Apie "kietas" merginas, jūros paviliotas

Moterys laivavedės, galima sakyti, jau ir Lietuvoje nebėra retenybė. Tiesa, kol kas tik viena Milda Miltakytė, šiuo metu dirbanti jūroje, turi kapitonės diplomą, bet tokių pareigų eiti laive jai dar neteko. Pasak laivų mechanikės Agnės Putriūtės, ji nebuvo vienintelė laivų mechanikė šioje mokykloje, bet savo kurse buvo viena tarp 74 vaikinų. Tačiau šiemet Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą šiemet baigė kol kas pirmoji elektromechanikė. Kodėl merginos renkasi tokias vyriškas ir sunkias specialybes?

"Noriu, kad mūsų maža šalis sužinotų, kad moterys nebėra tokios, kurios gali būti tik už vyrų nugaros. Jos gali pasiekti lygiai to paties kaip ir vyrai ir ne tik su grožiu susijusiose veiklose", - sako A. Putriūtė.

Buriuoja nuo vaikystės

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentė ketvirtakursė vilnietė Greta Skuodytė gimusi ir užaugusi Vilniuje. Ir sugalvok tu man trenktis iš sostinės į Klaipėdą studijuoti laivavedybos.

"Kodėl taip nutiko, negaliu paaiškinti. Gal todėl, kad nuo vaikystės važiuodavau buriuoti į Trakus, o kartais ir į Mingės kaimą, o jūra visą laiką man buvo prie širdies. Turėjau buriavimo trenerį Bitlą (Darius Gerasimavičius - aut. past.) Iš pradžių plaukiojau su mokomaisiais laiveliais "Optimist" ir "Lazer", o paskui perėjau į jachtų sportą", - pasakojo Greta.

Merginos tėvai buvo prieš tokios profesijos pasirinkimą, bet ji, žinoma, jų neklausė. Dabar jie jau pritaria, nes dukrai labai gerai sekasi."Dabar jie netgi patenkinti, kad jų nepaklausiau. Iš pradžių jiems buvo baisu. Kai reikėjo atlikti pirmą praktiką laive, mamai buvo labai baisu", - pasakojo mergina.

G. Skuodytės šeima turi savo įmonę ir užsiima šilkografija. Vyresnė sesuo turi teisės studijų magistro laipsnį, bet teisininke nedirba, užsiima nekilnojamuoju turtu. Pasak Gretos, sesuo ją labiausiai ir palaikė renkantis laivavedės specialybę.

"Pirmu numeriu pasirinko mane"

Ketvirtakursė G. Skuodytė, turinti labai gerus akademinius rezultatus, jau yra atlikusi abi jūrinio plaukiojimo praktikas ir turi 12 mėnesių plaukiojimo stažą. Ji - pirmoji mokyklos studentė laivavedė, praktiką atlikusi užsienio - Vokietijos kompanijos "MinShip" laivuose. Paprastai visos šios mokyklos merginos praktiką atlieka AB "DFDS Seaways" keltuose.

Per praktiką ji jau buvo nuplaukusi į Kanados uostą, kuriame, juokauja mergina, nieko nėra - tik pora eskimų ir akmenys aplinkui.

"Niekada nenorėjau eit į keltus, nes ne itin mėgstu dirbti su žmonėmis. Su savo komanda - viskas gerai, bet jeigu daugiau žmonių, man nelabai patinka. Dėl praktikos buvo atranka pačioje mokykloje, atrinko geriausius, tada kalbėjomės su kompanijos atstovais ir jie pirmu numeriu pasirinko mane", - sakė Greta.

Štai taip, nušluostė vaikinams nosis. Pasak merginos, kurso draugai jau buvo nusiteikę, kad Gretą tikrai paims, tad nepavydėjo.

Šiuo metu mergina rašo bakalaurinį darbą. Pasirinko neeilinę temą, kurios mokykloje dar niekas nerašė - apie laivų manevravimą. Ji daro lyginamąją analizę iš dviejų savo praktikų, kurias atliko "MinShip" laivuose.

"Esu jau nusprendusi dirbti toje vokiečių kompanijoje. Būsiu kapitono trečiąja padėjėja, paskui antrąja, vyresniąja, o tada jau kapitone. Apie šeimą, vaikus dar negalvoju, nes mano tikslas - sulaukus trisdešimties metų jau būti kapitone. Tokia mano svajonė, bet, manyčiau, ir gana reali vizija. Kažkaip nebijau, kad manęs vien dėl to, kad esu moteris, neskirs eiti tokių pareigų. Mano kompanijos darbuotojų požiūris į moteris šiek tiek kitoks nei Lietuvoje. Būčiau pirmoji moteris, kuri jų kompanijoje siektų kapitono laipsnio, ir jiems tai įdomu. Jie mano, kad aš turiu nemažai galimybių. Manau, kad tai sėkmingas pasirinkimas mano gyvenime. Net nenumaniau, kaip labai man tai gali patikti. Tai taiklus šūvis. Iš pradžių galvojau stoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, rinktis automechaniką, bet gavusi laišką iš Jūreivystės mokyklos, kad esu priimta, jau nieko nebesvarsčiau", - kalbėjo Greta.

Vienintelė rožė kurse

"Pradėjusi mokytis tarp vaikinų diskriminacijos tikrai nejaučiau, visi man norėjo padėti. Jie netgi sakydavo: "Negąsdinkit Gretos, nes ji vienintelė rožė mūsų kurse. Kad nepabėgtų, ja reikia rūpintis."

Žinoma, Gretai studijuoti nebuvo taip lengva kaip kai kuriems vaikinams, pavyzdžiui, kaip pirmūnui vyriausiojo locmano sūnui. "Jį pralenkti nelengva, nes jis jau nuo vaikystės susidūrė su tuo", - juokauja Greta.

Šiuo metu mergina užsiima laipiojimo uolomis sportu ir driftu (slydimas šonu su mašina, Lietuvoje pradedamas vadinti šonaslydžiu).

"Esu nuoširdi, bet moteriškų hobių neturiu. Labai mėgstu skaityti. Nepatinka elektroniniai variantai, į jūrą pasiimu popierines knygas. Gaila, kad negaliu pasiimti daug, nes kokias šešias knygas "suvalgau" per kokias penkias savaites. Labiausiai man patinka detektyvai. Kartais namuose žiūriu detektyvinius serialus", - atviravo Greta.

Paklausta, kokia jos svajonė, G. Skuodytė atsakė: "Labai norėčiau turėti savo laivų kompaniją arba bent jau jai vadovauti. Manau, to sieksiu."

Greta pasakojo, kad jai, atvykusiai iš sostinės, priprasti gyventi uostamiestyje buvo sunku. "Pirmieji metai buvo sunkūs psichologiškai. Ir mokslas buvo kitoks, ir pradėjau dirbti, gyventi pati. Viskas buvo kiek kitaip nei Vilniuje, tai man buvo gal ir ne kultūrinis šokas, bet... nei draugų, nei šeimos. Dabar jau viskas gerai, bet Vilniaus dar šiek tiek ilgiuosi ir netgi galvoju ateityje gyventi jame, nors vilioja ir uostamiestis. Per tuos metus labai pamilau Klaipėdos ramybę", - atviravo mergina

Planuoja jachta perplaukti Baltiją

Buriavimo G. Skuodytė nepamiršo, bet kadangi sezonas būna tik vasarą, o jai reikia išplaukti su didesniais laivais, kelis sezonus teko praleisti. Tikisi šią vasarą paplaukioti su jachtomis, nes į reisą išvyks tik vasaros pabaigoje. Planuoja perplaukti Baltiją ir pasiekti Gotlando salą.

"Mano šeima turi jachtą. Tėtis sakė, kad galiu ją paimti kada tik noriu, bet reikia teises išsilaikyti. Deja, mano laivavedės diplomas netinka, kad galėčiau kapitonauti jachtoje. Mano tėtis gali ir tuo užsiima laisvalaikiu - kalbėjo mergina. - Jis irgi yra baigęs laivavedybą Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, bet dirba logistikos įmonėje. Jis bandė mane perkalbėti ir nesirinkti tokios specialybės, nes nesupranta, kaip aš galiu taip ilgai išsėdėti toje metalinėje dėžutėje", - pasakojo mergina.

Juokavome, kad susiduriame su eiliniu absurdu Lietuvoje - didelį laivą gali valdyti, o mažo - ne.

Pravertė mažas ūgis

Klaipėdietė laivų mechanikė A. Putriūtė, pernai baigusi Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, viena iš nedaugelio mokyklos studentų, atlikusi praktiką tanklaivyje-dujų saugykloje "Independence".

Be to, ji atliko jūrinę praktiką vokiečių kompanijos MSC generalinių krovinių laive "Margarita". Šiame laive ji išbuvo 6 mėnesius ir dvi dienas. "Iš pradžių, kol adaptavausi, nebuvo lengva. Viena pati tarp daug vyrų - buvo šiek tiek ir baimės. Paskui pripratau ir laibai greitai praėjo tie pusė metų.

Laivas ne iš mažųjų, apie 240 m ilgio. Jo mechanizmai dideli. Pravertė ir mano mažas ūgis. Ten, kur dideli mechanikai negali užlįsti, siųsdavo mane", - pasakojo Agnė.

"Gali tik valyti ir dažyti"

Per tą laikotarpį laive "Margarita" dirbo du vyriausieji mechanikai ir abu Agnę įvertino gerai. "Iš pradžių visi stebėjosi ir manė, kad mergina turėtų nieko nesuprasti. Vis dėlto man pavyko įrodyti, kad ir moteris gali dirbti mašinų skyriuje ir viską suprasti net geriau nei vyrai.

Likus paskutiniams dviem praktikos jūroje mėnesiams atėjo naujas vyriausiasis mechanikas. Mane pamatęs, pasakė, kad moteris laive - nuodėmė ir didžiausia klaida, kad manęs neturėtų čia būti. Jis ateidavo į mašinų skyrių ir tiesiai šviesiai į akis sakydavo, kad aš čia galiu tik valyti ir dažyti. Žinoma, nemalonu išgirsti tokius žodžius, bet tai mane dar labiau skatino įrodyti jam, kad neteisingai mane vertina ir žemina. Ir aš jam tai įrodžiau. Jis irgi parašė man gerą įvertinimą", - pasakojo mechanikė.

Projektuoja laivų vamzdynus

Agnei taip pat buvo siūloma dirbti Vokietijos kompanijos laivuose ketvirtąja mechanike. Kadangi reiso trukmė jai būtų buvę 6 mėnesiai, mergina pamąstė ir nusprendė kol kas likti krante. Sakė niekada neatmetanti galimybės vėl plaukti į jūrą.

Pradėjo dirbti AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupei priklausančioje UAB "Western Baltic Engineering" braižytoja. "Mes projektuojame laivų vamzdynus. Man įdomu. Kartais laive net aš, būdama mažo ūgio, atsitrenkdavau į kokį nors vamzdį, kuris buvo ten, kur jo neturėtų būti. Dabar mes projektuojame taip, kad tokių nutikimų nebūtų. Taip kad toli nuo savo specialybės nepabėgau, tai irgi inžinerija. Ir tai man kol kas patinka", - sakė Agnė.

Labiau patinka dirbti rankomis

Kai Agnei buvo 12 metų, krikštatėvis papasakojo apie tokią specialybę ir pasakė, kad ji yra geriausia, ką galima gauti Klaipėdoje, turės visas galimybes dirbti tiek krante, tiek jūroje.

"Kadangi nebuvau gabi politiniams mokslams, sekėsi tik tikslieji, paklausiau tokio patarimo. Laivavedybos nesirinkau, nes man ne itin patiko geografija, lietuvių, anglų kalbos, buvau tiksliukė. Man labiau patinka dirbti rankomis.

Žinoma, kartais būna sunku ir atrodo, kad visiškai ne ten pataikei. O kai įsigilini, pasirodo, kad tai taip paprasta, kaip pasidaryti arbatos", - atviravo Agnė.

"Kai pradėjau studijuoti laivų mechaniką, iš pradžių visiems vaikinams buvo keista, o paskui labai draugiškai priėmė. Visus ketverius mokslo metus buvau seniūnė", - pasakojo mergina.

Be mechanizmų, A. Putriūtė labai mėgsta stalo žaidimus, ypač strateginius. Skaito knygas, kurios jūroje labai praverčia. Jai labiau prie širdies fantastikos knygos, fantastiniai filmai ir dokumentika.

Pirmoji elektromechanikė

Šiemet vasario 21 d. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos diplomą, pasimokiusi 3,5 metų, gavo pirmoji mergina elektromechanikė Greta Jurevičiūtė.

Nuo pat vaikystės Gretą labiau domindavo technikos dalykai, bet galvojo galbūt studijuoti mediciną. Dešimtoje klasėje, kai lankėsi ekskursijoje Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, nusprendė mokytis joje.

"Man labiausiai patiko elektromechanika. Pamaniau, pabandysiu, o jeigu kas, pereisiu į kitą specialybę, bet man visai patiko. Mane labai traukia jūra. Nieko gero nuobodus gyvenimas, todėl reikia perlipti per save ir ieškoti ko nors naujo. Žinoma, šiek tiek buvo baimės, nežinojau, ar grupėje dar bus panelių. Nebuvo. Pirmas mėnuo buvo sunkiausias, nes nežinojau, kaip mane priims grupiokai, o baigiant studijas su jais tapome kaip šeima", - atviravo mergina.

Keturių mėnesių ir septynių dienų praktiką Greta atliko AB "DFDS Seawys" kelte "Victoria Seaways", iš Klaipėdos kursuojančiame į Kylį (Vokietija), ir sako turėjusi labai gerą mokytoją.

"Viską, kas laive susiję su elektra, turi sužiūrėti vienas žmogus. Man įdomu tie laidai, lendi į mechanizmo vidų, naršai juos. Man tai patinka. Iš pradžių vyrai laive ir pokštaudavo, ir bandė atkalbėti mane nuo elektromechanikės specialybės. Bet kai pamatė, kad nesibaidau tokio darbo, nustojo, o baigiantis praktikai jau priėmė mane kaip savą.

Pirmomis dienomis ir laive buvo kiek nejauku, nes nežinojau, kaip mane priims. Vienos pamainos įgula buvo šiek tiek vyresnė, o kitos - jaunesnė. Jos nariai kaip tik padrąsino mane. Na, o senimas yra senimas", - juokėsi Greta.

Žinoma, namuose, jeigu reikia ką nors paremontuoti, ji puikiausiai tai padaro. Galima sakyti, kad pirmas jos mokytojas dar vaikystėje buvo tėtis. Kai Greta rinkosi specialybę, tėvai nesikišo.

Traukia karo laivai

Šiuo metu G. Jurevičiūtė dar lanko vadų kursus Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Juos baigusi birželį ir gavusi karininkės laipsnį bandys darbintis Karinėse jūrų pajėgose.

"Dirbti civiliniame laive nelabai norėčiau. Mane kariuomenė labai traukia. Nuo mažens man buvo viskas įdomu, kas buvo susiję su kariuomene", - sakė mergina.

Ji kilusi iš Tauragės rajono. "Jūroje buvo tų supimų, bet man nei bloga, nei ką. Sunkiausia man buvo jau studijų pabaigoje dirbti treniruoklyje, kai reikėjo daugiau mechaninių, o ne elektros žinių. Žinoma, buvo ir tokių momentų, kai pagalvodavau, kam aš tai pasirinkau. Trečiame kurse galvojau, gal jau reikia pereiti į kitą specialybę. Grupiokai atkalbėjo, pažadėjo padėti", - prisipažino Greta.

Ji mėgsta skaityti istorines karines knygas ir tik retkarčiais romanus. Mergina sportuoja - arba eina į sporto salę, arba žaidžia tinklinį - mokykloje susirinkdavo smagi tinklininkų kompanija.

Paklausta, apie ką ji svajoja, atsakė: "Dabar labiausiai norėčiau patekti į kariuomenę, turėti mėgstamą darbą. Dar labiau norėčiau pakliūti į laivą, nes jūra vis tiek traukia. Aš ir praktiką du mėnesius atlikau karo laive "Aukštaitis".