2019 m. birželio 20 d. 12:11 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Ūkis

Ūkis

Priekrantės žvejai bijo likti be pragyvenimo šaltinio

(8)

Priekrantės žvejai bijo likti be pragyvenimo šaltinio nuotrauka, foto

REZIUMĖ. Dauguma diskusijos dalyvių pripažino, kad pakrantės ruože egzistuoja konfliktas tarp žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų, bet anksčiau ar vėliau ruožu teks dalintis visiems.

© Egidijaus Jankausko nuotr.

Seime įregistravus Žuvininkystės įstatymo projektą, kurio pateiktos pataisos, teigiama, yra radikalios priekrantės žvejų atžvilgiu, uostamiesčio žvejai sunerimo, kad sugriežtinus įstatymą verslinė žvejyba bus beveik sunaikinta.

Seimo "valstiečių" frakcijos nariai Kęstutis Mažeika, Virginija Vingrienė ir Aurimas Gaidžiūnas bei konservatorius Mykolas Majauskas dar pernai įregistravo įstatymo pakeitimo pataisas, kuriomis valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose būtų leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių ir migruojančių ungurių žvejyba. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba būtų leidžiama tik Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.

Taip pat siūloma, kad verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos, 3 kilometrų spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų bei 1 kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių būtų draudžiama, išskyrus specializuotąją stintų, strimelių ir grundalų žvejybą.

Iki šiol priekrantės žvejybos tvarką savo įsakymu nustatė žemės ūkio ministras, konsultuodamasis su mokslininkais ir ministerijai pavaldžia Žuvininkystės tarnyba.

Griežta tvarka

Uostamiesčio atstovas parlamente Simonas Gentvilas inicijavo susitikimą Klaipėdoje su verslinės žvejybos, žvejų mėgėjų, vandens sporto atstovais, mokslininkais bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovais.

Pasak S. Gentvilo, jeigu bus patvirtintos siūlomos pataisos, tuomet nebebus atsižvelgiama nei į mokslininkų tyrimų išvadas, nei į tarnybų pastabas.

ŽŪM Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Mickuvienė teigė, kad su departamento specialistais prieš pateikiant įstatymo pataisas nebuvo konsultuotasi.

"Kai pamatėme, kad registruotas toks pasiūlymas, iškart sureagavome, iš ministerijos siuntėme Seimui laišką, informavome, kad mums yra nesuprantama, kodėl norima uždrausti priekrantės žvejybą, nes moksliniai tyrimai jokio pagrindo tam nesuteikia", - sakė R. Mickuvienė.

Specialistės teigimu, priekrantės žvejybą jau reglamentuoja verslinės žvejybos taisyklės - esą yra nurodomi žvejybos laikotarpiai, leidžiamos zonos, įrankiai, tinklų akių dydis, atstumai tarp tinklų, o nuo 2017 m. įsigaliojo ir tvarka, pagal kurią įmonės pasidalina, kiek gali kuriame bare statyti tinklų.

R. Mockuvienės teigimu, kasmet užsakomi ir moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, šiuo metu dėl priekrantės žvejybos atliekami net keli - dėl žuvų gaudyklių, priekrantės žvejybos sąlygų gerinimo, dėl galimybės peržiūrėti visą reglamentavimą, nes jis keistas jau senokai.

ŽŪM atstovė patikino, kad kitą savaitę su Seimo nariais, kurie pateikė pataisas, planuoja susitikti žemės ūkio ir aplinkos ministrai.

Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas akcentavo, kad priekrantės žvejybos reglamentavimas, palyginti su kitomis šalimis, yra kur kas griežtesnis.

"Apskritai mūsų reglamentavimas priekrantėje gali net būti pavyzdžiu kitoms šalims. Šiuo metu vykdant žvejų konsultavimo programą, tarnyba pradėjo ruošti įvairių draudimų ir apribojimų žemėlapį. Sunku tai padaryti ant vieno lapo, nes labai daug draudimų, o vietų, kur galima laisvai žvejoti, labai mažai. Galima sakyti, kad pas mus yra griežtesnė tvarka nei visoje Europos Sąjungoje. Vienu ar kitu būdu priekrantės žvejai vykdo tuos pačius reikalavimus, kurie taikomi didiesiems laivams. Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, yra liberaliau, pildomos tik mėnesinės ataskaitos, o pas mus viskas žymiai formaliau", - sakė E. Lendzbergas.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad žvejų daromų pažeidimų lygis nėra išaugęs. Esą prieš keletą metų jūroje buvo randama net iki 9 km nelegalių tinklų, dabar tik vienetiniai atvejai, pasitaikantys vasarą, tad galbūt tai daro ne vietiniai žvejai, o atvykėliai.

Bijo netekti pragyvenimo šaltinio

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis rėžė, kad bet koks verslo reguliavimas reiškia viena - bus apribota veikla.

"Veikla ribojama su kiekvienos politinės partijos atėjimu. Šis klausimas nuolat keliamas gal jau 10 metų, nuolat žvejai verslininkai psichologiškai spaudžiami ir traumuojami", - tikino M. Rimeikis.

Pasak jo, jeigu Lietuvai nereikalingi žvejai verslininkai ir norima atimti iš jų verslą, esą tegul valstybė moka jiems, kol šie išeis anapilin, po 2 000 eurų kas mėnesį už verslo praradimą.

"Tai yra pasityčiojimas iš žmonių, kurie, atidavę gyvenimą žuvininkystės verslui, jį vykdo. Neprašome nei dotacijų, nieko. O tarp žvejų verslininkų ir mėgėjų konflikto nebūtų, jeigu to nedarytų tam tikri žmonės. Per Lietuvos nepriklausomybės metus priekrantės zonoje niekas nekūrė pridėtinės vertės, išskyrus priekrantės žvejus", - nuomonę išsakė M. Rimeikis.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila svarstė, kad Seimo nariai tikriausiai neįsigilino į Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.

"Smulkios įmonės gauna paramą iš ES, perka įrankius, gaudykles ir t. t. Yra susitarimas su Nacionaline mokėjimo agentūra, kad žvejai gauna pinigus ir turi žvejoti ilgą laiką, įsipareigoja žvejoti 5 metus. Tada pažeidžiame reglamentus. Reikia, kad būtų kreipiamasi į Vyriausybę, kad ji pateiktų išvadas. Kai atsiranda draudimas, reikia pasižiūrėti, kas nukentės, kokios bus neigiamos pasekmės. Pajūrio turime nedaug, bet reikia visiems susitarti. Jeigu bet koks draudimas verslui kenkia, turi būti kompensavimo mechanizmas", - kalbėjo A. Bargaila.

Trūksta dėmesio mėgėjams, sportininkams ir žuvims

Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto mokslininkas Antanas Kontautas teigė, kad vasario mėnesį siūlymas keisti žuvininkystės įstatymą buvo svarstytas ir jam buvo pritarta.

"Pakrantės ruože egzistuoja konfliktas tarp žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų. Anksčiau ar vėliau ruožu teks dalintis, - sakė A. Kontautas. - Būtų tikslinga paskirstyti žvejybos galimybes, susėsti prie apvalaus stalo ir tiesiog susitarti, kaip galima vieni kitiems per daug netrukdant sutilpti į palyginti nedidelį priekrantės ruožą."

Pasak A. Kontauto, meškeriotojų mėgėjų sektorius dar nėra suvoktas kaip sistemos dalis, nors jie esą turėtų būti lygiaverčiai partneriai šioje diskusijoje.

Jėgos aitvarų sporto atstovas išsakė pageidavimą, kad būtų atsižvelgta ir į populiarėjančio vandens sporto entuziastų interesus.

"Tarp sporto entuziastų populiarėja plaukimas palei visą priekrantę. Manau, kad atstumas iki tinklų galėtų būti apie kilometrą, tai būtų mums saugus atstumas. Jėgos aitvarai ir burlentės yra ne motorinės priemonės, su jomis negalima staigiai keisti krypties, į žvejų tinklus galima įsipinti. Norėtume, kad būtų atitraukta žvejybos zona bent 500 metrų nuo sporto vietų", - dėstė sportininkų atstovas.

Jo žodžius palydėjo žvejų juokas - esą kas svarbiau: keliolikos žmonių pramoga ar žvejų pragyvenimo šaltinis.

Visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos "Lašišos dienoraštis" atstovas Kęstutis Klimavičius pareiškė, kad nuo molų galų bent po 5 kilometrus reikėtų pripažinti mariomis, kad galėtų laisviau migruoti žuvys. Esą dabar jos ištisai gaudomos ir jų sparčiai mažėja. "Žuvis yra mūsų visų turtas. Jeigu jūros vartus atlaisvinsime ir leisime praplaukti žuvims, tai bus į naudą visiems", - nuomonę išsakė K. Klimavičius.

Sėsti prie apvalaus stalo

Diskusijai įsibėgėjus emocijas sunkiai tramdė tiek verslinės žvejybos atstovai, tiek žvejai mėgėjai. S. Gentvilas ragino visas puses nesikarščiuoti ir verčiau pagalvoti, ką būtų galima padaryti, kad priekrantės žvejams nepalankios pataisos nebūtų patvirtintos. Realiausia, kad galutinis sprendimas dėl pataisų bus priimamas rugsėjį. S. Gentvilas siūlė per vasarą padaryti namų darbus - turi geranoriškai susitarti verslininkai, sportininkai, mokslininkai, žvejai mėgėjai ir vienbalsiai kelti problemą, kad nebūtų jokių automatinių draudimų. Galbūt Žuvininkystės departamentas galėtų suorganizuoti pokalbį dėl vietų, kur dabar leidžiama ir draudžiama žvejoti, išsiaiškinti, kaip tvarką keis europiniai reglamentai, nes Lietuva ir žvejai turi ilgalaikių įsipareigojimų, už kurių nesilaikymą gali laukti sankcijos.

Žymos: žvejai, žvejyba

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2018-07-18   08:43

IP: 86.100.2.194

Kas juos žvejais vadina? Žvejai žuvį pagauna - ir paleidžia.
O tie tinklininkai yra žuvų naikintojai.
Ar yra nors vienas tikintis, kad ruoniam galvas ne jie kapoja?

Kontra

2018-06-17   16:53

IP: 78.61.188.180

Nezinau kiek zvejai verslininkai daro zalos,bet kad is ju nera naudos tai faktas.Zuvies is Lt vandenu labai retai kada rasi,net i rusnes rukyklas vezama zuvis is Lenkijos.Mokesciu jie visi sumoka tiek kiek vienas zukles prekiu parduotuviu tinklas.Tai kam jie reikalingi?Zukles megejai moka didelius mokescius ivairiomis formomis(pvm,leidimai,licenzijos), tai ir prioritetas turi buti jiems.

To zvejas

2018-06-17   16:09

IP: 90.131.32.64

Tu vejas jau geriau neberukyk-nes briedus rasai cia,kur tu esi mates trolingistus 3 km nuo kranto???arciau kaip 10km nieks meskeres neleidzia i vandeni,kas liecia spiningavima nuo kranto-ar esi bent bandes tai daryti???siulyciau pabandyti-jai rasi kur blizge uzmesti,tinklas ant tinklo,prie kuriu gali pribristi,jai nieko nesuvoki apie savo isvardintus zvejybos budus,geriau Patylek!!!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ūkis

Aistros dėl Europos Parlamento (EP) siūlomo Mobilumo paketo, galinčio suduoti lemiamą smūgį...

Bando kovoti su vežėjams iškilusia grėsme nuotrauka, foto

Dėl užsitęsusių neįprastai karštų orų Klaipėdos priemiesčiuose ir didesnėse rajono gyvenvietėse vakarais...

Prašo priemiesčiuose taupyti geriamąjį vandenį nuotrauka, foto

Prasidėjus vasaros sezonui, moksleiviai ir studentai intesyviai ieško darbo. Viešbučiai, restoranai, picerijos,...

Jaunuoliai už minimumą nebedirba nuotrauka, foto

"Vakarų ekspreso" redakcija šeštadienį (06 08d.) gavo skaitytojo Andriaus laišką

Smiltynės perkėlos atsakymas dėl keltų grafikų nuotrauka, foto

Jūrų kadetų mokykla veiks Naikupės gatvėje nuotrauka, foto

Klaipėda, Vietoje Klaipėdos Ievos Simonaitytės mokyklos veiks Klaipėdos jūrų kadetų mokykla. Šiandien, birželio...

Ilgiausią metų dieną kariliono varpai skelbs muzikos šventę nuotrauka, foto

Klaipėda, Galingas miesto balsas, priverčiantis suklusti klaipėdiečius kiekvieno šeštadienio ir sekmadienio vidurdienį ir...

„Klaipėdos autobusų parkas“ įsitvirtina vietinėje rinkoje nuotrauka, foto

Automobiliai, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ (KAP) laimėjo dar du keleivių pervežimo konkursus. Tęstinių...

Taryboje - dar vienas naujas veidas nuotrauka, foto

Klaipėda, Praėjusį mėnesį Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju paskirtą Andrių Dobranskį miesto Taryboje...

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...