Klaipėdos LEZ yra didžiausias Baltijos šalių plastikų pramonės centras, kuriame veikiančios 5 įmonės 2018 m. kartu sugeneravo 890 mln. EUR pajamų arba beveik pusę visos Lietuvos plastikų sektoriaus apyvartos. Negalutiniais duomenimis, 2019 m. uostamiesčio plastikų bendrovės pasiekė panašų bendrą rezultatą – nors produkcijos pagaminta daugiau, neigiamą efektą didžiųjų kompanijų apyvartoms turėjo dar pernai atpigusi nafta, kurios kaina rinkose turi įtakos ir kitų naudojamų žaliavų bei galutinių produktų kainodarai. Dėl to plastikų sektorius dar nesiryžta prognozuoti ir šių metų rezultatų: nors dėl koronaviruso protrūkio tam tikrų segmentų paklausa net išaugo, galutinius skaičius šiemet lems tiek žaliavų kainos biržose, tiek ir bendra ekonominė padėtis pasaulyje.
Augina saugumo ir higienos poreikis
Bene pozityviausiai Klaipėdos LEZ į šiandienos situaciją žiūri vienkartinių putų polistireno (PS) indų ir kiaušinių pakuotės gamintoja „Pack Klaipėda“. Dar pernai nerimavusi dėl veiklos tęstinumo Europos Parlamentui priėmus vienkartinio plastiko (SUP) direktyvą, šiandien bendrovė jau ne tik turi parengtą naują, į ES direktyvus apribojimus nepatenkančio polipropileno (PP) pakuotės gamybos liniją, bet ir turi rekordinį darbuotojų skaičių bei pirmą ketvirtį planuoja baigti su 30% metiniu augimu. Išankstiniais duomenimis, per praėjusius metus „Pack Klaipėda“ gavo 9,2 mln. EUR pajamų arba 3,4% daugiau nei 2018 m., bet šiemet bendrovė jau prognozuoja jau 17% augimą.
„COVID-19 protrūkis ir karantinas, mano vertinimu, sugrąžino vartotojus į realybę dėl to, kad maisto pramonėje saugumą ir higieną pirmiausia užtikrina vienkartinės pakuotės. Be to, viešojo maitinimo įstaigų veiklos apribojimai bei ligoninių perpildymas per pastarąjį mėnesį lėmė didelį PS pakuočių išsinešamam maistui poreikį. Pastebime ir tai, kad kai kurie maitinimo sektoriaus klientai, anksčiau domėjęsi popieriaus laminatų pakuotėmis ar kitomis alternatyvomis, šiandienos sąlygomis vėl masiškai grįžta prie saugių ir laiko patikrintų polistireno sprendimų. Dėl visų šių faktorių per pastarąjį mėnesį pagrindinėse mūsų rinkose – Lietuvoje, Skandinavijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje – paklausa išaugo mažiausiai 30%“, – komentuoja Vytautas Butvilas, „Pack Klaipėda“ generalinis direktorius.
Dėl šių priežasčių jis net prognozuoja, kad jau netrukus gali stipriai keistis tiek vartotojų, tiek ES institucijų požiūris į plastikus.
„Manau, labai sunku tikėtis, kad viskam pasibaigus visi ir vėl grįš prie daugkartinių plaunamų puodelių ar keramikinių lėkščių. Jau dabar Europos asocijuotose struktūrose kalbama, kad naujieji visos rinkos prioritetai bus higiena, saugumas, žiedinė ekonomika ir perdirbamumas ir tik tuomet draudimai ar mažinimai“, – sako V. Butvilas.
Jis nesiryžta prognozuoti, ar ES šiandienos krizės akivaizdoje galiausiai imsis koreguoti SUP direktyvą ar jos terminus, tačiau bendrovė pastaruoju metu aktyviai ruošėsi pokyčiams. „Pack Klaipėda“ jau įsirengė naują, lengviau perdirbamos ir ekologiškos PP pakuotės gamybos liniją, taip pat ruošia užlydomų pakuočių sprendimus naujiems segmentams – šviežiai mėsai, salotoms, konditerijai, įvairiems maisto rinkiniams bei sparčiai populiarėjančiais sveiko maisto išsinešimui kategorijai. Planuojama ir daugiau higieniškų, ekologiškų ir perdirbamų naujovių.
Apie 80% „Pack Klaipėda“ portfelio šiuo metu sudaro maisto išsinešimui segmentas (tiek karšto, tiek laikomo šaldytuve), 10% užima kiaušinių pakuotės ir dar 10% – kitos kategorijos, tarp kurių pastaruoju metu labiausiai augo pakuotės su uždaromais dangteliais skystiems patiekalams.
Stabdo nebent fiziniai faktoriai
Palyginti pozityviai į susidariusią padėtį žiūri ir „Retal Industries“ grupė, Klaipėdoje valdanti vieną didžiausių Europos PET gamintojų UAB „NEO GROUP“ ir kamštelių bei plastiko plėvelės gamintoją UAB „Retal Baltic“.
Pastaroji bendrovė, išankstiniais duomenimis, gavo 46 mln. EUR pajamų arba 4,2% mažiau nei 2018 m., nors „Retal Baltic“ pagamintos produkcijos kiekis, pernai sudaręs 22400 tonų, susitraukė tik 2,6%. Didžiąją dalį pernykščio susitraukimo bendrovė priskiria pernai kritusioms PET žaliavos kainoms. Kita vertus, 2019 m. bendrovės pelnas augo 6%. O šiemet „Retal Baltic“ planuoja pilnai išnaudoti 2019 m. įgyvendintus pajėgumų plėtros projektus ir išauginti pagamintos produkcijos kiekius iki 28000 tonų, o pajamas – 20% iki 54,5 mln. EUR.
„Abu mūsų gaminami produktai – gėrimų pakuotėms naudojami HDPE kamšteliai ir maistinė APET plėvelė – išlieka strategiškai svarbiu produktu net ir prie verslo bei visuomenės veiklos apribojimų. Viruso protrūkio metu šiek tiek išaugo paklausa iš esamų mūsų klientų, tačiau bent kol kas sustojo projektai su naujais potencialiais klientais, kuriems prieš pradedant bendradarbiavimą reikalingi testavimo, įrangos suderinimo, auditavimo ir kiti procesai“, – sako Viktorija Jurevičiūtė, „Retal Baltic“ generalinė direktorė.
Kadangi pernai įmonė 15% padidino kamštelių ir 35% išaugino plėvelės gamybos pajėgumus, šiemet planuotas ir atitinkamas šių segmentų pardavimų augimas. Nors kovo ir balandžio skaičiai rodo, kad tokio plano kol kas laikytis pavyksta, užsitęsus karantinui „Retal Baltic“ gali tekti pavėlinti projektus su naujais klientais.
„Pernelyg nesijaudiname, nes įdirbis su naujais klientais yra ilgalaikis. Tačiau matome, kad pandemija ir karantino apribojimai turi įtakos įvairiems tiek mūsų, tiek partnerių procesams. Pavyzdžiui, planavome modernizuoti dalį įrangos, tačiau mūsų tiekėjai šiaurės Italijoje yra laikinai sustabdę savo veiklą – tikimės, kad dėl to vėluosime ne ilgiau kaip kelis mėnesius. Dar vienas iššūkis – dėl karantino daugelyje šalių sumažėjo depozitinių PET butelių surinkimas ir perdirbimas, todėl antrinės PET žaliavos rinkoje kyla kainos ir trūksta produkcijos. Tačiau ir toliau mažėja pirminės PET žaliavos – naftos – kaina“, – komentuoja V. Jurevičiūtė.
Ji taip tvirtina, kad bent šiuo metu yra pristabdyti sprendimai dėl investicinių plėtros projektų tiek „Retal Baltic“, tiek pas bendrovės užsienio partnerius – bus nekantriai laukiama momento, kai padėtis stabilizuosis ir taps labiau prognozuojama.
