2020 m. lapkričio 27 d. 17:06 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Apie ką pasakoja iš reisų grįžę kapitonai

Apie ką pasakoja iš reisų grįžę kapitonai nuotrauka, foto

KAPITONAS. Nikolajus Melničenka pasakojo kolegoms iš Jūrų kapitonų asociacijos apie savo reisą.

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Reklama

Jūrų kapitonų asociacijos nariai, grįžę iš tolimų reisų, Klaipėdoje dalijasi įspūdžiais su kolegomis. Praėjusį reisą kapitonui Nikolajui Melničenkai didžiausią įspūdį padarė žvejų knibždėlynė Kinijos, Korėjos, Filipinų pakrantėse. Daugelis kapitonų sako, kad pasaulyje žvejai labai trukdo navigacijai, tačiau su jais kovoti nevalia - jiems reikia maitinti šeimas.

Kapitonas N. Melničenka džiaugiasi, kad jo sūnus gavo diplomą Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. "Dinastija bus tęsiama, jau maniau, bus statybininkas", - sakė jis.

N. Melničenka pernai spalį išvyko į reisą. Dirbo didžiuliame sausakrūviame laive, galinčiame gabenti 57 tūkst. tonų krovinių. Jo ilgis - 189 metrai , plotis - 32 m. Plaukiojimo rajonas - Kinija, Korėja, Malaizija, Indija, Pietų Afrika ir Pietų Amerika. Ten buvo ir jūrų piratų, ir šaulių laivuose. N. Melničenkos laivo įgula saugojosi pati. Anot kapitono, Malaizijoje ateina visokių sukčių, kurie žvalgosi, ar laivas gerai saugomas. Jeigu saugomas, pasisveikina ir išeina.

Laivas gabeno plieną ir įvairus birius krovinius - anglis, magnį ir kt. Dažniausiai jis stovėdavo ne uostuose, o reiduose, kartais - Kinijos uostuose, kuriuose tik krantinės su fenderiais, o aplinkui tuščia.

Laivo įgulą sudarė 21 narys, iš kurių du buvo kadetai inžinieriai. Įgula mišri - filipiniečiai, ukrainiečiai, rusai, lenkai, o kapitonas iš Lietuvos. N. Melničenkos teigimu, dėl įgulos narių jokių problemų nekildavo, nors ukrainiečiai buvo iš įvairių Ukrainos vietų. Pasak jo, kai ateini į laivą, baigiasi kranto problemos.

Atlyginimai buvo mokami laiku, medicinos pagalba suteikiama tuojau pat iškilus būtinybei. Pasak kapitono, tai rimta Vokietijos ir Lenkijos kompanija, tad N. Melničenka su jos laivais daro jau ne pirmą reisą.

Reklama

Labiausiai kapitonui įsiminė daugybė Kinijos, Korėjos, Filipinų žvejų seklumose. Anot jo, jų ne dešimtys ir net ne šimtai, jų - - tūkstančiai. Dabar jie dar įsigudrina vos ne ant kiekvienos valtelės, vos matomos virš vandens, prie bujos prikabinti AIS. Dideliam laivui tarp jų praplaukti gana sunku.

"Ypatingų problemų dėl žvejų nekyla. Jeigu laivas plaukia link tinklų, jie metasi kaip ant ambrazūros juos ginti. Iš pradžių jauni šturmanai bandė prasilenkti su jų bujomis. Pasikviečiau ant tiltelio ir paaiškinau, kokia čia situacija. Kovoti su jais negalima. Jie gaudo žuvis ir valgo. Jo laivas - visas jo turtas. Jeigu turi bują su AIS - vadinasi, jo vaikas negėrė pieno. Beje, jie turi Kalašnikovo automatus. O mes su keturiais šturmanais sėdime tiltelyje su cigarais ir geriame viskį. Juokauju. To negalime daryti, vienas žmogus įvedė sausą įstatymą, tai dabar visi kankinamės", - juokavo N. Melničenka.

Kiti kapitonai sako, kad panašūs dalykai su žvejais vyksta ir Maroke. Tik ten dar plaukioja ir dideli 150-200 metrų ilgio traleriai.

Kapitonas Dmitrijus Sokolovas prisipažino, kad yra tekę tuos žvejus tramdyti dėl jų pačių gerovės, kad nebūtų tanklaivio sutraiškyti, gaisrinės žarnos vandens čiurkšlėmis.

Su problemomis dėl žvejų teko susidurti Pietų Brazilijoje ir Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkui Juozui Liepuoniui. "Ypač kai plauki iš Pietų Amerikos - tinklais nuklotas visas kelias. Ir ten žvejai gina savo tinklus ir navigacijai trukdo labai. Kažkodėl jie žvejoja ir sąsiauriuose, kur daugiausia laivų plaukia. Ir į Sankt Peterbugą kai plaukiau, locmanas, būdamas per du metrus nuo kanalo, šaukia: "Ivanai, kaip sekasi žvejyba?" O tas atsako: "Plauk greičiau, tu man trukdai", - pasakojo J. Liepuonius.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės (VLG) dokų rikiuotę jau papildė antras „Panamax“...

AB „Vakarų laivų gamykla“ stiprina laivų remonto pajėgumus − eksploatacijai baigia ruošti antrąjį „Panamax“ tipo laivams skirtą doką nuotrauka, foto

Vartotojiškos tendencijos ir Baltijos jūros uždarumas nulemia tai, kad vandens taršos plastiku...

Tiriant plastiko taršą Baltijos jūroje bus naudojami dronai ir palydovai nuotrauka, foto

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį...

Pasirašyta sutartis dėl ES finansavimo nuotrauka, foto

Per dešimt šių metų mėnesių vieninteliam Lietuvos jūrų uostui pavyko ne...

Klaipėdos uoste – teigiamos krovos tendencijos nuotrauka, foto

Menininkai persėdo ant plieninių žirgų nuotrauka, foto

SE, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai kūrybingi ne tik scenoje: kelionei į darbą...

Istoriniams laivams atgimti - prieglobstis piliavietėje nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Lietuva skambiai vadinama jūrine valstybe. Klaipėda - jūrinių tradicijų puoselėjimo lopšiu. Tačiau...

Diego Maradona palydėtas į amžinąją kelionę nuotrauka, foto

Sportas, Argentinoje didžiulės minios penktadienį palydėjo į paskutinę kelionę legendinį futbolininką Diego...

KU pasiuntiniai vienišiems senjorams išdalijo džiaugsmo siuntinį nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos universiteto darbuotojų nupinti Advento vainikai, šįryt iškeliavę pas adresatus – Telšių...

SE, Paskelbta prieš 22 min.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...