Ar Baltijos uostai tik negailestingi konkurentai?.

Rugsėjo 19-20 dienomis Taline vyko konferenciją tema "Baltijos uostų ateitis Baltijos valstybėms integruojantis į Europos Sąjungą". Joje pranešimą skaitė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius strategijai Vladas Stūrys. Konferenciją organizavo Estijos kompanija BI INFO. Joje dalyvavo ir Europos komisijos Trumpųjų pervežimų jūros skyriaus atstovas. Jis nušvietė perspektyvas, kurios laukia Baltijos uostų ateityje.

Platės konkurencijos spektras

Europos komisijos atstovas kaip esminį dalyką akcentavo laisvąją konkurenciją. Paklaustas, ką konkrečiai reiškia ta laisvoji konkurencija, V. Stūrys pateikė tokį pavyzdį. Sakykime, baigsis krovos kompanijų ar kitų Klaipėdos uosto įmonių ir Uosto direkcijos sudarytų žemės ir krantinių nuomos sutarčių galiojimo terminas, tada Uosto direkcija turės skelbti tarptautinį nuomos konkursą. Taigi visai galimas daiktas, kad konkursą laimės kokia nors užsienio kompanija ir galės Klaipėdos uoste vystyti veiklą. Tačiau nuomos sutarčių terminai, ko gero, bus trumpesni.

Investuojamos devyniaženklės sumos?

Talino konferencijoje nemažas dėmesys skirtas didžiajam Sankt Peterburgo uostui (Ustlugos, Primorsko, Buchta Batareinaja). Į šio uosto plėtrą ketinama investuoti netgi devyniaženkles pinigų sumas. V. Stūrys sako abejojąs, jog iš tikrųjų bus investuotos tokios milžiniškos sumos, nes Rusijos valstybė ketina dengti tik apie 2% šių investicijų, o visa kita - privatus kapitalas. Kita vertus, direktorius netiki, kad vien tik pastačius geras krantines kroviniai pradės plūsti į uostą. Beje, įvažiavimas į Sankt Peterburgą nėra geras, čia gana dažnai susidaro transporto kamščiai. Be to, turint omenyje, laisvosios konkurencijos principą vargu ar ar galima tikėti, kad visi Sankt Peterburgo valdžios lūkesčiai bus pateisinti. Konferencijos dalyviai kalbėjo apie tai, kad Sankt Peterburgo valdžiai reikėtų skaičiuoti pinigus ir galvoti apie tai, ar jie atsipirks.

Talinui būtų blogiau nei Klaipėdai

V. Stūrys mano, kad Klaipėdos uostui didžiulė Sankt Peterburgo uosto plėtra tragiškos ir lemiamos įtakos neturėtų. Klaipėdos uostas, vaizdžiai tariant, naudojasi kita rankove, t. y. kitais keliais. Tačiau Talino uostui tikrai verta nerimauti. Šiame uoste gana sudėtinga padėtis: šiandien Talino uoste grūdų terminalas Mugoje stovi tuščias, o vos ne 80% šio uosto krovinių sudaro nafta. Jeigu Rusijos nafta iš jo persikeltų į Sankt Peterbugą, tai Talino uostas gali atsidurti tikrai keblioje padėtyje. Šiandien taliniečiai džiaugiasi tuo, kad jų uoste didėja konteinerių krova.

Kiekvienas norės daugiau krovinių

Talino konferencijoje V. Stūrys pristatė Klaipėdos uostą. Buvo proga panešti, kad jis jau turi 14,5 metrų gylio įplaukos kanalą ir gali priimti laivus, kurių grimzlė 12,5 m.
Klaipėdos uosto direkcijos direktorius strategijai analizavo Baltijos uostų galimybes, kėlė klausimą, ar jie tarpusavyje yra negailestingi konkurentai, ar kokioje nors srityje gali ir bendradarbiauti. V. Stūrio manymu, kalbant apie masyvius krovinius - trąšas, naftą, metalus, kurie sudaro didžiąją dalį per Baltijos uostus judančių krovinių, uostai konkuruos tarpusavyje ir stengsis pasiimti kuo didesnę krovinio dalį. Tos konkurencijos dėka, be abejo, laimės klientas. Ji vers tobulinti uostų technologijas, sandėlius, rūpintis krovinių saugumu ir t. t.

Reikia atlaisvinti Europos kelius

V. Stūrys Taline vykusioje konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad Baltijos uostai gali bendradarbiauti trumpųjų pervežimų jūra srityje. Europos komisijos strategija - sumažinti sunkvežimių kiekį Europos Sąjungos šalių keliuose. Šiandien sunku jais pravažiuoti, jau nekalbant apie tai, kad jie teršia orą. Taigi manoma, jog, įvedus didžiules baudas, krovinių gabenimą sunkvežimiais turės pakeisti krovinių gabenimas geležinkeliais arba laivais. Norint sukurti gerą krovinių trumpųjų pervežimų Baltijos jūra tinklą, būtinas Baltijos uostų bendradarbiavimas. Beje, jau kuriami informaciniai centrai, atidaromos naujos laivybos linijos.

Siūlyti bendrą kruizinį produktą

Kita sritis, kurioje galėtų bendradarbiauti Baltijos uostai, V. Stūrio nuomone, kruizinių laivų aptarnavimas. Pagrindinis kruizinio produkto vartotojas pasaulyje yra JAV, Kanada. Tačiau šių šalių žmonės masiškai nevažiuos vien tik į Taliną ar Stokholmą, kad ir kaip gerai jie bebūtų pasiruošę priimti turistus. Amerikiečiams ir kanadiečiams reikėtų pasiūlyti Baltijos regiono, Skandinavijos šalių, su skirtingomis kultūromis, uostus. Tada per tuos 4 sezono mėnesius būtų galima pritraukti kur kas daugiau turistų į šiuos uostus.

Klaipėdos uostui - "Green Award" ženklas

Beje, konferencijoje Taline Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovui direktoriui strategijai V. Stūriui "Green Award" fondo vykdantysis direktorius įteikė "Green Award" ženklą. Taigi paviešintas faktas, kad Klaipėdos uostas pirmas iš Baltijos šalių uostų prisijungė prie "Green Award" iniciatyvos.
Šis fondas, skatinantis saugesnę ir mažiau gamtą teršiančią laivybą, yra įsteigtas Olandijoje. Fondo inspektoriai tikrina laivus, atestuoja ir laivams, kurie atitinka fondo keliamus reikalavimus, yra išduodami "Green Award" pažymėjimai. Tokius pažymėjimus turintys laivai kai kuriuose pasaulio uostuose gauna nuolaidas arba jiems yra grąžinama dalis rinkliavų. Be to, ir kai kurie paslaugų teikėjai tų laivų savininkams taiko įvairias nuolaidas.
Nuo š. m. liepos 1 d. pradėjus galioti naujoms Klaipėdos uosto rinkliavų taikymo taisyklėms laivams, turintiems "Green Award" pažymėjimus, ir Klaipėdos uoste yra taikoma 5% laivo rinkliavų nuolaida. Taigi tokiu būdu mūsų uostas taip pat prisideda prie saugios ir švarios laivybos skatinimo.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder