Registrų centro duomenimis, pastatus sklype nuo 2006 metų gegužės valdo Kaune registruota nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „TVB“. Pastarąją valdo Edvinas Mamedovas ir Sergejus Šulmanas. Žemė priklauso valstybei.
Įmonės bendraturtis E.Mamedovas 15min sakė, kad Smiltynės kurhauzą pirko kaip įdomų investicinį projektą vystymui. Jis pasakojo, kad tik įsigijus pastatus buvo užsakyti archeologiniai kasinėjimai, buvo užsakyta K.Demerecko ir D.Elerto mokslinė istorinė apybraiža bei iš kolekcionierių pirkti senoviniai atvirukai su Smiltynės kurhauzo vaizdais.
„Daug laiko skyrėm rinkdami viską, kas buvo susiję su Smiltynės kurhauzo istorija“, – kalbėjo jis.
Bendrovės vizualizacija.
Anot E.Mamedovo, Smiltynės kurhauzas 1900–1944 metais tarnavo kaip prabangus viešbutis, kuriame tuo metu buvo 2 naujovės – karšto vandens vonios ir apšvietimas. Vienu metu Smiltynės kurhauze veikė kazino, taip pat jis garsėjo savo virtuve, sodo restoranu, sodo kavine. Čia vyko daug koncertų.
„Norėjome išsaugoti šią dvasią bei teritorijos vientisumą, konsultavomės su specialistais ir Smiltynės kurhauze suprojektavom prabangų viešbutį, gavome šiam projektui statybos leidimą“, – sakė jis.
Planavo rekonstrukciją
Rekonstrukcijos projektą parengė architektė Laimą Šliogerienė, kuri taip pat rengė Palangos kurhauzo projektą. Tačiau statybos taip ir neprasidėjo.
„Jos dėka buvo paruoštas Smiltynės kurhauzo tvarkybos darbų projektas, už kurį mes gavome kompensaciją iš KPD. Tam, kad rekonstruotum pastatą, reikia jį užfunkcionuoti, kad jis veiktų ir jame vėl virtų gyvenimas. Bet kol kas, kaip patys žinote, ir pačioje Smiltynėje nieko nevyksta, nėra jokio žmonių, verslo traukos centro ir jokių esminių pasikeitimų, dėl ko žmonės norėtų ten važiuoti“, – priežastis vardino E.Mamedovas.
Įmonės bendraturčio teigimu, nors pastatas yra parduodamas, įmonė vis dar neatsisako minties jį plėtoti pati. Tačiau siekiama surasti investuotoją, su kurio pagalba būtų galima įgyvendinti projektą.
„Bet kol kas rinka diktuoja savo sąlygas, o investuotojai skaičiuoja finansus ir rentabilumus, tad esant šiai situacijai jie nemato gerų verslo perspektyvų Smiltynėje“, – kalbėjo jis.
Rinkoje – dvejus metus
E.Mamedovas aiškino, kad objektas parduodamas jau kelis metus ir jo kaina nesikeitė. Teigiama, kad Smiltynės kurhauzo įsigijimu domėjosi tiek Lietuvos, tiek ir užsienio investuotojai.
Turtą pardavinėjantis nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ NT ekspertas Rimantas Martišauskas patikslino, kad objektas rinkoje skaičiuoja antrus metus.
„Susidomėjimo šiuo objektu iki šiol buvo, tačiau nedaug. Viešbučio paskirties pastatas per pastarąjį laikotarpį sulaukė keleto interesantų dėmesio, tačiau labai gaila, kad tokiam reto grožio architektūrinio meno kūriniui kol kas investuotojas neatsirado“, – 15min komentavo jis.
Anot NT eksperto, nors pastato kaina nesikeitė, tačiau turto savininkai yra linkę kainą derinti ir viskas priklauso nuo pirkimo bei mokėjimo sąlygų.
Pastato būklė – prasta
R.Martišausko teigimu, šiai dienai pastato vidaus ir fasado būklė yra prasta, kapitalinis remontas yra būtinas. 1,34 ha žemės sklype galima modernizuoti pagrindinį pastatą, kuriame yra 25 apartamentai, taip pat galima rekonstruoti svečių namus, kuriuose yra 6 apartamentai. Taip pat yra galimybė atnaujinti restorano patalpas, SPA centrą su pirtimis ir baseinu.
„Teritorijoje yra numatyti du teniso kortai ir 26 automobilių parkavimo vietos. Labai norėtųsi, kad šis objektas sulauktų vietinių gyventojų arba verslininkų dėmesio, kurie norėtų išsaugoti istorinį kultūrinį paveldą, susijusį su šiuo pastatu. Susidomėjimo galėtume sulaukti iš vietinių, regioninių arba iš netolimų regionų gyventojų/verslininkų, kuriems rūpi išsaugoti kultūrinę – istorinę reikšmę turintį pastatą. Neretas Vokietijos pilietis turi valdomo turto Nidoje ar Juodkrantėje, todėl neatmesčiau galimybės, kad juo susidomėtų investuotojas iš šios Europos valstybės“, – aiškino jis.
Pasak R.Martišausko, šiuo metu yra derinama dalinė sąmata dėl dalinio pastato ir svečių namų sutvarkymo, todėl šiai dienai nustatyti investiciją rekonstruojamam pastatui yra sudėtinga. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad viešbučio paskirties pastatas yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė. Todėl tokio pastato priežiūrai ir išsaugojimui yra reikalingos didesnės investicijos nei įprastam pastatui, tuo labiau, kad jis yra apleistas.
„Pastatas turi saugotinų kultūros vertybių, todėl bet koks pastato išorės ir vidaus remontas, pritaikymas kitai nei viešbučio su restoranu veiklai turi būti derinamas su atitinkamomis priežiūrą vykdančiomis valstybės institucijomis. Šių apribojimų ir reikalavimų išsiaiškinimas prašo gilesnės analizės, informacijos rinkimo ir laiko kaštų, kas gali turėti įtakos potencialaus pirkėjo sprendimui dėl šio turto įsigijimo ir kainos.
Tai yra specifinis, vienetinis turtas, todėl jis nėra laikomas rinkos objektu, kuriuo laisvai galima spekuliuoti. Pradinė objekto kaina yra viešai skelbiama. Tikėtina, kad norintys investuoti į tokį turtą bus pasirengę atkaklioms deryboms. Kaip bebūtų, šio pastato investicijos turi ne tik atgaivinti pastatą, bet ir generuoti investicijų grąžą, vėliau uždirbant pelną“, – aiškino jis.
Pastatas saugomas valstybės
Smiltynės kurhauzas yra valstybės saugomas objektas ir į registrą įtrauktas 1996 metų pabaigoje. Jam suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Skelbime nurodoma, kad kurhauzo plotas – 1143 kv. metrų, svečių namų bendras plotas – 111. Kartu parduodama 1,34 ha sklypo nuoma.
Turtas parduodamas su galiojančiu statybos leidimu, kuris yra išduotas 2016 metų liepą, taip pat parengtas techninis projektas.
Skelbime nurodoma, kad Smiltynės kurhauzo atsiradimo idėjai pagrindus padėjo naujas pirklių rankomis sukurtas Smiltynės parkas, susikūrusi kurorto infrastruktūra su pliažų nameliais, pasivaikščiojimo takais ir restoranais.
„Puikūs pliažai, švarus vanduo ir ramybė leido paskęsti gamtos apsuptyje, atsitraukti nuo miesto rutinos ir triukšmo. Pasak istorikų kurhauzo pastatymo data yra 1897–1901 m. Kurhauzas tapo viso Smiltynės pamario dominante“, – teigia pardavėjai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą