Rusija – ir didžiausia draugė, ir didžiausia priešė
42 proc. apklaustųjų teigė, kad Rusijos politika kelia grėsmę Baltarusijos žemių vientisumui ir nepriklausomybei (palyginimui, Lietuvos politiką taip vertina 21 proc., Lenkijos – 20 proc.).
Tačiau nors baltarusiai Rusiją ir mato kaip didžiausią grėsmę savo šaliai, tai ir palankiausiai vertinama valstybė. 87 proc. apklaustųjų Rusiją vertina pozityviai, o geriausiai vertinamas užsienio lyderis Baltarusijoje – Vladimiras Putinas. Rusijos prezidentą palankiai vertina 60 proc. baltarusių.
„Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas, politologas Vytis Jurkonis sako, kad tokį dviprasmišką baltarusių požiūrį į Rusiją galima paaiškinti per Baltarusijos priklausomybę nuo Kremliaus.
„Rusijos atžvilgiu, suprantama, kad Baltarusijos ekonomika stipriai susaistyta, priklausoma nuo įvairių Kremliaus subsidijų. Nemažai Baltarusijos žmonių dirba ir uždarbiauja Rusijoje. Tai gali paaiškinti tą teigiamą pusę, kad dabartinėmis sąlygomis be Rusijos Baltarusijai būtų pakankamai sunku“, – naujienų portalui tv3.lt teigė V. Jurkonis.
Pasak jo, dėl to, kad Baltarusijos ekonomika itin susieta su Rusijos, pastaroji nevengia ir pašantažuoti kaimynės. Politologo nuomone, kritiškai mąstantys baltarusiai supranta, kad tokia besąlygiška priklausomybė yra neigiamas dalykas, o iš šantažo kylančios grėsmės gali nutikti bet kuriuo metu ir bet kurioje srityje, ar tai būtų ekonomika, ar karyba, ar informacinė erdvė.
„Deja, faktas yra toks, kad Baltarusijos buvęs prezidentas Aliaksandras Lukašenka padarė Baltarusiją ir jos žmones visiškais Kremliaus ir jo asmeninės valdžios įkaitais. Manau, kad iš pirmo žvilgsnio paprasta, bet kartu ir sudėtinga priklausomybė duoda tą dvigubą reakciją. Viena vertus, kažkam tai yra dėkingumas, kažkam tai yra neišvengiamybė. Kitiems – aiški grėsmė ir rizika“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas L. Kojala teigia, kad Baltarusijos gyventojai puikiai supranta, kad dabartinė politinė situacija jų šalyje yra nestabili, o A. Lukašenka kliaujasi Rusijos parama, kuri yra vienas pagrindinių, jei ne vienintelis, išlikimo garantas.
„Tolimesnė Baltarusijos ir Rusijos santykių raida yra tampriai susieta su vidaus politikos procesais“, – sakė L. Kojala.
Prielankumas Rusijai gali menkti
L. Kojalos teigimu, būta svarstymų, kad jei Baltarusijoje politinė suirutė tęsis, prielankumas Rusijai slops ir vis daugiau žmonių į ją žiūrės kaip į grėsmę, o ne kaip į sąjungininkę.
„Dėl to galėjome matyti net iš to paties Kremliaus pusės tokį bandymą siųsti signalą protestuotojams, kad nuo jų taip pat nėra nusisukama, kad suprantamas iš dalies tas nepasitenkinimas Lukašenkos valdymu, kad Lukašenka neturi būti agresyvūs protestuojančių piliečių atžvilgiu.
Kitaip tariant, Rusija taip pat suvokia, kad jei ji visiškai 100 proc. palaikys Lukašenką, ji gali nuo savęs nustumti dalį baltarusių visuomenės, kuri matydama, kad Rusija yra su Lukašenka, suvoks ją kaip šalį, kuri remia ne jų palaikomą lyderį“, – samprotavo politologas.
V. Jurkonis pritarė, kad palankumas Rusijos atžvilgiu mažėja, kadangi ne pirmą kartą Kremlius palaikė A. Lukašenkos režimą, o ne Baltarusijos žmones.
„Kremlius tiesiogiai palaiko Baltarusijos represinį aparatą, tai reiškia, ir represijas prieš Baltarusijos žmones. Kritiškai mąstantys žmonės supranta, kad Kremlius iš principo reiškia žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus bei represijas prieš taikius Baltarusijos piliečius“, – sakė V. Jurkonis.
Lietuvą vertina teigiamai, bet yra klaustukų
67 proc. apklausoje dalyvavusių baltarusių Lietuvą vertina pozityviai. Visgi tai mažiausias procentas tarp Baltarusijos kaimynų – Lenkiją pozityviai vertina 74 proc., Ukrainą – 71 proc.
Lietuva susilaukė ir daugiau neigiamų reakcijų – 21 proc. baltarusių Lietuvą vertina negatyviai, o prasčiau apklausoje įvertinta valstybė yra tik Jungtinės Valstijos, į kurias nepalankiai žvelgia 28 proc. apklaustųjų. Lietuva dalies baltarusių įvardijama ir kaip grėsmė – 21 proc. apklaustųjų teigė, kad mūsų šalies politika kelia pavojų Baltarusijos teritorijos vientisumui.
„Vis tiek tas skaičius pozityvių vertinimų yra labai aukštas. Dėl to, nemanau, kad tie skirtumai tarp valstybių yra tokie reikšmingi arba tokie, kurie rodytų esmingus neatitikimus. Du trečdaliai baltarusių Lietuvą vertina pozityviai ir tai yra labai geras rezultatas“, – situaciją analizavo L. Kojala.
Kaip vieną iš priežasčių, kodėl, pavyzdžiui, Lenkija yra geriau baltarusių vertinama nei Lietuva, anot L. Kojalos, paaiškina ir tyrimo autoriai, kurie nurodo, kad Baltarusiją ir Lenkiją sieja slaviškos kalbos, dalinai susijusios kultūros, kurios galimai yra artimesnės nei mūsų ir baltarusių.
„Lenkija turi pridėtinį dėmenį, kurio neturi Lietuva“, – teigė L. Kojala.
Baltarusiai nepažįsta Lietuvos?
Paklausti, kas dažniausiai jiems asocijuojasi su Lietuva, apklausoje dalyvavę baltarusiai lietuvius įvertino kaip gerus žmones, kaimynus. Respondentai minėjo ir Vilnių, Kryžių kalną, pažymėjo gerą lietuvių virtuvę ir alkoholinius gėrimus, šalies kurortus, įvardijo kaip vietą, kurioje galima užsidirbti.
Pasitaikė ir ne tokių malonių atsakymų. Dalis baltarusių lietuvius įvardijo kaip išdavikus ir nacius, Lietuvą įvardijo kaip skurdžią šalį. Visgi pasitaikė ir keistokų atsakymų. Dalis baltarusių kaip dalyką, kuris jiems siejasi su Lietuva, įvardijo Jūrmalos muzikos festivalį.
„Akivaizdu, kad maišoma Lietuva ir Latvija, atskiri festivaliai arba miestai, jų pavadinimai. Tai yra įrodymas, kad to pažinimo laipsnis galėtų būti ir didesnis. Žinoma, jeigu Baltarusija būtų atviresnė valstybė, tiek ekonominiam bendradarbiavimui, tiek kultūriniam, tiek turistiniam. Nors baltarusių turistų skaičius iki pastarųjų metų buvo linkęs augti, akivaizdu, kad potencialas nebuvo išnaudotas ir tokie keistoki atsakymai tą parodo“, – kuriozišką atsakymą vertino L. Kojala.
„Paklauskit didžiosios daugumos regione gyvenančių žmonių, tai pamatysit, kad ir Dauguva teka per Vilnių. Nėra kažko tokio išskirtinio, dėl ko mums reikėtų laužyti galvą“, – sakė V. Jurkonis.
Visgi, kaip pastebėjo jis, nors lietuvius ir baltarusius sieja istorinis, kultūrinis ir geografinis artumas, žmogiškieji ryšiai tarp tautų galėtų būti tampresni.
„Vilnius yra arčiausia sostinė Minskui, ir kultūriškai svarbus miestas nemažai daliai baltarusių, tai yra milžiniškas potencialas, kurio mes tinkamai neišnaudojame“, – įsitikinęs V. Jurkonis.
Baltarusiai nori draugaut ir su Rytais, ir su Vakarais
Nors Rusija yra palankiausiai vertinama valstybė baltarusių tarpe, antroje vietoje – Vokietija. Šios šalies lyderė Angela Merkel yra ir antra mėgstamiausia baltarusių užsienio lyderė.
Tai, kad baltarusiai kiek mėtosi tarp Rytų ir Vakarų, įrodo ir atsakymas į kitą apklausos klausimą. 71 proc. respondentų teigiamai vertina bendros valstybės su Rusija idėja, tačiau 62 proc. baltarusių teigiamai žvelgia ir į Europos Sąjungą.
„Aš manau, kad didžioji dalis [baltarusių] gyvena ta mintimi, kad čia kažkaip tas buvimas gali būti suderinamas. Būti ir ten, ir ten. <...> Vargu, ar tai yra realistiška“, – samprotavo V. Jurkonis.
L. Kojala pastebi, kad ir ankstesniuose tyrimuose pastebima tendencija, kad Baltarusijoje daugėja žmonių, kurie neapsisprendę, kuria kryptimi – Rytų ar Vakarų – jų šalis turėtų žengti.
„Panašu, kad Baltarusijoje, skirtingai nei kitose posovietinėse šalyse, yra įsišaknijusi nuomonė, kad Baltarusija gali sėkmingai bendradarbiauti tiek su Rytais, tiek su Vakarais. Kitaip tariant, nereikalingas toks esmingas geopolitinis pasirinkimas, prisišliejimas, kuris neleistų plėtoti gilesnių santykių arba su Rusija, arba su Vakarų šalimis“, – kalbėjo RESC vadovas.
Pasak jo, tokią nuostatą galima justi ir iš Baltarusijos pilietinės visuomenės lyderių retorikos, kad Baltarusija gali sėkmingai bendrauti su abejomis pusėmis, o pasirinkimas tarp Rusijos ir Europos – dirbtinis ir visiškai nereikalingas.
V. Jurkonis svarstė, kad į Rusijos pusę žvelgiantys baltarusiai mato finansinę paramą, be kurios Baltarusijai trumpuoju laikotarpiu būtų sunku išgyventi.
„Kita dalis, kuri labiau su viltimi žiūri į tą europietišką santvarką, jie irgi yra teisūs, ta prasme, kad jie vadovaujasi tuo supratimu ir nuojauta, kad laisvoje rinkoje, demokratinėje santvarkoje Baltarusija daug geriau išnaudotų savo potencialą ir būtų daug mažiau priklausoma nuo vienos valstybės, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
Matant visą valdžios agresiją, kurią palaiko Kremlius, aš manau, po truputuką, po truputuką daugės šalininkų tų, kurie supranta, kad tai, kas vyksta dabar, protu nesuvokiama, nepriimtina ir tą būtina keisti“, – sakė V. Jurkonis.
Baltarusiai nusigręžia nuo Sovietų Sąjungos, šaknų ieško LDK
Tyrėjai baltarusių teiravosi ir jų nuomonės apie istoriją. Į klausimą, į ką turėtų atsiremti baltarusiai, kalbėdami apie savo istoriją, didžioji dauguma atsakė, kad į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) – beveik 40 proc.
28 proc. apklaustųjų teigė, kad reikėtų žvalgytis į Sovietų Sąjungą, 16 proc. – į 1918 m. sukurtą ir metus egzistavusią Baltarusijos Liaudies Respubliką, kiek daugiau nei 6 proc. – į Abiejų Tautų Respubliką (ATR).
