Šešėlyje veikusi viena didžiausių uostamiesčio autotransporto įmonė bausmės neišvengė

Klaipėdos apylinkės teismas teismo baudžiamuoju įsakymu kaltu pripažino vienos didžiausių uostamiesčio autotransporto įmonės vadovą dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Vyrui skirta beveik 19 tūkstančių eurų bauda, kokios ir prašė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arvydas Navickas.

Ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas 2016 metais, duomenimis, įmonės vadovas, siekdamas sumažinti mokėtinus mokesčius valstybei, klastojo įmonės buhalterinius dokumentus, juose įrašydamas didesnes darbuotojams išmokamas sumas, nei jie realiai gaudavo. Daliai autotransporto įmonės darbuotojų, dirbusių vairuotojais, iš viso nebuvo mokami dienpinigiai, dalis gaudavo mažiau nei jiems priklausė. Tokiu būdu, bylos duomenimis, įmonės vadovas, klastodamas buhalterinius įmonės dokumentus, juose nurodydavo didesnes įmonės patirtas išlaidas, kad valstybei būtų sumokėta mažiau pelno mokesčio.

Bylos duomenimis, taip veikdamas 2014-2016 metais, įmonės vadovas 294 darbuotojams  neišmokėjo beveik 2 su puse milijono eurų, o į valstybės biudžetą buvo nesumokėta beveik 357 tūkstančiai eurų pelno mokesčio. Teismas konstatavo, kad  2014-2016 įmonės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, o Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie autotransporto įmonės pelną.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vairuotojams buvo mokamas sutartas atlyginimas, todėl šie įmonės vadovui nereiškė jokių pretenzijų.

Per trejus metus, kuriuos truko ikiteisminis tyrimas, autotransporto įmonės vadovas kaltę pripažino, savanoriškai atlygino padarytą žalą valstybei.

„Prokuratūrai yra žinomas tokia veikla užsiimančių ir vengiančių mokėti mokesčius įmonių veikimo mechanizmas. Galime patikinti, kad ir toliau skirsime reikiamą dėmesį, kad šešėlyje veikiančios įmonės būtų išaiškintos, o į valstybės biudžetą būtų sumokami visi mokėtini mokesčiai“, – teigė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arvydas Navickas.

Teismo baudžiamuoju įsakymu baigiamomis bylomis yra siekiama pagreitinti baudžiamąjį procesą, išvengti dažnai sudėtingo ir brangaus bylinėjimosi aukštesnėse teismų instancijose ir kaip galima greičiau už padarytą nusikalstamą veiką nubausti nusikaltusį asmenį. Teismo baudžiamojo įsakymo taikymo būtina ir svarbiausia sąlyga – asmuo privalo atlyginti padarytą žalą.

Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.