2021 m. kovo 5 d. 18:45 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Ūkis

Ūkis

Pasakoja, kaip po pandemijos keisis skrydžiai: gali tekti skiepytis, neliks ir kai kurių paslaugų

2021-01-16, 14:55

„Žinių radijas“

Pasakoja, kaip po pandemijos keisis skrydžiai: gali tekti skiepytis, neliks ir kai kurių paslaugų nuotrauka, foto

© V. Skaraičio (Lrytas.lt) nuotr.

Reklama

Aviacija – viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių verslo industrijų. Tačiau aviacijos ekspertas Simonas Bartkus sako, kad šis sektorius po truputį pradės atsigauti jau šiemet. Tiesa, šią vasarą kelionių krypčių ir skrydžių skaičius gali būti gerokai mažesnis nei prieš pandemiją, taip pat gali nelikti ir kai kurių skrydžiuose teikiamų paslaugų. Ateityje – gali būti, kad skris tik pasiskiepiję.

– Prasidėjus pirmai pandemijos bangai buvo kalbama, kad aviacijos sektorius atsigaus ne anksčiau nei 2022 ar 2023 m. Tačiau jau prasidėjo vakcinavimas, gal prognozės šiai dienai yra kiek optimistiškesnės?

– Ekspertų nuomone, prognozės nepakito. Tai reiškia, kad aviacijos atsigavimas užtruks. Tačiau reikia suprasti, kad 2020 metų nuopolis buvo toks žymus, kad, jei šiais metais pasiektume 40 proc. 2019 m. lygio, jau būtų dvigubai daugiau negu praėjusiais metais.

Akivaizdu, kad su vis didesniu ligos pažinimu ir prasidėjusia vakcinacija matysime bent jau dalinį atsigavimą, prasidėsiantį jau šiais metais.

– Savo banko sąskaitose žmonės sukaupė rekordiškai dideles sumas. Natūralu, visi bus išsiilgę kelionių. Galbūt galima daryti prielaidą, kad šis verslas pajamas atgaus pakankamai greitai?

– Jungtinėje Karalystėje buvo klausta žmonių, kiek jie sukaupę pinigų ir kiek jų ketina skirti atostogoms, kurios galbūt dabar yra atidėtos. Įvertina, kad žmonių noras keliauti, ypač atostogauti, yra išlikęs. Kada tik bus galima, žmonės išsitrauks pinigines ir bus linkę atostogauti.

Reklama

– Ar aviacijos istorijoje yra buvę tokio lygio krizių, ar šita didžiausia?

– Krizių aviacijos sektoriuje yra buvę. Visos krizės parodė, kad bet koks sukrėtimas pasaulyje aviacijos sektorių paliečia labai stipriai. Iš kitos pusės, taip pat parodė, kad sektorius po visų krizių yra pasiruošęs atsigauti ir atsigauna.

Tačiau tokio dydžio ir taip ilgai besitęsiančios krizės per visą 100 komercinės aviacijos gyvavimo metų nebuvo.

– Ar galima išskirti valstybes, oro bendroves, kurios per šią pandemiją nukentės labiausiai?

– Ne visos oro bendrovės ir ne visi aviacijos sektoriai paveikti vienodai. Pastebima, kad labiausiai nukenčia bendrovės, kurios skraidydavo tarpžemyniniais ir pačiais ilgiausiais reisais.

Mažiau nukentėjo vidinėse rinkose skraidančios bendrovės, ypač tose šalyse, kur galima skraidyti šalies viduje. Statistika rodo, kad Kinijoje, Rusijoje skraidymas šalies viduje visai nesumažėjęs, kai kur net padidėjęs. JAV vidiniai skrydžiai taip pat gerokai mažiau kritę nei tarptautiniai.

Reklama

Kalbant apie kitus aviacijos sektorius, yra tokių, kurie buvo paveikti labai mažai, pavyzdžiui, bendrovės, orientuotos į krovinių vežimą. Krovinių vežimas, praktiškai, visai nėra kritęs. Kai kurie krovinių vežimo specialistai buvo priversti ieškoti papildomų lėktuvų dėl to, kad keleiviniai lėktuvai nustojo skraidyti. Nes žinoma, kad kroviniai keliaudavo keleivinių lėktuvų pilvuose.

– Per pandemiją verslas suprato, kad kelionės ne tokios būtinos. Ar verslo kelionės pasieks iki pandemijos buvusį populiarumo lygį?

– Tai gali būti segmentas, kuris atsigaus vėliausiai. Dabar įpratome bendrauti „Zoom“, „Teams“ ir kitomis priemonėmis. Verslai įprato pardavimus vykdyti bendraudami su savo klientais nuotolinėmis ryšio priemonėmis.

Tačiau, kai pandemija ir kelionių ribojimai baigsis, žmonės grįš į ofisus, biurus, grįš ir sena gera konkurencija. Tas pardavėjas, kuris pirmas ims pardavinėti ne per „Zoom“, o nuvažiuos pas savo klientą, bus tikrai pranašesnis.

– Kaip pandemija paveikė Lietuvos aviacijos rinką? Kada tikėtis atsigavimo?

– Esame labai atvira rinka, neturime vidinių skrydžių, visi mūsų skrydžiai tarptautiniai. Tai tas kritimas labai sutampa su visomis Europos tendencijomis. Su antra, gerokai didesne, pandemijos banga Europa tapo labiausiai paveiktu regionu. Atsigavimo kreivės Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje buvo nukritusios, bet po truputį kylą aukštyn. Lietuva sėdi toje pačioje valtyje.

Reklama

– Prasidėjus pirmajam karantinui, jūs prognozavote, kad visai Europai ši krizė bus didelis šuolis supanašėjimo su JAV link. Tai nėra geras ženklas vartotojams, nes JAV bilietai yra vidutiniškai 25 proc. brangesni nei Europoje. Kiek tikėtina, kad ateityje už keliones lėktuvais mokėsime gerokai brangiau?

– Tai labiausia priklauso nuo to, kokią konkurenciją turėsime šiame sektoriuje. JAV aviacijos sektorius yra gerokai labiau konsoliduotas nei Europoje. Europoje vis dar turime daug oro bendrovių, kurios konkuruoja tarpusavyje.

Bet lieku tos nuomonės, kad anksčiau ar vėliau turėsime didesnę konsolidaciją Europoje, kai kurios didesnės oro bendrovės bus priverstos žlugti. Galime sulaukti, kad didelės oro bendrovės Europoje susijungs ir sudarys didesnį, stipresnį žaidėją. Tai gali privesti prie mažesnės konkurencijos, natūraliai, tai virsta į didesnes kainas.

– Kaip su pigių skrydžių bendrovėmis? Ar jų po krizės dar turėsime?

– Pigių skrydžių bendrovės šią krizė pasitiko bene geriausiai pasiruošusios, ypač tos stiprios ir didelės, kaip „Ryanair“, „Wizz Air“ ar „EasyJet“ Europoje. Jos buvo sukaupusios daugiausia lėšų, lašinių visai krizei pasitikti.

Jų elgesys pats agresyviausias. „Ryanair“ prieš gerą mėnesį papildomai nusipirko lėktuvų ir taip užprogramavo save tolesniam augimui. „Wizz Air“ taip pat ima naujus lėktuvus iš gamintojų, kuriuos buvo užsisakę anksčiau. Jie nestabdo plėtros planų.

Reklama

Kai tik judėjimas po truputį bus atlaisvintas, pigių skrydžių bendrovės bus pirmosios, einančios kovoti dėl rinkos dalies. Jų ateitis – bene šviesiausia.

– Esate rašęs, kad istoriškai kiekviena krizė aviacijos produktą padaro paprastesnį ir pigesnį. Po 2008–2009 m. krizės iš lėktuvų dingo nemokamas maitinimas. Ar tikėtina, kad kažkokį saldainį bandys atimti ir iš mūsų?

– Tokiu ženklų yra. Tai galbūt smulkmenos visame aviacijos kontekste, bet ta pati oro bendrovė „Lufthansa“ skrydžiuose panaikino nemokamą maistą ir gėrimus, nes ten tai dar buvo likę. Kai kurios oro bendrovės, net ir verslo klasei, stipriai suprastina produktą, galbūt, prisidengdamos būtinybe mažinti kontaktų kiekį. Deja, taip nutinka.

Yra teigiamų dalykų – laisvas bilietų keitimas. Dabar jis oro bendrovių naudojamas kaip priemonė keleiviams pritraukti, kovoti su pasitikėjimo trūkumu. Tai turėsime kurį laiką, nes sugrąžinti drakoniškus bilietų keitimo modelius į rinką bus pakankamai sudėtinga. Galėsime naudotis tokia privilegija.

– Ar pasibaigus pandemijai kažkas keisis oro uostuose? Ir kiek tiesos tuose žodžiuose, kad nesiskiepiję žmonės, greičiausiai, negalės keliauti lėktuvais?

– Yra oro bendrovių, kurios labai aktyviai pasisakė, kad neįleis į lėktuvus žmonių, kurie nepasiskiepiję. Labai priklauso ir nuo to, kokius reguliavimus ir taisykles įves valstybės tiems, kurie skiepijasi ir nesiskiepija.

Reklama

Šią vasarą dar reikės susitaikyti su tuo, kad laukia testavimas, reikės pristatyti neigiamų testų pažymas. Tačiau, kai atsiras skiepai, tikėtina, kad žmonės, kurie pasiskiepys, galbūt galės laisviau ir greičiau keliauti negu nesiskiepiję.

– Kokias šalis šią vasarą bus galima pasiekti iš Lietuvos? Ar visas, kurias buvo galima pasiekti prieš pandemiją?

– Matome, kad bilietai parduodami į daugybę krypčių. Bet esu įsitikinęs, kad tie tvarkaraščiai, kurie šiuo metu paskelbti, tikrai neįsigalios ir nebus tokie ateinančią vasarą. Keleivių srautai nebus tokie dideli, kad užpildytų tokį patį lėktuvų skaičių, kokį turėjome prieš pandemiją.

Sunku atspėti, kurios kryptys bus išimtos. „Wizz Air“ išėmė keletą nišinių krypčių, kaip skrydžius į Avaną, Jordaniją, įdomesnes salas. Jų tikrai nebus. Tačiau bazinės kryptys, kurios pritraukia, yra įdomios ir poilsiautojams, ir emigrantams, ir darbo reikalais vykstantiems žmonėms, tikrai bus.

Su kuo reikia susitaikyti planuojantiems keliones vasarą, kad skrydžių dažniai ir galimybė rinktis laiką ir dienas bus mažesnė. Jei ta pačia kryptimi turėdavome 5 skrydžius per savaitę, kiekvieną dieną, dabar galėsime matyti vieną ar du tokius skrydžius per savaitę.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ūkis

Prekybos tinklas „Lidl“ tęsia tradicijas ir primena, kad pirmąją šv. Velykų dieną,...

„Lidl“ parduotuvės per Velykas nedirbs nuotrauka, foto

Kovo 3 d. Audito komiteto posėdyje išsamiai aptartas „Rail Baltica“ projektas. Komitetas...

Audito komitetas:  projekte „Rail Baltica“ pasigendama atšakos į Klaipėdą nuotrauka, foto

Žemės ūkio ministerija ėmėsi iniciatyvos iš esmės keisti kooperacijos padėtį. Sukurta darbo...

Kooperatyvai turi didesnes galimybes gauti paramą ir tuo aktyviai naudojasi nuotrauka, foto

Trečiadienį Lietuvoje oficialiai prasideda pajamų ir turto deklaravimas. Kaip ir pernai,...

Prasideda 2020 metų pajamų deklaravimas nuotrauka, foto

"Savaitės eksprese" - apie meilę tėvynei, moterims ir kalnams nuotrauka, foto

SE, "Aš gyvenu tarsi du gyvenimus. Vienas - įprastinis, o kitas - kalnuose...

Pedagogai: kodėl tą mėšlą leidžia būtent mums? nuotrauka, foto

COVID-19, „Vakaro žinios" vasario 23 d. straipsnyje „Pedagogai pakraupę nuo vakcinos poveikio" rašė...

Susirgai - sukis kaip nori, bet į Lietuvą negrįžk nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Vyriausybės nariai nusprendė, kad Konstitucijoje įrašytų piliečių teisių per pandemiją...

Kodėl darželinukų nepasiekia vietinių ūkininkų produktai? nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Darželinukų maitinimas dažnai kelia įvairių diskusijų. Pastaruoju metu žibalo į ugnį šliūkštelėjo...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...