„Manau, kad baltarusiai vis dar yra savo identiteto ieškojimo kelyje ir jis tikrai nėra išgrynintas“, – įsitikinęs L. Kojala.
Pasak jo, atsakymas, kad baltarusiams reikėtų žvalgytis į LDK, sietinas su bandymu atsiriboti nuo A. Lukašenkos režimo, kuris tampriai susijęs su Sovietų Sąjunga.
Į gatves išėję žmonės protestuose nešasi tautinę Baltarusijos vėliavą, Vytį, o A. Lukašenkos režimas siejasi su 1995 m. patvirtinta vėliava ir herbu, kurie yra sovietinės Baltarusijos respublikos heraldikos modifikacijos, tik kūjis su pjautuvu išimti.
„Lukašenka kuria jungtį su Sovietų Sąjunga ir mentaline, ir ekonomine, ir kultūrine, ir normatyvine prasme. Ir pasakymas, kad galbūt Baltarusija turi suktis į savo praeitį, kuri galbūt ir nesietina tiesiogiai su šiandienine baltarusių politinę nacija, galbūt irgi yra bandymas nuo to atsiriboti“, – teigė L. Kojala.
Pasak RESC vadovo, apie atsigręžimą į LDK pastaraisiais metais yra prakalbęs ir A. Lukašenka, tačiau tai iki galo nebuvo išgryninta vizija.
„Ar ji galėtų tapti išgryninta vizija ir ar ji taps savaime konkurencine Lietuvai, ar galbūt natūraliai atlieptų tam tikrą baltarusių vaidmenį LDK ir padėtų jiems patiems atrasti savo politinio identiteto šaknis, lieka pakankamai atviras klausimas“, – kalbėjo L. Kojala.
Visgi, ar toks baltarusių noras remtis į LDK, nėra grėsmė pačiai Lietuvai ir jos istorijai?
„Nelygu, kas vertina. Vieniems, kurie galvoja, kad istorija yra tik mūsų, joje nebuvo nei ukrainiečių, nei lenkų, nei baltarusių, tai sakys, kad čia kažkas gviešiasi. Bet tie patys žmonės labai žeidžiasi, kai mes ATR parodom per Lenkijos istorijos prizmę.
Tiems žmonėms reikėtų pasižiūrėti į veidrodį ir atsakyti sau į klausimą, ar kartais su LDK baltarusiai nesijaučia taip, kaip lietuviai kartais jaučiasi su ATR lenkų atžvilgiu“, – teigė V. Jurkonis.
Politologo įsitikinimu, LDK istorija yra bendra, tad jos dalintis į atskiras dalis nereikėtų.
„Kad, va, Trakų pilis mūsų, o Myro pilis – tai čia jau jūsų. Šiaip ar taip, tai yra bendra istorinė erdvė ir aš linkęs laikytis tezės, kad kuo daugiau LDK Baltarusijoje, tuo mažiau yra Kremliaus“, – sakė V. Jurkonis.
Jo nuomone, baltarusių artėjimas prie LDK istorinės tradicijos leistų Lietuvai geriau pasinaudoti istoriniu ir kultūriniu artumu, išnaudoti tai dvišalių santykių gerinimui.
„Jei mes tik pasyviai iš apkasų žiūrime į šį procesą įtariai, kad neduok Dieve, kažkas pasakys, kad Vilnius yra mūsų ar labai mums artimas miestas, ar kad Mickevičius yra baltarusių rašytojas, tai tada suprantama labai sunku tikėtis kažkokios pridėtinės vertės.
Reikia būti aktyviais diskusijos dalyviais, priimant tą perspektyvą, kad istorija mūsų bendra, kad dirbtinai mes čia jos apkarpyti, kas čia mano, kas čia baltarusių, nelabai galime. Lietuviams ir baltarusiams pasidalinti tą istoriją būtų dirbtina, nelabai prasminga ir realiai užprogramuotų kažkokius konfliktus ateityje“, – įsitikinęs V. Jurkonis.
Visą OSW centro tyrimą (anglų k.) galite perskaityti čia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą