2021 m. kovo 4 d. 15:33 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Ūkis

Ūkis

Prie Klaipėdos SGD terminalo įdarbinimo labiausiai prisideda „Achema“

2020-12-14, 14:25

Arvydas Jockus | Alfa.lt

Prie Klaipėdos SGD terminalo įdarbinimo labiausiai prisideda „Achema“ nuotrauka, foto

„Independence“ © Fotobankas

Reklama

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorei „Klaipėdos“ naftai“ šiemet pirmą kartą per šešerius metus pavyko sėkmingiau išnaudoti brangų ir Baltijos dujų rinkos mastu didžiulį įrenginį.

Palankiai susiklosčius pasaulinei SGD rinkai ir kritus SGD kainoms, per terminalą importuotas rekordinis dujų kiekis – maždaug 70 proc. visų į Lietuvą šiemet importuotų gamtinių dujų.

Prie sėkmingo terminalo įdarbinimo neabejotinai labiausiai prisidėjo didžiausia Lietuvos dujų vartotoja Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“.

„Achema“ jau kelerius metus importuoja daugiau kaip pusę visų SGD terminalo dujų, šiemet Jonavos gamyklos dalis sudarys beveik 60 proc.

Jonavos chemijos produktų gamykla sumoka ir daugiausia lėšų, iš kurių išlaikomas SGD terminalas, t. y. apmokama laivo-saugyklos „Independence“ nuoma ir atlyginimai darbuotojams bei dengiami vadinamojo paskirtojo tiekėjo „Ignitis“ dujų prekybos nuostoliai.

Šie nuostoliai sudaro maždaug pusę visos saugumo dedamosios – SGD mokesčio, kuris kasmet renkamas iš Lietuvos dujų vartotojų.

Reklama

SGD terminalą labiausiai įdarbina „Achema“

Kuo didesnis SGD terminalo išnaudojimas, jo įdarbinimas, tuo labiau mažėja šio brangaus įrenginio išlaikymo sąnaudos Lietuvos vartotojams.

Iki šiol terminalą pavykdavo įdarbinti trečdaliu, retais tarpais – 50 proc. pajėgumų. Tik šiemet rinkoje susiklosčius beprecedentei situacijai ir ženkliai kritus pasaulinėms SGD kainoms dėl praėjusių metų šiltos žiemos ir COVID-19 pandemijos paveiktos pasaulinės gamtinių dujų paklausos, SGD terminalą pavyko išnaudoti gerokai ekonomiškiau. Skaičiuojama, kad apytikriai 70 proc. gamtinių dujų Lietuvoje 2020 m. bus patiekta per SGD terminalą.

Daugiausia jų per Klaipėdą importavo „Achema“. 2019 m. Jonavos gamyklos importuotos dujos sudarė 60 proc. visų per Klaipėdos SGD terminalą importuotų dujų. 2020 m. ši dalis sudarė 58 proc.

Valstybinė įmonė „Ignitis“ prie SDG terminalą, neoficialiais duomenimis, importuoja apie 30 proc. dujų.

„Achema“ ir „Ignitis“ dujas atsigabena dideliais laivais. Dar maždaug dešimtadalį dujų per terminalą importuoja privačios įmonės „Imlitex“, „Eesti Gaas“, „Enefit“, pastarosios jas atsiveža mažos apimties laivais iš „Novatek“.

Reklama

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, 2019 m. dujų perdavimo sistemos vartotojams per Klaipėdos SGD terminalą į Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo įleista 19,6 TWh dujų. Planuojama, kad 2020 m. per SGD terminalą į Lietuvos dujų perdavimo sistemą bus įleista apie 21,8 TWh dujų.

Daugiausia šių dujų pirko „Achema“: 2019 m. per SGD terminalą įmonė importavo 12,5 TWh, šiemet – 12,5 TWh dujų.

SGD terminalą daugiausia išlaiko „Achema“

SGD terminalo veikla Lietuvoje yra išlaikoma iš specialaus mokesčio – gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Ją moka visi gamtinių dujų vartotojai, o daugiausia – „Achema“.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, 2019 m. surinkta 95,9 mln. eurų SGD terminalo lėšų, per 2020 metų sausio–spalio mėn. – 55,2 mln. eurų. 2021 m. planuojama surinkti 60,6 mln. eurų SGD terminalo mokesčio.

Visas SGDT mokesčio biudžetas 2021 m. sudaro 87,4 mln. eurų. Kadangi 26,8 mln. eurų yra dengiama „Klaipėdos naftos“ ilgalaike paskola, skirta finansuoti SGD saugyklos nuomos kaštus iki 2024 m., SGDT biudžetas sumažėja iki 60,6 mln. eurų.

Reklama

„Achema“ 2019 m. sumokėjo 23,5 mln. eurų, 2020 m. sumokės 14,4 mln. eurų šio mokesčio.

Pirmaisiais (2015 m.) SGD terminalo veiklos metais Jonavos gamykla mokėjo daugiau kaip 30 mln. eurų, vėliau kelerius metus – maždaug po 20 mln. eurų, 2021 m. mokės 14,5 mln. eurų šio mokesčio.

Iš viso „Achemos“ sumokėto SGD terminalo išlaikymo mokesčio 2013–2021 m. suma yra daugiau kaip 152,6 mln. eurų.

Tai sudaro daugiau kaip pusę sumos, kurią norvegai sumokėjo už laivą-saugyklą, kurį vėliau įslaptintomis sąlygomis išnuomojo Lietuvai. Jungtinės Karalystės mokslininkų atliktas SGD rinkos tyrimas rodo, kad 2014 m. „Independence“ kainavo 250 mln. JAV dolerių.

Analogiško dydžio naujas SGD laivas-saugykla rinkoje šiuo metu kainuoja 230–270 mln., mažesnis – apie 150 mln. eurų.

Lietuva už laivą-saugyklą iš viso sumokės keturgubai daugiau: skaičiuojama, kad SGD terminalo, kai už jį bus galutinai atsiskaityta iki 2044 m., kaina gali siekti nuo 800–900 mln. eurų (tiksli šio iki šiol brangiausio Lietuvos energetikos projekto kaina nežinoma dėl įslaptintų komercinių duomenų).

Reklama

Vien laivo-saugyklos tolimesnei nuomai ir įsigijimui už likutinę vertę arba „saugumo dedamosios subalansavimui 2020–2044 m.“ „Klaipėdos nafta“ skolinsis beveik 300 mln. eurų.

SGD terminalo mokestis: už ką moka Lietuvos dujų vartotojai

Į saugumo dedamąją yra įtraukiama tik dalis SGD terminalo sąnaudų (2021 m. 81,54 proc.), likusi dalis surenkama per SGD išdujinimo kainos kintamąją dalį, kurią moka SGD terminalo vartotojai už SGD terminale išdujintą kiekį.

Nepertraukiamą SGD terminalo darbą užtikrinanti saugumo dedamoji visada buvo apgaubta paslapčių.

Daugiausia žinome apie mažiausią jos dalį – administravimo sąnaudas („Amber Grid“ dalis), o apie SGD terminalo išlaikymo sąnaudas („Klaipėdos naftos“ dalis) ir paskirtojo būtinojo SGD kiekio tiekėjo patiriamas sąnaudas („Ignitis grupės“ dalis) informacija teikiama itin šykščiai.

Antai į Alfa.lt prašymą nurodyti, kokią dalį eurais sudaro SGD terminalo išlaikymo kaštų (laivo nuomos, darbuotojų atlyginimų ir kt.) dedamosios, VERT atsakė, kad informacija apie SGD laivo-saugyklos nuomos sąnaudas yra konfidenciali, todėl jos pateikti negali.

Reklama

Nežinoma ir tai, kokiomis sąlygomis paskirtojo tiekėjas „Ignitis“ perka norvegiškas dujas, nors šios valstybinės dujų prekybos nuostolis arba „būtinosios sąnaudos“ (prognozuojamas skirtumas tarp už būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir vidutinės importo kainos) 2021 m. sudarys 45,87 proc. 2021 m. saugumo dedamosios.

Aiškiausia ir mažiausia mokesčio dalis yra AB „Amber Grid“ patiriamos SGD terminalo administravimo sąnaudos. Jos sudaro 0,12 proc. 2021 m. saugumo dedamosios. 

Dalis terminalo veiklos sąnaudų – užprogramuoti nuostoliai

SGD terminalo išlaikymas Lietuvos gamtinių dujų vartotojams per metus siekia apie 70–80 mln. eurų. Tačiau paties SGD laivo ir su juo susijusios infrastruktūros išlaikymas ir priežiūra kainuoja apie 45 mln. eurų, o kita suma 25–35 mln. eurų per metus tenka UAB „Ignitis“, kuri norvegiškas dujas perka pagal iš anksto sutartimi nustatytą kainą, o jas Lietuvos vartotojams parduoda pagal vidutinę rinkos kainą.

Antai šiais metais 25–35 mln. eurų iš visų Lietuvos vartotojų surinktais pinigais „Ignitis“ kompensuoja patiriamus nuostolius dėl finansiškai nenaudingos ir komerciškai nesėkmingai sudarytos sutarties su norvegų dujų tiekėja „Equinor“, kurios sąlygos niekada nebuvo ir nėra atskleidžiamos.

„Achema“ ne kartą viešai kėlė klausimus dėl įteisintos absurdiškos padėties, kai valstybės valdoma įmonė „Ignitis“, pirkdama tokias pat SGD kaip ir „Achema“ ir iš tos pačios norvegų bendrovės „Equinor“, sumoka gerokai daugiau.

Reklama

Neoficialiais skaičiavimais, kiekvienais metais „Ignitis“ permoka „Equinor“ apie 25–35 mln. eurų, nors dujos vežamos iš to paties šaltinio, tokiais pačiais laivais ir tuo pačiu laikotarpiu.

Visa ši permokėta „Equinor“ suma bei nuostoliai „Ignitis“ šiai įmonei naudingu, tačiau iš principo ydingu teisiniu reguliavimu perkeliami visiems šalies gamtinių dujų vartotojams, taip pat ir „Achemai“, kuri sumoka didžiausią SGD terminalo išlaikymo dalį.

Nuostolinga valstybinė dujų prekyba didina SGDT išlaikymo sąnaudas

Kitąmet šie nuostoliai ir kartu vartotojų mokamas terminalo mokestis reikšmingai didėja.

VERT duomenimis, 2021 m. saugumo dedamoji, palyginti su šiuo metu taikoma, didėja 0,7 proc. Šį pokytį lemia išaugęs paskirtajam tiekėjui „Ignitis“ kompensuojamas gamtinių dujų kainos skirtumas dėl ženkliai sumažėjusios vidutinės importuojamų gamtinių dujų kainos.

VERT prognozuoja, kad 2021 m. šis skirtumas bus 32,57 proc., arba 6,8 mln. eurų, didesnis, nei buvo prognozuota 2020 m. Iš viso valstybinės dujų prekybos nuostoliai kitąmet pagal VERT prognozes sudarys 27,8 mln. eurų.

Tai yra skirtumas tarp „Ignitis“ už būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir vidutinės importo kainos.

VERT Alfa.lt aiškino, kad į 2019 m. galiojusią saugumo dedamąją buvo įtrauktas 18,1 mln. eurų prognozuotas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir vidutinės importo kainos. Tačiau faktiškai šis kainų skirtumas 2019 m. sudarė 26,3 mln. eurų.

Į 2021 m. galiojusią saugumo dedamąją buvo įtrauktas 20,95 mln. eurų prognozuotas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir vidutinės importo kainos. Tačiau faktiškai 2020 m. sausio–rugsėjo mėn. kainų skirtumas sudarė 28,6 mln. eurų.

Kuo geriau Lietuvos dujų vartotojams, tuo blogiau „Ignitis“

Neseniai „Ignitis grupės“ dujų tiekimo bendrovės „Ignitis“ vadovas pareiškė, kad Vyriausybei, kaip planuojama, perpus sumažinus šios įmonės iš Norvegijos bendrovės „Equinor“ kasmet perkamų SGD krovinių, „Ignitis“ nuostoliai siektų 9,3–14,3 mln. eurų per metus, arba 52–60 mln. eurų iki 2024 m.

„60 mln. eurų yra esminė suma ir ji sukelia grėsmę įmonei“, – tikino įmonės vadovas Darius Montvila.

Preliminariu vertinimu, Vyriausybei priėmus Energetikos ministerijos siūlymą, SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo paslaugos kaštai, kuriuos dengia visi Lietuvos vartotojai, sumažėtų apie 50 proc., arba apie 12,5–17,5 mln. eurų per metus.

„Ignitis“ nurodo, esą šie nuostolingai iš „Equinor“ 4 laivai yra perkami, kad būtų užtikrintas SGD terminalo veikimas. Teigiama, jog per metus turi būti perkraunami bent 4 laivai, kad SDG terminalas galėtų nuolat funkcionuoti.

Tačiau statistikos duomenys neatitinka „Ignitis“ nurodomų skaičių. Priešingai – pastaruosius penkerius metus SGD terminale buvo perkraunami ne mažiau kaip 10 laivų per metus, o šiemet net 20, kaip ir 2019 m.

Kitais metais vien „Achemos“ bus perkrauta 14 laivų SGD terminale. Tokiu būdu vien didžiausios dujų vartotojos Jonavos gamyklos veikla iš esmės užtikrina nuoseklų krovos SGD terminale poreikį ištisus metus.

Gamtines dujas „Achema“ nuolat, t. y. visus metus, naudoja gamyboje, kitaip nei dalis vartotojų, kurie gamtines dujas daugiausia naudoja šaltuoju metų laiku.

„Achemos“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko nuomone, „Ignitis“ užsakomi ir nuolat kiekvienais metais perkami 4 laivai neturi jokio ekonominio pagrindimo, nes neatlieka nei saugumo užtikrinimo funkcijos, nei yra ekonomine logika pagrįsti, o tėra nereikalinga papildoma našta kiekvienam gamtines dujas vartojančiam Lietuvos gyventojui ir verslui.

„Norėtume tikėtis, jog valstybės institucijų ir „Ignitis“ sprendimai šiuo klausimu bus logiškai pasverti, atitiks rinkos veikimo principus, atsiradusios problemos bus sprendžiamos, o niekam nereikalingi valstybės įmonių nuostoliai nebus perkeliami visiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams“, – teigė R. Miliauskas.

Priimdami strateginius sprendimus eliminavo svarbiausią rinkos žaidėją

„Achema“ ne tik labiausiai prisideda ir prie SGD terminalo išlaikymo. SDG terminalo sėkminga veikla apskritai sunkiai įsivaizduojama be „Achemos“ indėlio. Mat Jonavos gamykla, kuri dujas naudoja kaip žaliavą pagrindinio produkto gamybai, importuoja didžiąją dalį į Lietuvą importuojamų gamtinių dujų.

Antai „Achema“ 2019 m. suvartojo apie 14 TWh gamtinių dujų, kai visos Lietuvos dujų suvartojimas (kartu su „Achema“), neįskaitant tranzito, sudarė apie 24 TWh gamtinių dujų.

Jau kelerius metus dėl palankių rinkos sąlygų didžiąją poreikio dalį gamykla patenkina per SGD terminalą.

Galima pagrįstai teigti – jeigu ne „Achema“, SGD terminalo veikla būtų ne tik nuostolinga ir daugeliui šalies dujų vartotojų nepakeliama dėl jo išlaikymo mokesčių. Be „Achemos“, didžiausios Lietuvos dujų vartotojos, SGD terminalas apskritai netektų prasmės.

Deja, nei šį terminalą statant, nei perkant laivą-saugyklą, nei sudarant nepalankias Lietuvai laivo nuomos ir ilgalaikes dujų pirkimo sąlygas, politikai nematė reikalo tartis su pagrindine dujų rinkos žaidėja, netgi ją ignoravo. Su bendrove nesitariama ir priimant tolimesnius su SGD terminalo veikla ir finansavimu susijusius sprendimus.

Galbūt todėl neatsakingų ir ekonomiškai nenaudingų sprendimų kainą Lietuvos dujų vartotojai mokės dar kelis dešimtmečius po to, kai laivas bus išpirktas už įslaptintą kainą, bei mokamos paskolos, gerokai viršijančios laivo-saugyklos vertę.    

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ūkis

Prekybos tinklas „Lidl“ tęsia tradicijas ir primena, kad pirmąją šv. Velykų dieną,...

„Lidl“ parduotuvės per Velykas nedirbs nuotrauka, foto

Kovo 3 d. Audito komiteto posėdyje išsamiai aptartas „Rail Baltica“ projektas. Komitetas...

Audito komitetas:  projekte „Rail Baltica“ pasigendama atšakos į Klaipėdą nuotrauka, foto

Žemės ūkio ministerija ėmėsi iniciatyvos iš esmės keisti kooperacijos padėtį. Sukurta darbo...

Kooperatyvai turi didesnes galimybes gauti paramą ir tuo aktyviai naudojasi nuotrauka, foto

Trečiadienį Lietuvoje oficialiai prasideda pajamų ir turto deklaravimas. Kaip ir pernai,...

Prasideda 2020 metų pajamų deklaravimas nuotrauka, foto

Už saviizoliacijos pažeidimus – baudžiamosios bylos nuotrauka, foto

Kriminalai, Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Robertas Kasnauskas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl...

Klaipėdos Kazimierai šiemet švenčia be mugės nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos krašto Kazimierai su varduvėmis vieni kitus sveikina tik virtualiai. Tradicinės Kaziuko...

Vienas šlakis gali kainuoti 1520 eurų nuotrauka, foto

Kriminalai, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagavo asmenį, žvejojusį...

Taršos Salantuose atomazga: nustebino radinys po žeme nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Ketvirtadienį pagaliau pavyko surasti, iš kur į tvenkinį Salantuose atitekėjo teršalai. Senoje...

Kriminalai, Paskelbta prieš 4 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 19 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 49 min.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...