Už plastikinius maišelius jau tenka mokėti

Maišeliai įžiebia nesantaiką

Kretingiškė Aldona pasakojo turguje pirkusi šviežios mėsos. Kad būtų saugiau, į plastikinį maišelį įdėtą produktą paprašiusi įsukti į dar vieną ir nustebo išgirdusi klausimą, negi norinti papildomai mokėti 10 centų.

„Kaip suprantu, mokėjau ir už tą maišelį, į kurį man sudėjo pirkinį. Bet kur kitur mėsą dėti? Kokią dešrą tai dar galima be jokio įpakavimo į krepšį įsimesti, bet šviežios mėsos rankose juk neparsineši.

Prekybininkas parduoda prekę, tai ar ne jo rūpestis, į ką ją įdėti ar suvynioti? Ir taip viskas brangu, o dar ir už plastikinį maišelį pinigus lupa“, – piktinosi senjorė.

Kalbinti prekeiviai piktų žodžių negailėjo pirkėjams. Vienos rūbų parduotuvės pardavėja pasakojo prekes vyniojanti į popierių, tačiau pirkėjai dėl to labai nustemba ir prašo įdėti į maišelį.

„Kai paaiškinu, jog veltui jo duoti negaliu, nes gresia būti nubaustai, tiesiog pasiunta – esą kodėl kiti pinigų neprašo, o kai kuriose kitose parduotuvėse plastikinių maišelių net dešimtimis gali pasiimti.

Labai žmonės pyksta dėl tų maišelių, nors iš tiesų juos juk grįžę namo išmeta į šiukšlinę“, – sakė pašnekovė.

Fasuotais maisto ir ne maisto produktais prekiaujanti kretingiškė irgi stebėjosi, kad žmonės net druskos pakelį ar aliejaus butelį prašo į maišelį įdėti.

„Nesipykstu, įdedu ir pinigų už maišelį kol kas neprašau. Nedrįstu, nors pati galiu nukentėti. Žmonės dabar labai jautrūs, nervinasi dėl kylančių kainų.

Bet gal taip yra todėl, kad nežino naujos tvarkos? Kad prekybininkai nebegali plastikinio maišelio duoti nemokamai, priešingu atveju gresia bauda?“ – teigė moteris.

Kainas nustato patys prekybininkai

Draudimas prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelės storis yra nuo 15 iki 50 mikronų, Lietuvoje įsigaliojo pernai sausį.

Tokie yra storesni maišeliai, kurie paprastai būna su prekybos centro logotipu. Už tokį maišelį kainą nustato patys prekybininkai, ir ji turi būti nurodyta kasos čekyje.

Prekybininkams leista neimti mokesčio tik už labai plonus – plonesnius kaip 15 mikronų – plastiko maišelius, kurie būtini higienos tikslais arba skirti nefasuotiems maisto produktams.

Kad už vienkartinį maišelį nereikėtų mokėti, pirkėjams patariama nešiotis savo daugkartinius maišelius.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausiosios specialistės Ievos Stulgytės teigimu, plastikinių maišelių prekyboje turi nelikti įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus.

„Pernai įsigaliojo draudimas neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius maišelius, bet už jo nesilaikymą administracinė atsakomybė iki šiol nebuvo nustatyta.

Šių metų sausio pabaigoje Seimas vienbalsiai priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriose nustatė administracinę atsakomybę už nemokamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių dalijimą prekių ar produktų pardavimo vietose“, – paaiškino I. Stulgytė.

Gresia nemenkos baudos

Dabar pakuočių pardavėjams ir platintojams, pažeidusiems draudimą nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, skiriama: fiziniams asmenims – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 60 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 100 iki 200 eurų.

Juridiniams asmenims – bauda nuo 1 iki 3 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 3 iki 5 tūkst. eurų.

Pasak I. Stulgytės, šių reikalavimų laikymąsi kontroliuos Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kuris nustatęs pažeidimus skirs atitinkamas sankcijas pakuotės pardavėjams ir platintojams.

Nuo 2021 metų vidurio parduotuvėse turėtų nelikti ir kitų plastiko gaminių. ES įsigalios draudimas rinkai tiekti plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobikai skaidraus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą.

Šiuolaikinius plastikinius maišelius 1965 metais sukūrė Švedijos bendrovės „Celloplast“ darbuotojas Stenas Gustafas Thulinas. Idėja visiems patiko, nes maišelius buvo galima gaminti paprastai ir pigiai.

XX a. 9-ame dešimtmetyje maišeliai labai paplito – prekybos centrai, parduotuvės juos pradėjo naudoti vietoj popierinių maišelių. Visi džiaugėsi naujove, patogumu, niekas negalvojo apie gamtai daromą žalą.

Maišeliai tapo viena iš didžiausių komunalinių atliekų, teršia vandens telkinius, užkemša kanalizacijas, o gamtoje visiškai suyra tik po kelių dešimtmečių ar kelių šimtų metų.

Dabar ES šalyse sutarta mažinti bendrą plastikinių maišelių naudojimą. Siekiama, kad iki 2025 metų vienam europiečiui tektų ne daugiau nei 40 plonųjų plastikinių maišelių per metus.