KN augina biodegalų krovos apimtis

KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdomame Klaipėdos naftos terminale nuo metų pradžios perkrauta daugiau nei 37 tūkst. tonų biodegalų. Palyginti, pernai per visus metus perkrauta kiek daugiau nei 5 tūkst. tonų. Biodegalų, kurie yra vienas iš žaliosios ekonomikos skatinimo variklių bei prisideda prie klimato kaitos mažinimo, krova kuria ir pridėtinę naudą visam uostui.

Biodegalai – tai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminami skystieji arba dujiniai transporto degalai. KN Klaipėdos naftos terminale yra kraunami dviejų rūšių biodegalai: etanolis ir riebiųjų rūgščių metilo esteris, geriau žinomas kaip biodyzelinas. Šie biodegalai yra maišomi į tradicinius degalus (benziną ir dyzeliną) siekiant sumažinti transporto išmetamų kenksmingų dalelių į aplinką kiekius.

Per pirmąjį šių metų pusmetį KN Klaipėdos naftos terminale perkrauta per 37 tūkst. t biodegalų, kurių didžioji dalis  vėliau pasiekė Vakarų ir Šiaurės Europos šalis – pažangiausias žaliosios ekonomikos skatinimo rinkas. Palyginti, pernai per visus metus biodegalų krauta kiek daugiau nei 5 tūkst. t, 2018 m. – 6,3 tūkst. t. Šiemet biodegalų krova buvo intensyvi kiekvieną mėnesį, kai, palyginti 2018 ir 2019 m. biodegalų krova buvo nepastovi.

KN Klaipėdos naftos terminalas sudaro galimybes savo klientams prisitaikyti prie kintančių reikalavimų. Terminale ne tik kraunami biodegalai, bet ir teikiama įmaišymo į benziną ar dyzeliną paslauga. Šis kompleksinis sprendimas kartu kuria ir pridėtinę vertę uostui – skatinama žalioji ekonomika.

„Europos Sąjungos siekiai mažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekius ir taip neutralizuoti poveikį klimato kaitai integruojami ir į valstybių-narių įstatymus Šiuo metu Lietuvoje rengiamas Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas, kuris degalų tiekėjams numato, kad jau nuo 2022 m. ne mažiau nei 6,8 proc. degalų energetinės vertės turi sudaryti biodegalai.

Atitinkamai šie kiekiai didėja 2025 m. ir 2030 m. turės sudaryti net 16,8 proc. KN, reaguodama į biodegalų paklausos tendencijas, jau prieš kelerius metus sudarė galimybes savo klientams krauti šią produkciją ar įmaišyti biodegalus į vidaus degimo varikliams skirtus degalus. Esame pasiruošę reaguoti į augančią biodegalų paklausą ir sudaryti sąlygas savo klientams perkrauti dar didesnius biodegalų kiekius pasinaudojant Klaipėdos uoste turima infrastruktūra“, – komentuoja Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, KN l. e. p. komercijos direktorė.

Transportas sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos (ES) išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikšmingai prisidedančių prie klimato pokyčių. Remiantis Europos žaliuoju kursu („European Green Deal“), norint pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m., reikia 90 proc. sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį ir padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių kiekį. Svarbus vaidmuo čia tenka biodegalams, prisidedantiems prie taršos mažinimo

„Biodegalų krovos uostuose galimybės yra vertinamos visame pasaulyje. Biodegalų eksportas atveria įvairiausias galimybes uostams, nes vis daugiau šalių nori naudoti draugiškus gamtai sprendimus. Kadangi biodegalai yra gaminami iš atsinaujinančių išteklių, veikdami sinergijoje su įprastais degalais, reikšmingai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, šis sektorius turi didelį potencialą“, – pažymi J. Šilinskaitė-Venslovienė.

Tarp Baltijos šalių uostų biodegalus krauna vos keli. Be Klaipėdos uosto, biodegalai yra perkraunami Ventspilyje ir Liepojoje.