarimai. Šios bendrovės akcininkai nėra priėmę sprendimo pakeisti įmonės veiklą ar ją nutraukti.
Žinoma, Klaipėdos savivaldybė, patikėjimo teise valdydama 70% bendrovės akcijų, gali balsuoti, tarkime, už veiklos nutraukimą, tačiau toks jos sprendimas būtų žaibiškai apskųstas. Tie, kuriems rūpi, kada šį įmonė nutrauks gamybinę veiklą, turi atsakyti į klausimą - iš ko tada ji turi gyventi? Kas tokiu atveju jai turėtų mokėti kompensacijas ar dotacijas kaip autobusų parkui? Kaip ten bebūtų teritoriją, kurios nuomos sutartis dar galios 19 metų, reikia prižiūrėti, o iš kur reikėtų imti pinigų, jeigu laivai nebūtų remontuojami? Pasak N. Puteikio, Savivaldybė neturi pinigų ir jai gerai, kad remontininkai jų neprašo jos, o remontininkams gerai, kad Savivaldybė kategoriškai nereikalauja keisti bendrovės veiklos.

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Dažnas praeivis, atsidūręs Klaipėdos piliavietėje, ją prisimena dėl įspūdingų Jūros šventę vainikuojančių...

Originalaus ir unikalaus pasukamojo tiltelio istorija nuotrauka, foto

Paskutiniu metu pilkųjų ruonių skaičius Baltijos jūroje yra išaugęs, žuvies mažėja, todėl...

Mokėsi naudoti laimikį nuo ruonių saugančias gaudykles nuotrauka, foto

Baltijos jūra mums yra ypatinga ne tik todėl, kad ji vienintelė skalauja...

Baltijos jūroje tarša mažėja, tačiau džiaugtis anksti nuotrauka, foto

Kasmet į Klaipėdą atplaukiantys įspūdingi kruiziniai laivai sulaukia vis daugiau klaipėdiečių ir...

Lietuvą pasaulyje garsina Gargždų laivų statytojai nuotrauka, foto

Pirmadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, AVINAS. Skirtingai nei kitiems, ši diena jums nebus aktyvi. Patartina labiau remtis...

Klaipėdiečiai paplūdimį pavertė egzotiško futbolo aikšte nuotrauka, foto

Sportas, Savaitgalį Klaipėdos pajūryje itin gausiai susirinkę poilsiautojai galėjo mėgautis nekasdieniu reginiu –...

Merginų rankinio rinktinė mažajame finale nusileido turkėms nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos jaunių (iki 19 metų) merginų rankinio rinktinei nepavyko pergale baigti Europos...

Astrologinė prognozė kitai savaitei nuotrauka, foto

Įvairybės, AVINAS

Įvairybės, Paskelbta prieš 1 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...