DELFI kalbinti pašnekovai tvirtino, kad Lietuvoje toks būsto variantas dar yra apgaubtas mitais, tačiau pamažu žmonės ima domėtis tuo vis daugiau.
Visgi NT ekspertas ragina gerai viską apgalvoti prieš priimant sprendimą apsigyventi tokiame būste.
Gyventi tokiame – daug patogiau
Lietuvis Gintas pats yra įsikūręs mažame name – pirmo aukšto plotas siekia 36 kv. metrus. Tiesa, vyras prisipažįsta, kad prieš keldamasis gyventi į jį, ilgai svarstė apie mobilų mikro namuką, angliškai vadinamą „tiny house“.
Jis teigė, kad nenorėjo būti pririštas prie žemės sklypo, tačiau visgi viskas susiklostė kitaip. „Namas su visomis erdvėmis ir sprendimais vis tiek yra labai nedidelis.
Antram aukšte irgi yra kokie 20-24 kv. metrai. Žmogui nereikia didelių kvadratūrų. Tai yra ekonomiška, labai patogu, viskas apgalvota. Tu neapaugi nereikalingais daiktais, labai mažas vartojimas.
Gali palikti namą be priežiūros, šildytis elektra ir tai bus labai labai pigu. Tiesiog viskas iš patogumo. Juk nesėdi vienu metu ant penkių taburečių, neguli šešiose lovose.
Tereikia, kad būtų išspręstos funkcijos ir kad jos neturėtų didelės naštos“, – apie savo sprendimą keltis į itin nedidelį namą papasakojo lietuvis.
Anot jo, turėti kelių šimtų kvadratų namą nėra kažkas ypatingo, mat vien tvarkyti ir valyti tokią erdvę atima nemažai laiko.
Nekalbant apie tai, kiek kainuoja tokį apšildyti.
Gintas taip pat paminėjo, kad paties mini namo konceptą paėmė iš Amerikos, bet jį pritaikė apsigyvendamas mažame sodo namelyje.
Jis viską apgalvojo taip, kad kiekvienas dalykas namuose turėtų savo funkciją, nebūtų nereikalingų erdvių.
„Mano tas namas dar gali dalintis pusiau. Antras aukštas yra taip išspręstas, kad jeigu aš nenaudoju tų 20 kv. metrų, tai galiu juos ir užsidaryti“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, didesnę dalį tokio būsto kainos sudaro žemės sklypas. Visgi, jis teigė, kad mobilų namelį turėti nėra problema net ir neturint nuosavo sklypo, nes jį paprasčiausiai galima nuomotis.
Be to, taip galima pagal poreikį keisti gyvenamąją vietą. Ginto teigimu, mobiliame mini namelyje, kuris būna dviejų aukštų, drąsiai gali gyventi jauna šeima ir netgi su vaiku. Anot lietuvio, jo paties name nėra nieko, ko nebūtų įprastame.
Itin maži išlaikymo kaštai
„Aš savo name įsidiegiau 12 voltų technologiją. Ką duoda tokia technologija, tai jei aš kiemo apšvietimą įjungčiau ir neišjungčiau 30 dienų, už viso kiemo apšvietimą man reikėtų susimokėti eurą“, – aiškino Gintas ir pridūrė, kad analogiškai vonios apšvietimas per mėnesį kainuotų viso labo 36 centus.
Jis taip pat teigė, kad įsirengus saulės jėgainę ant mini namelio, vieną kartą tereikėtų susimokėti už įrangą, o vėliau jau elektra apskritai nieko nebekainuotų.
„Didžiausias mažų namų trūkumas yra žmonių galvose nusistovėję stereotipai. Reikia suprasti, kad nereikia tų didelių erdvių, kad tai yra tik tolesnis kelias iki šaldytuvo. Juk vis tiek sėdi vienoje vietoje, guli vienoje vietoje.
Kai žmonės pabando (gyventi mažesnėje erdvėje – DELFI), jie supranta, kad yra tik pliusai.
Vien tai, kad tu tą dalyką gali pasidaryti be paskolos bankui arba su labai nedidele paskola.
Tai, ką tu turėtum atidirbinėti už kažkokį butą, kurio kainos šiai dienai Vilniuje labai didelės, tuos pačius pinigus gali leisti bet kam kitam“, – kalbėjo Gintas.
Renkasi žmonės, kurie nenori turėti skolų
Mobilius ir stacionarius mikro namus projektuojančios įmonės „Mikro namai“ vadovas Andrius Vaišvilas DELFI sakė, kad jeigu nuklystume į tokias šalis kaip Kanada arba Naujoji Zelandija, pamatytume, kad šiose šalyse mikro namų judėjimas yra išsiplėtęs labai stipriai.
Pasak jo, žmonės nenori įsiskolinti bankui ir mokėti skolų visą gyvenimą. Pašnekovas įvardijo, kad dažniausias mikro namų pirkėjas yra taupus žmogus, kuris mieliau investuos pinigus į šeimą, vaikų ateitį, į prisiminimus, praleistus kelionėse ir pan.
„Taip pat tai gali būti laikino naudojimo statinys. Toks kaip vasarnamis, pirtis, biuras, maisto ruošimo ir pardavimo vieta, apartamentai poilsiautojams, studentams, karo pabėgėliams ir daugybė kitų panaudojimo būdų priklausomai nuo to, ko reikia vartotojui.
Neretas atvejis, kai mobilus mikro namas yra pastatomas atžalai, kuri jau norėtų skristi savais keliais, bet galimybės dar to neleidžia“, – tikino A. Vaišvilas.
Pastatyti užtrunka keletą mėnesių
Mobilaus mikro namo projektavimas prasideda nuo to, kad žmogus turėtų apsispręsti, kokio dydžio namo jam reikia, kiek žmonių gyvens arba leis laiką jame. Dėl dydžio apsispręsti gali padėti paprasčiausia idėjų paieška internete.
Kai žmogus jau preliminariai žino, ko norėtų, pradedamas projektavimas. Būsimo statinio brėžiniai nusprendžia, kiek svers būsimas antstatas, kokia bus mobili platforma, kiek ir kokių medžiagų prireiks mikro namo statybai, kaip visa tai atrodys ir kiek kainuos.
„Šie namukai statomi ant mobilios platformos ir tai yra mobilus statinys, kurį, reikalui esant, galima pervežti į kitą vietą.
Taigi, vadovaudamiesi kelių eismo taisyklėmis turėtume neviršyti leistinų gabaritų: 12 m ilgio, 4 m aukščio ir 2,5 m pločio. Dažniausiai tokie namai būna vidutinio dydžio.
Tai būtų nuo 5 m iki 8 m ilgio. Iki 8 m ilgio dažniausiai tinka 1 žmogaus arba poros gyvenimui, maksimalių dydžių namuose galima gyventi ir šeimai.
Be to, galimi ir mobilių mikro namų junginiai iš kelių namukų taip padidinant erdves“, – komentavo A. Vaišvilas.
Anot jo, mobilų mikro namą galima pastatyti pakankamai greitai – jei žmogus žino, ko nori, tuomet suprojektuoti galima per savaitę, mobilią platformą pagaminti ir surinkti gali užtrukti iki 1,5 mėnesio, o mikro namo pastatymas ant platformos trunka iki 2 mėnesių.
Specialistas pabrėžė, kad šie terminai yra maksimalūs, gali būti, kad darbai įvyks kur kas greičiau. „Vidutiniškai mobilus mikro namas kainuoja apie 20 tūkst. eurų. Labai daug įtakos turi svoris, kuris ir lemią nemažą kainos dalį.
Taip pat pasirenkamos apdailos medžiagos ir kita“, – kainą įvardijo A. Vaišvilas. Jis atkreipė dėmesį, kad tai nėra namas, kurį mes dažniausiai įpratę matyti, todėl išplanavimas turėtų būti kuo minimalistiškesnis.
Erdves stengiamasi maksimaliai išnaudoti. Pavyzdžiui, mobilaus mikro namo aukštį galima išnaudoti antresolei, kuri puikiai tinka miegamojo įrengimui. Laiptų pakopose galima sumontuoti stalčius, o po laiptais – spintelę.
Specialistas tvirtino, kad yra daug įvairių būdų, kaip išnaudoti mažas erdves.
Galima gyventi ir žiemą
Pasak specialisto, vandentiekis, šildymas, elektra ir kanalizacija priklauso nuo to, kokioje vietoje bus namas. Jeigu netoliese yra vandens ir elektros šaltinis, tuomet jis tiesiog yra pajungiamas prie namo.
„Be abejo, yra visokių alternatyvų, tokių kaip saulės energija, vandens rezervuarai, kuriuose galima kaupti lietaus vandenį ir pan.
Naudojant gamtos išteklius prisidėsime ne tik prie gamtos išsaugojimo, bet ir išvengsime mokesčių, kurie tikrai nepastorina piniginės.
Šildymo sprendimai labai panašūs į tuos, kurie yra kiekvienuose namuose. Grindinis šildymas, radiatoriai, šiltą/šaltą orą pučiantys kondicionieriai.
Galimas net nedidelio židinio įrengimas. Tai tikrai ne A ar A+ klasės statinys. Bet žiemą jame tikrai galima gyventi“, – patikino A. Vaišvilas.
Jo teigimu, į mobiliuosius mikro namus lietuviai vis dar žiūri skeptiškai, tačiau tuo nereikėtų stebėtis, nes kol kas tai naujovė, kažkas neįprasto. „Lietuvoje žmonės domisi. Gal ne tiek, kiek norėtųsi, bet susidomėjimas palaipsniui didėja.
Žmonės labiau domisi stacionariaisiais mikro namais, o mobilieji turi surasti savo šeimininką“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Vaišvilas paaiškino, kad pasauliniu mastu mobilius mikro namus renkasi tie žmonės, kurie nori būti laisvi ir nepriklausomi bei tie, kurie nenori investuoti į brangų nekilnojamąjį turtą ir pakliūti į paskolų pančius.
Svarbiausia nebijoti išsiskirti, norėti būti nepriklausomu, net jeigu dėl to reikėtų paaukoti kvadratinius metrus.
Lietuva – ne „laukiniai Vakarai“
Julius Belanoška, „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas atkreipė dėmesį, kad mobilūs nameliai dažniausiai naudojami ten, kur reikia laikinai apgyvendinti žmones – didelių renginių nutolusiose vietose metu, statybose, vykstant sezoniniams darbams ūkiuose ir pan.
„Paprastai tokie nameliai nėra pritaikyti šaltam klimatui, nors apšiltinti juos įmanoma. Kiek patogu bei efektyvu tokiame name gyventi nuolat – klausimas, bet kai kuriuos žmones, galbūt, patraukia jų kaina.
Įsigyti tokį mobilų namelį yra pigiau nei pasistatyti normalų namą, tačiau prieš priimant sprendimą vertėtų apgalvoti ne tik paties daikto, bet ir jo eksploatacijos kainą. Pirmiausia – kur jis stovės?
Lietuva – ne „laukiniai Vakarai“, kur galima būtų tampyti namą po prerijas ir nakvoti kaskart po vis kitu kaktusu. Tad, kad ir koks mobilus būtų namas, jis turės rasti vietą ant žemės, kuri taip pat turės savo kainą.
Toje žemėje turės būti komunikacijos. Iš esmės tos pačios, kaip ir įprastam namui: vandentiekis, nuotekos, elektra.
Visa tai kainuos tiek pat, kiek ir nekilnojamam namui“, – aiškino J. Belanoška.
NT ekspertas taip pat pastebėjo, kad mobilūs namai gaminami naudojant lengvesnes konstrukcijas bei medžiagas, bet jos ne visada yra geresnės gyvenimo komforto prasme.
Jis įsitikinęs, kad mobilus namas nėra pritaikytas ilgalaikiam gyvenimui, o stengiantis tai padaryti, jo kaina augs, mobilumas mažės, ir, tikėtina, kad viską įvertinus namų kaina gausis labai panaši.
Skirsis tik tai, kad vienas jų turės pamatus, o kitas – ne.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą