Per pastaruosius penkeriems metus uostamiesčio daugiabučiuose įvyko reikšmingas proveržis. Gyventojai nebenori gaišti laiko valydami savo laiptines. Tą rodo ir statistika.
Klaipėdoje "Mano būsto" įmonių grupės administruojamuose daugiabučiuose specialistų valomų laiptinių skaičius per penkerius metus padidėjo beveik 50 proc. 2014 metais administratoriai švara rūpinosi 464 laiptinėse, o 2019 metų pradžioje valymo specialistai jau darbavosi 885 daugiabučių laiptinėse.
"Mano būsto" Klaipėdos regiono vadovė Vaida Žvikienė sako, kad nors profesionalų valomų laiptinių skaičiaus augimas atrodo įspūdingai, tai nėra stebinantis reiškinys. Jos teigimu, tai natūralus gyventojų įpročių pasikeitimas, kai žmonės šluotą ir skudurus keičia į laisvalaikį.
"Panašu, kad klaipėdiečiai nebenori grįžti į tuos laikus, kai kiekvienas butas pagal grafiką privalėjo valyti laiptinę ar jos aukštą arba mokėti močiutėms už švaros palaikymą. Žmonės nenori gaišti laiko, kurį verčiau gali praleisti su šeima, draugais ar tiesiog savo malonumui", - teigė V. Žvikienė.
Daugiabučių namų laiptinių valymo paslaugas teikiančios bendrovės "Mano aplinka" direktorius Karolis Gintaras Pūkas pabrėžia, kad laiptines, kuriose kasdien migruoja šimtai žmonių, visada geriau valyti profesionaliai, pasitelkiant specialiai tam skirtą įrangą ir valymo priemones. Jo teigimu, norint, kad laiptinėse būtų išlaikytos higienos normos, vien tik šluotos ir sauso skuduro nepakanka.
2014 metais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliktas daugiabučių namų laiptinių tyrimas atskleidė pavojingą tiesą - nevalomose laiptinėse bakterijų ir pelėsinių grybų skaičius dešimtis kartų didesnis nei periodiškai valomose bendrojo naudojimo patalpose. Nešvariose laiptinėse mikrobiologai tąsyk aptiko ir žmogaus sveikatai pavojingo auksinio stafilokoko bakterijų.
NVSPL Mikrobiologinių tyrimų skyriaus specialistai tyrė valomas ir nevalomas laiptines. Mėginiai buvo imami nuo laukujų ir butų durų, radiatorių, turėklų, taip pat buvo tiriamas ir bendrojo naudojimo patalpų oras. Paaiškėjo, jog kai kuriais atvejais neprižiūrimose laiptinėse bendras aerobinių mikroorganizmų skaičius buvo 10 kartų didesnis nei ten, kur bendrosios daugiabučio patalpos periodiškai valomos drėgnuoju būdu.
"Yra namų, kurių laiptines gyventojai tvarko patys tiesiog sušluodami smėlio ir purvo likučius. Tačiau klaidinga manyti, jog pavojingus užkratus galima išnaikinti periodiškai valant laiptines sausuoju būdu. Net jei jos atrodo švarios, dar nereiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Kokybiškai išvalyti bendrąsias patalpas įmanoma tik naudojant specialias priemones - pradedant įvairiais valikliais ir baigiant oro ozonavimu", - akcentavo K. G. Pūkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą