2021 m. sausio 17 d. 11:12 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Ūkis

Ūkis

Ekspertai pasidalino įžvalgomis apie degalų kainą žiemą

Reklama

Nuo gruodžio 1 dienos įsigalioja reikalavimas žiemos mėnesiais į dyzeliną įmaišyti 7 proc. biodegalų. Rinkos ekspertų teigimu, dyzelino kaina priklauso nuo daugelio komponentų, tad biodegalų dalies įvedimas galutinei dyzelino kainai reikšmingos įtakos neturės.

Šiemet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad draudimas naudoti biodegalus žiemos mėnesiais prieštarauja įstatymams ir panaikino draudimus numatančius teisės aktus.

Taigi, jau po savaitės Lietuvos degalinėse vairuotojai įsigis degalus su bio komponentais. Kaip ir daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuva skatina švaresnių degalų naudojimą. Biodegalai draugiškesni aplinkai, nes lyginant su naftos degalais į atmosferą išmeta iki 72 proc. mažiau anglies dvideginio. Be to, naudojant vietinius biodegalus stiprinama Lietuvos energetinė nepriklausomybė ir kuriama pridėtinė vertė vietinei ekonomikai.

Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko teigimu, žiemos mėnesiais degalinėms pradėjus prekiauti dyzelinu su biodegalais, vairuotojai skirtumo nepajus. Biodegalų rinkos ekspertas nekorektiškais vadina viešojoje erdvėje pasirodžiusius komentarus, kad pradėjus naudoti biodegalus pastebimai pakils dyzelino kaina degalinėse.

„Mažmeninę degalų kainą lemia daug įvairių veiksnių – tai ir svyruojanti naftos kaina rinkoje, naftos perdirbėjo marža, valstybės taikomi mokesčiai, nuožmi degalinių tinklų konkurencija. Galutinėje dyzelino kainoje biodegalų dalis yra nežymi ir siekia apie 5 proc. Palyginimui, tą pačią dieną to paties tinklo degalinėse litro dyzelino kaina gali skirti net keliomis dešimtimis centų“, - pabrėžė M. Palijanskas.

Kas sudaro ir lemia degalų kainą?

Reklama

Didžiausią degalų kainos dalį sudaro mokesčiai – akcizas ir pridėtinės vertės mokestis, taikomas galutinei degalų kainai. Jei degalinėje litras degalų kainuoja 1 eurą, tai vien mokesčių dalis gali sudaryti daugiau nei pusę visos bendros kainos.  Dyzelino įsigijimo dalis sudaro apie 36 proc. kainos, o degalinių sąnaudos ir marža – apie 5 proc. galutinės degalų kainos.  Į dyzeliną įmaišoma 7 proc. biodegalų, tad galutinėje degalų kainoje biodegalų dalis sudaro tik apie 5 proc. kainos.

Biodegalų asociacijos vadovo teigimu, žiemos laikotarpiu, kaip ir kitais metų laikais, degalų kainą daugiausiai kainą lemia situacija rinkoje – tai akivaizdu žvelgiant į dyzelino rinkos kainos indekso „S&P Global Platts“ ir „Orlen Lietuva“ protokolo kainą. Keičiantis PLATTS kainai, kone identiškai keičiasi ir „Orlen“ kaina nepriklausomai, ar į dyzeliną maišomi biodegalai.

Lietuviški biodegalai tinka reikliems skandinavams

Ne visi Lietuvoje pagaminti biodegalai sunaudojami vietinėje rinkoje, didelė dalis produkcijoseksportuojama į Vakarų Europą, daugiausiai į Skandinavijos šalis – Norvegiją, Švediją.

„Linas Agro Group“ akcininkų valdoma bendrovė „Mestilla“ yra didžiausia biodegalų gamintoja Lietuvoje. Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo Ramūno Tinginio teigimu, Skandinavijos šalių užsakovai biodegalų gamintojams kelia griežtesnius, nei standartais numatyti, kokybės reikalavimus. Biodegalų gamintojams svarbu atsižvelgti degalų kokybinius parametrus žiemos laikotarpiu.

„Į Skandinavijos šalis biodegalus eksportuojame jau daugiau nei 10 metų – kasmet šių šalių klientams pateikiame virš 100 tūkst. tonų biodegalų. Džiaugiamės, kad galime patenkinti Skandinavijos klientų reikalavimus. Mūsų produkciją perka stambūs klientai, tokie kaip pvz. didžiausi naftos produktų gamintojai, degalinių tinklai ir prekybininkai“, - teigė „Mestilla“ atstovas.

Reklama

Pašnekovas pastebėjo, kad Šiaurės Europos šalyse vyrauja atšiauresni ir labai skirtingi orai atskiruose šių šalių regionuose, pvz. prie jūros ar kalnuose, tačiau transporte naudojami degalai ir su didesne nei Lietuvoje biodegalų koncentracija.

Pavyzdžiui, dėl iškeltų ambicingų iškastinio kuro naudojimo atsisakymo tikslų, jau dabar biopriedų dalis dyzeline Skandinavijos šalyse sudaro 15-20 proc., o dalis viešojo transporto bendrovių, ypač didžiuosiuose miestuose, naudoja degalų mišinius su didesne (pavyzdžiui, 30 proc.) biodegalų koncentracija. Šiltuoju metu laiku į transporto priemones pilami net ir grynieji biodegalai.

Degalų savybes testavo mokslininkai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Inžinerijos katedros mokslininkų ir akredituotos tyrimų kompanijos atliktas praktinis RME poveikio automobiliams testas parodė, kad nėra skirtumo tarp įprastinio arktinio dyzelino ir dyzelino su biopriedu RME. Automobiliai užsivesdavo be keblumų, nors tą žiemą oro temperatūra buvo nukritusi ir iki 26 laipsnių šalčio.

Žinodami, kad didžioji dalis komercinės paskirties transporto priemonių yra varomos dyzelinu, tyrime buvo testuojami ir 8 vilkikai. Keturi iš jų visą žiemą naudojo tik dyzeliną su RME komponentu, o kiti 4 – mineralinį dyzeliną be biodegalų priedo. Eksperimento pradžioje, dalyvaujant notarams, visų vilkikų kuro filtrai buvo užantspauduoti.

Eksperimento pabaigoje palyginus gryną dyzeliną naudojusių vilkikų filtrus ir dyzeliną su biodegalų priedu nepastebėta jokių skirtumų.

Reklama

Biodegalų ekspertų teigimu, galutinei degalų kokybei šaltuoju laiku ypač didelę reikšmę turi periodiška ir tinkama degalinių įrangos priežiūra, talpų valymas, atsakingas degalų tiekėjų pasirinkimas bei logistikos užtikrinimas.

Daugiau energetinės nepriklausomybės

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, Lietuva yra užsibrėžusi tikslą iki 2030 metų pasiekti, kad transporto sektoriuje atsinaujinantys ištekliai sudarytų 15 proc. galutiniame suvartojime.

„Kol kas iki šio tikslo dar ilgas kelias – Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių ir netgi gręsia baudos už jau 2020 metų direktyvos įsipareigojimo nevykdymą. Biodegalų maišymas žiemos laikotarpiu – pirmas, pats paprasčiausias ir pigiausias, bet svarbus žingsnis siekiant šio ambicingo tikslo“, – pabrėžė ekspertas. Be to, anot M. Nagevičiaus, kuo daugiau atsinaujinančių išteklių Lietuva naudos, tuo mažesnė bus šalies priklausomybė nuo iškastinio kuro, importuojamų iš Rytų šalių.

Žymos: degalų kaina

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ūkis

Aviacija – viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių verslo industrijų. Tačiau aviacijos...

Pasakoja, kaip po pandemijos keisis skrydžiai: gali tekti skiepytis, neliks ir kai kurių paslaugų nuotrauka, foto

Vos per vienerius metus smogę du karantinai – sunkus išbandymas daugeliui Lietuvos...

Dėl karantino nedirbančius smulkiuosius verslininkus kamuoja nežinia nuotrauka, foto

Drastiškai kritus keleivių srautui tarpmiestinio susisiekimo įmonės jau atsisakė apie 80...

Keleivių mažėjant vežėjai atsisakė dar daugiau reisų nuotrauka, foto

Jei manėte, kad taksofono paslauga Lietuvoje išnyko, esate beveik teisus. Lietuvoje liko...

Taksofonai - ligoniams, kaliniams ir teroristams nuotrauka, foto

Pandemijos iššūkiai italo ir lietuvės meilei nebaisūs: karantino įkarštyje atvėrė restoraną Rietave nuotrauka, foto

Žmonės, Ilgai brandintą idėją – įkurti savo verslą Rietave – Virginijos ir Fabio...

Sukčiai internete pardavė garso sistemą nuotrauka, foto

Kriminalai, Žuvo žmogus

Pandemija dukart sumažino besikeliančiųjų į Kuršių neriją srautą nuotrauka, foto

Klaipėda, Keleivius ir automobilius per Kuršių marias keliančios Smiltynės perkėlos vadovas teigia,...

Ištyrus 5428 ėminius, 836 nauji koronaviruso atvejai nuotrauka, foto

COVID-19, Per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius: 836

Kriminalai, Paskelbta prieš 35 min.

COVID-19, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...