Vyriausybė palaimino uosto bendrąjį planą

Trečiadienį vykusiame posėdyje Vyriausybė patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą (BP), kuriame numatoma uosto plėtra. Dar turės būti tvirtinamas dalykinių sąlygų sąvadas, dėl kurio miestas tikisi pasiderėti.

"Vakarų ekspresas" jau ne sykį rašė, kad uosto BP numatomos strateginės uosto plėtros kryptys ir erdvinė raidos koncepcija parengtos 25 metams, o konkretizuoti sprendiniai - 15 metų. Teigiama, kad sprendiniai sudarys prielaidas uostui išlaikyti konkurencingumą, operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas ir kurti reikiamą uosto infrastruktūrą. Numatoma uosto plėtra tiek pietinėje, tiek šiaurinėje miesto dalyse.

Teigiama, kad, pietinėje uosto dalyje išvysčius teritoriją prie Smeltės pusiasalio, būtų įrengti pietiniai uosto vartai su rekreacinės paskirties marina, miesto centre šalia Danės upės būtų galima įrengti naują kruizinių laivų terminalą ir kt.

Preliminariais skaičiavimais, patvirtinus uosto bendrąjį planą ilgalaikėje perspektyvoje bendra investicijų vertė į uosto plėtros projektus sieks apie 1,2 mlrd. eurų, trumpalaikėje - apie 635,4 mln. eurų.

Vis dėlto miesto atstovai, dalyvavę Vyriausybės posėdyje, išsakė savo nuogąstavimus, kad toks sprendimas yra ne ekonominis, kaip teigiama, o politinis, tačiau jo pasekmės bus ekonominės.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovas Gintaras Ramašauskas patikino, kad klaipėdiečiai nėra uosto priešai, bet bendruomenė remia miesto Tarybos patvirtintą uosto plėtros alternatyvą, kurioje nenumatoma tokia didelė plėtra. Architektas Edmundas Benetis parengtus sprendinius pavadino "Lietuvos tragedija" ir ministrams išsakė nuomonę, kad dėl intensyvios uosto veiklos gali prasidėti krantų erozija nuo šiaurinio molo iki pat Latvijos pasienio.

Miesto interesus bandė ginti ir meras Vytautas Grubliauskas, paraginęs Vyriausybės narius atkreipti dėmesį į bendruomenės poziciją ir neskubėti tvirtinti uosto BP. Tačiau balsavimo metu, pritarus 11 ministrų, uosto BP buvo patvirtintas.

Iškart po posėdžio vyko Vyriausybės pasitarimas, kuriame buvo svarstomas kitas uostamiesčiui svarbus klausimas - dėl dalykinių sąlygų sąvado programos įgyvendinimo. V. Grubliauskas išsakė nerimą, kad dokumentas su 17 sąlygų, miesto lūkesčių, buvo rengtas kaip "amortizacinių priemonių paketas", turėjęs sušvelninti nuomonių išsiskyrimą derinant uosto ir miesto bendruosius planus. Vis dėlto, mero teigimu, išėjo priešingai.

"Ilgame procese išėjo priešingai, dokumentas kai kuriose pozicijose virto valstybės lūkesčiais, kuriuos miestui reikės įgyvendinti. Nė viena iš pozicijų neturėtų tapti girnapuse miesto bendrojo plano tvirtinimo kontekste. Dabar jis tampa imperatyvu miestui. Yra keletas pozicijų, sietinų su geležinkeliu, kur reikalingas lankstus požiūris. Geležinkelio bėgiai paprastai eina į priekį arba atgal, bet šiuo atveju bėgiai turėtų būti lankstūs, nes kai kur reikės sukti į dešinę, kai kur - į kairę. Tikiuosi geranoriško bendradarbiavimo, kad siekiai, sietini su jau patvirtintu uosto bendruoju planu, netaptų kliūtimi miesto bendrojo plano įgyvendinimui", - Vilniuje kalbėjo Klaipėdos meras.

Jis pabrėžė, kad visų minėto sąvado programos punktų įgyvendinimas turėtų būti suderintas ir priimtinas tiek valstybei, tiek Klaipėdos miestui, nes tik tada tai turi prasmę.

"Kas man iš to džiaugsmo ir iš tos garbės, jeigu uostas džiaugsis, o miestas liūdės. Padarykime, kad visi būtų laimingi", - į ministrus kreipėsi dainos žodžius perfrazavęs V. Grubliauskas, raginęs neskubėti ir gerai viską aptarti.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius tikino, kad ministerija laikosi pozicijos tenkinti gyventojų lūkesčius, sykiu įvertinant valstybės galimybes.

Dalykinių sąlygų sąvadą taip pat turės tvirtinti Vyriausybė. Žadama, kad jau šį penktadienį Klaipėdoje turėtų apsilankyti Susisiekimo ministerijos atstovai, kurie atvyks aptarti su šiais sprendimais susijusių klausimų.