Bendrovė taip pat kovą neatlygintinai suteikė per 3 tonas specialios APET plėvelės Lietuvos techninės kūrybos bendruomenei, gaminančiai apsauginius skydelius medikams. Šiam tikslui „Retal Baltic“ kiek modifikavo savo gamybos procesus. Pasak V. Jurevičiūtės, greta šios labdaros atsirado ir komercinis tokio produkto poreikis, tačiau jis „Retal Baltic“ asortimente turėtų sudaryti vos 2-3% ir, tikėtina, išnykti ar stipriai sumažėti pasibaigus pandemijai.
„O kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, akivaizdu, kad produktų saugumas, sterilumas bei ilgalaikis galiojimas pandemijos akivaizdoje visuomenėje tapo itin svarbiomis savybėmis, apie kurias iki šiol kalbėjo nebent plastikų sektoriaus atstovai, tik retai būdavo girdimi. Esama situacija parodė, kad turime atskirti pakuotės medžiagų savybes ir funkcionalumą nuo panaudojimo, surinkimo ar perdirbimo klausimas. Manau, kad „safety first“ principas vartotojų galvose dabar įstrigs labai giliai ir ilgam. Žinoma, mes esame už žiedinę ekonomiką, perdirbimą ir ekologiją, tik dabar tampa akivaizdu, kad spręsdama šiuos klausimus rinka bei jos reguliuotojai nebegalės ignoruoti ir bazinio saugumo poreikio“, – tvirtina V. Jurevičiūtė.
Pilnu pajėgumu
Savo ruožtu UAB „NEO GROUP“, viena didžiausių Europoje PET gamintoja, tvirtina dirbanti pilnu pajėgumu, nors pirmosiomis karantino dienomis ir būta trikdžių logistikos grandinėje.
„Maisto pramonė ir visos susijusios veiklos daugelyje šalių yra pripažintos strateginėmis industrijomis pandemijos akivaizdoje, todėl mūsų produkto gamyba vyksta pilnu pajėgumu. Rinkos poreikiai pakuotam maistui šiuo metu auga, tai susiję tiek su saugumu, tiek su ilgesniu galiojimo laiku siekiant rečiau apsipirkinėti. Papildomą paklausos padidėjimą jaučiame ir dėl padidėjusio poreikio dezinfekcinių priemonių buteliams bei medicinos sektoriuje – rinkai reikia daugiau kraujo testų konteinerių, vaistų pakuočių ir kitų produktų, kurių gamyboje naudojamas PET“, – sako Paulius Ambrazaitis „NEO GROUP“ valdybos pirmininkas.
Išankstiniais duomenimis, nors pernai bendrovės parduotos produkcijos kiekis augo 15%, bendros „NEO GROUP“ pajamos siekė 508 mln. EUR arba 6% mažiau nei 2018 m. Tokį rezultatą visų pirma lėmė mažėjančios žaliavų kainos. Kol kas bendrovė vykdo išsikeltus pirmojo šių metų ketvirčio planus ir šiemet mažų mažiausiai tikisi stabilių pardavimų.
„Paskutiniais metais nuolat girdėjome neigiamus atsiliepimus apie plastiką, taršą. Atrodė, kad plastikas – visų priešas. Tačiau dabar, pandemijos akivaizdoje, matome, kad maisto pramonėje plastikinė pakuotė yra viena saugiausių, turi geras barjerines savybes ir prailgina tinkamumo vartoti laiką. Plastikas reikalingas visur – medicininių kaukių, skydelių, vienkartinių rūbų gamybai. Visa tai gaminama iš polietileno, poliesterio, PET, o mūsų saugumas – pagrindinis prioritetas. Svarbiausia, ką turime daryti kaip vartotojai: nešiukšlint bei atsakingai rūšiuoti“, – tvirtina P. Ambrazaitis, pabrėžiantis, kad bendrovė išlieka ištikima savo žiedinės ekonomikos sprendimų siekiams, tyrimams ir investicijoms.
Tvirtai, bet santūriai ateitį regi ir kita Klaipėdos PET granulių milžinė – Tailando „Indorama Ventures“ grupei priklausanti UAB „Orion Global PET“. Bendrovės teigimu, nors gamyba, planavimas ir atsiskaitymai su tiekėjais nepasikeitė, logistikos bei tiekimo procesai COVID-19 fone reikalauja daugiau bendrovės pastangų ir įsitraukimo.
„Neabejoju, kad įveikus COVID-19 pandemiją, rinkoms prireiks laiko atsigauti, tačiau neigiamo jos poveikio daugeliui rinkų nepavyks išvengti. Nepaisant to, vertindami globalų poveikio mastą ir šalių vyriausių planus bei skiriamus tam finansus, manome, kad situaciją rinkose pavyks suvaldyti. Tikime , kad turimos patirties ir kapitalo dėka, mūsų įmonei pavyks priimti teisingus sprendimus užtikrinant veiklos tęstinumą ir stabilizuojant įmonės produkcijos, kuri yra naudojama maisto ir farmacijos produktų pakuotės gamyboje, paklausą“, – sako Jitendra Kumar Malik, „Orion Global PET“ generalinis direktorius.
Jis teigia, kad pernai bendrovei pavyko išlaikyti stabilų rezultatą, tačiau šių metų pajamų kintančių naftos kainų fone „Orion Global PET“ prognozuoti dar nesiryžta. Bendrovės vadovo teigimu, šiandien visuomenės dėmesys yra nukreiptas į su COVID-19 susijusia informacija, bet visuomenės apsauga ir medicina yra neįmanoma be specialios paskirties pluoštų ir plastikų.
„Norėčiau tikėti, kad su laiku visuomenės dėmesys sugrįš į aplinkosaugos ir pakuotės temas, ir vartotojai nebus klaidinami selektyvių faktų apie jas. Pasibaigus pandemijai ir toliau stengsimės supažindinti visuomenę su savo veikla, gilinti jos žinias apie PET edukacinių susitikimų su moksleiviais ir studentais, gerosios praktikos keitimosi susitikimuose su kitų industrijų atstovais bei viešų diskusijų, konferencijų metu“, – teigia J. K. Malik.
Jis taip pat pasakoja, kad karantino metu bendrovės vadovų ir specialistų komanda išbandė nuotolinį darbą ir ši naujovė pasiteisino.
„Turėjome peržiūrėti veiklos valdymo procesus, rasti naujus, geresnius bendradarbiavimo ir informacijos valdymo būdus. Visgi juos planuojame tęsti ir pasibaigus karantinui“, – sako „Orion Global PET“ vadovas.
Padėjo medikams
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, džiaugiasi plastikų sektoriaus atsparumu pasauliniams iššūkiams ir galimybėmis greitai reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Jo vertinimu, šiandienos padėtis turėtų dar labiau paskatinti jaunimą domėtis plastikų ir polimerų sektoriumi, prisidėti prie tyrimų ir naujovių tiek žiedinės ekonomikos, tiek naujų produktų kūrimo ar saugumo srityse. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent polimerų sritį studijuojančio jaunimo ir šio sektoriaus profesionalų skaičius rinkoje gali būti lemiamu veiksniu kompanijoms planuojant naujas investicijas bei auginant pridėtinę vertę gamyboje.
„Kita vertus, malonu žinoti ir tai, kad mūsų plastikų sektorius iškart ištiesė pagalbos ranką sunkioje padėtyje atsidūrusiems medikams, savanoriams ir kitiems dėl visuomenės saugumo ir sveikatos kovojantiems profesionalams. Be jau minėtos „Retal Baltic“ neatlygintinai suteiktos žaliavos dešimčių tūkstančių apsauginių skydelių gamybai, džiaugiuosi „Orion Global PET“ dosnia parama Klaipėdos miesto ligoninėms ir kitoms medikų stiprinimo iniciatyvoms, „NEO Group“ parama dezinfekciniais skysčiais Gargždų ligoninei, Baltijos gimnazijai bei lėšomis priemonėms kitoms Klaipėdos rajono ligoninėms. Džiugina ir tai, kad nors „Pack Klaipėda“ pagrindinis verslas yra pakuotės maistui, tris miesto ligonines bendrovė jomis aprūpino neatlygintinai“, – sako E. Kiudulas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą