2020 m. rugpjūčio 6 d. 10:47 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  NT

NT

Lietuvoje niekas nebeperka butų

(4)

2020-05-01, 08:29

Arvydas Jockus | Alfa.lt

Lietuvoje niekas nebeperka butų nuotrauka, foto

Pinigai © Pixabay.com

Reklama

„Panikos nėra, bet sandorių irgi nėra“, – taip padėtį Lietuvos būsto rinkoje apibūdina nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas.

Alfa.lt jis sakė, kad butų pardavimo sandorių skaičiaus net negalima lyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, nes „jų tiesiog nėra“.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai teigia, kad gaunamų naujų paraiškų dėl būsto finansavimo vidutiniškai sumažėjo per pusę, lyginant su laikotarpiu iki karantino.

Baimė dėl ateities ir bankų atsargumas

Praėjusius metus NT rinkos ekspertai vertino kaip „auksinius“, kurie vargu ar pasikartos. Senų ir naujų būstų sandorių rinka buvo rekordinė, o naujų būstų – viena geriausių per pastaruosius metus.

Apie trečdalį butų 2019 m. parduota jų dar nepastačius, tai yra kai pirkėjai negalėjo jų fiziškai apžiūrėti. Metų pabaigoje vien Vilniuje neparduotų buvo apie 1000, o pardavimo sandorių numatyta sudaryti apie 4000.

Kiek šiuo metu sostinėje yra neparduodamų butų, ekspertas jau įvardyti nesiryžta, nes duomenys apie neparduotus butus buvo išimti iš interneto puslapių. „Būtų be galo sunku pasakyti, buvo išankstinės rezervacijos, neaišku, kiek jų atšaukta“, – pastebėjo M. Kulbokas.

Butų pardavimo sandoriai, NT eksperto nuomone, sustojo ne dėl to, kad karantino pradžioje uždrausta atlikti notarinius veiksmus, o iš baimės. „Realiai turime pandemijos sukeltos krizės psichologinę pasekmę. Žmonės šiandien nelinkę išleisti didelės sumos pinigų.

Jie galvoja apie ateitį ir veiksnius, kurie darys įtaką tai ateičiai. Matome, kad yra labai daug nedarbo, verslai uždaryti, darbuotojai arba prastovose, arba gavę nedarbingumo lapelius“, – dėstė M. Kulbokas.

Būsto rinkos nuosmukį, eksperto nuomone, iš dalies galėjo lemti ir bankų veiksmai. Mat jie dabar linkę spręsti susidariusias problemas, o ne kurti naujas. Todėl M. Kulbokas spėja, kad naujų kreditavimo galimybių yra gan mažai.

„Įsivaizduokime šeimą, kuri dirbo su turizmu susijusiame paslaugų sektoriuje. Turbūt verslas klestėjo, buvo labai smagu ir gera. Šeima galvojo nusipirkti naują būstą. Bet jeigu prieš mėnesį bankas klausė, kiek jie gauna pajamų, tai šiandien klausia, kuriame segmente jie dirba.

Šeima, kuri iki šiol dirbo labai tvariame turizmo paslaugų segmente, šiandien liko be pajamų. Tai bankai akivaizdžiai svarsto, kokios kliento perspektyvos grąžinti kreditą. Turbūt artimoje ateityje veiks parduotuvės ir kiti verslai, bet pramogų ir pasilinksminimų segmentas šiek tiek pailsės nuo veiklos“, – svarstė M. Kulbokas.

Reklama

Optimistiniai žmonių lūkesčiai, anot jo, dabar pakirsti, nes niekas „gyvenime“ negalėjo įvertinti galimybės, kad pasaulį užklups visuotinė pandemija, kuri sustabdys ekonomiką. Tų lūkesčių atsigavimui reikės laiko.

M. Kulbokas atkreipė dėmesį į paradoksą, kad transporto sektorius, kuris iki krizės bankų buvo vertinamas kaip rizikingas, dabar tapo perspektyvus.

„Per vieną mėnesį radikaliai keičiasi situacija, rizikingi sektoriai tampa nerizikingi. Tarkime, elektroninės prekybos apyvarta išaugo keliais kartais, – pastebėjo jis. – Viskas labai staigiai pasikeitė. Natūralu, kad tokiais nežinomybės laikais bankai, kurie yra atsakingi už indėlius ir kapitalą, priima atsargius sprendimus.“

Atsigavimą prognozuoja rugsėjį

M. Kulbokas įsitikinęs, kad dabartinė krizė nėra giluminė ir kad valstybės finansinės pagalbos programos gali padėti verslui atsitiesti. Esminis dalykas, jo nuomone, kad būtų atkurtas pasitikėjimas, nes tik tokiu atveju žmonės pradės daugiau vartoti.

Skirtingai nuo 2008 m. pasaulio finansų krizės, kurios priežastis buvo „prasiskolinimas“, dabar valstybė skatina verslą ir padeda išlaikyti pajamas. „Pinigų trūkumo niekas nepastebi, tik galvose įjungtas stabdys. Galvojama, gal reikia atidėti sprendimus. Tikiu, kad sandorių dabar nėra ne dėl kažkokios vienos priežasties, o dėl visumos“, – svarstė M. Kulbokas.

Reklama

Eksperto nuomone, vasarą dar gyvensime suvaržymo sąlygomis – net jei atšauks karantiną, bus draudžiami dideli vieši renginiai, reikės laikytis fizinio atstumo.

„Gyvenimas bus pasikeitęs ir žmonės prie jo pripras. Bet rugsėjį jau turėtume turėti gan neblogų ženklų, kurie rodys, kad grįžtame į tvarią situaciją“, – prognozavo M. Kulbokas.

Jis pastebi, kad žmonės būsto ieško ilgą laiką ir neprotinga jo nepirkti, jeigu suranda tinkamą. Tačiau nuo butų pirkimo tikrai susilaikys spekuliantai, kurie buto ieškojo būsto ne asmeninėms reikmėms, o kaip būdo užsidirbti.

Dėl karantino, M. Kulboko nuomone, pastebima ir kita tendencija: daugelis, kurie anksčiau planavo įsigyti butą mieste, dabar ieško namo ir sodybos, kur galėtų gyventi ir dirbti nuotoliniu būdu. „Svajonių būstas tampa nebe svajone, nes pasikeitė aplinkybės“, – pastebėjo ekspertas.

Jis taip pat prognozavo, kad šeimos gali ryžtis pirkti didesnius butus, kuriuose galėtų įsirengti darbo kambarį, nes karantinas parodė, kad sudėtinga, o kartais ir neįmanoma dirbti nuotoliniu būdu, kai namuose mažai asmeninės erdvės ir „per vaizdo konferenciją vaikai lipa ant kelių“. 

Prognozė: kaina labai nekris

Reklama

Šiuo metu NT ekspertai prognozuoja, kad būsto kaina gali kristi 25–30 proc. M. Kulbokas su tuo nesutinka, nes mano, kad rinka sustojo ne dėl ekonominių, o dėl psichologinių priežasčių.

„Pinigų nesumažėjo, o produktų – butų – sumažės, nes vystytojai stabdo naujus projektus. Vadinasi, pasiūla nedidės. Tai kodėl tada turėtų mažėti kaina?“ – klausė jis.

M. Kulbokas taip pat pastebėjo, kad iš Lietuvos statybų sektoriaus išvažiavo pigi darbo jėga – ukrainiečiai, o sugrįžo gan brangūs darbininkai iš Norvegijos ir kitų šalių. Todėl statybos sąnaudos nemažės, netgi gali augti.

Savo ruožtu NT plėtotojai apsiramino, kai bankai paskelbė apie pasiryžimą klientams suteikti 6 mėn. kredito atostogas. „Nematau didelių prielaidų kainos korekcijai, nebent ji bus trumpalaikė dėl kai kurių vystytojų nervingumo“, – spėjo M. Kulbokas.

Paraiškų gauti būsto paskolą sumažėjo perpus

Lyginant suteiktų būsto paskolų vertes, šių metų kovo mėnesį „Swedbank“ būsto paskolų buvo suteikta už 45 mln. eurų, arba 28 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį prieš metus, kai buvo išduota būsto paskolų už 63 mln. eurų.

Reklama

Bendras gyventojų paskolų, kurioms pritaikytas įmokų atidėjimas, portfelis šiame banke siekia 94 mln. eurų (balandžio 25 d. duomenimis). 65 proc. jų yra būsto paskolos, 31 proc. vartojimo finansavimas ir likę 4 proc. lizingas.

Bankas redakciją informavo, kad šiuo metu „Swedbank“ būsto paskolų suteikimo sąlygos nėra peržiūrimos ir procesas toks pat, kaip ir anksčiau, tai galioja ir palūkanoms.

Laikantis atsakingo skolinimo nuostatų, pradinis įnašas nuosavomis lėšomis turi sudaryti ne mažiau nei 15 proc. perkamo būsto vertės, bendra visų finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. visų asmens ar šeimos mėnesio pajamų.

Gavę gyventojų paraiškas dėl būsto paskolų suteikimo banko specialistai kiekvieną paraišką vertina individualiai.

„Natūralu, jog įsigaliojus karantinui ir esant nemažai nežinios dėl tolimesnės pandemijos raidos gyventojai iš naujo įvertina savo galimybės prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, dalis gyventojų renkasi nesiimti aktyvių veiksmų.

Tai atsispindi ir gaunamų naujų paraiškų dėl būsto finansavimo sraute – „Swedbank“ jis vidutiniškai sumažėjęs per pusę, lyginant su laikotarpiu iki karantino“, – Alfa.lt sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Reklama

Klientai atideda sutarčių pasirašymą

Pastaruoju metu užklausų dėl naujų būsto paskolų perpus mažiau nei įprastai sulaukia ir SEB bankas.

„Pastebime, kad kai kurie klientai, kurie jau turi patvirtintą teigiamą banko sprendimą dėl paskolos suteikimo, atideda sutarties pasirašymą ir laukia, kol situacija bus aiškesnė rinkoje, kiti konsultuojasi, domisi, tačiau neteikia paraiškų, nes nori luktelėti ir pažiūrėti, kaip klostysis situacija.

Išduotų būsto paskolų apimtys per karantiną sumenko apie du kartus, jei lygintume su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – Alfa.lt teigė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad bankas privalo teikti būsto paskolas vadovaudamasis Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatais, tačiau pasaulis per pastarąjį mėnesį labai pasikeitė, atsirado labai daug neapibrėžtumo, o pinigų skolinimas visada susijęs su rizika.

„Teikdami paskolas būstui, atidžiai analizuojame kiekvieno kliento individualią situaciją, atsižvelgiame, kiek sektorius, kuriame dirba klientas, yra paveiktas karantino sąlygų ir vykdo veiklą, vertiname kliento pajamų tvarumą – ar jis galės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, prastėjant šalies ekonomikos situacijai, atsižvelgiame į galimą pajamų sumažėjimo riziką.

Taip pat atkreipiame klientų dėmesį į būsto kainų prognozes ir lūkesčius dėl jų kitimo. Patys reikalavimai norint gauti būsto paskolą nesikeitė, tačiau natūralu, kad įdėmiau vertiname individualias klientų situacijas“, – teigė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Pasak jos, palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje, pagal tuo metu finansų rinkose esamas sąlygas ir bankų finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje.

„Savo privatiems klientams, turintiems paskolų, padedame jau nuo pat pirmų karantino dienų ir bendradarbiaujame atidėdami būsto paskolų grąžinimą. Šiuo metu SEB bankas jau yra priėmęs sprendimus dėl daugiau kaip 900 būsto paskolų pertvarkymo“, – teigė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Vis dėlto ji pastebėjo, kad šiuo metu dalis klientų, nors ir susidūrę su finansiniais sunkumais, pirmiausia naudoja savo juodai dienai sukauptus pinigus prieš rinkdamiesi sumažinti išlaidas būstui atidedant paskolų grąžinimą.

„Praėjusią savaitę, paskelbus bankų moratoriumą ir dar labiau supaprastinus paskolų ir lizingo atidėjimo procesą, prašymų atidėti paskolų grąžinimą skaičius išliko panašus kaip ir ankstesnėmis savaitėmis.

Kiek klientų ateityje naudosis šia pagalba, stipriai priklausys nuo to, kaip laisvėjant karantino sąlygoms ant kojų stosis šalies ekonomika. Tie patys veiksniai lems ir būstų paskolų rinkos atsigavimą“, – prognozavo SEB banko atstovė.

Švelnėjant karantinui būsto rinka gali greitai atsigauti

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad 38 proc. šalies gyventojų teigia jau spėję pajusti dėl karantino stojančios ekonomikos poveikį asmeniniams finansams.

Ekonomikos sulėtėjimo akivaizdoje gyventojai nurodo labiausiai besijaudinantys dėl galimų sunkumų dengiant turimus finansinius įsipareigojimus (3,9 balo 5 balų skalėje).

„Nors nerimą dėl ateities nurodo jaučiantis kas antras šalies gyventojas, dėl realiai patiriamų sunkumų dengti paskolas į mūsų banką kol kas kreipėsi tik labai maža dalis gyventojų, turinčių finansinių įsipareigojimų. Bendras jų skaičius sudaro apie 2 proc. nuo viso pasiskolinusių būstui „Swedbank“ skaičiaus“, – sakė S. Abraškevičius.

Pasak jo, gyvenamojo NT perspektyvoms šiuo metu daugiausia įtakos turi potencialių pirkėjų lūkesčiai, nes būsto įperkamumo rodikliai išlieka labai aukšti.

„Stebime, kad dabar lūkesčiai yra gerokai suprastėję, nes žmonės yra nežinioje tiek dėl savo pajamų ateityje, tiek dėl būsto kainų perspektyvų.

Ekonomikai atsigaunant dėl švelnėjančių karantino apribojimų ir dėl taikomų ekonomikos skatinimų priemonių, lūkesčiai gali sparčiai pagerėti ir tai vėl atgaivintų būsto rinką“, – prognozavo banko atstovas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Ka

2020-05-01   15:44

IP: 172.69.190.62

Tas, kulboka kažkoks neaiškus. Prasiskolinimas ne sumažėjo, o padidėjo tris kartus (Fedios balansas jau 6,5 trilijonų dolerių ir didėja toliau). Įperkamumas geras nebent inkilo, nes pvz. nevisai legali daržinė su daline Antrojoje Melnragėje - tik 2,5 tūkst. eurų už kvadratą :)

2020-05-01   15:32

IP: 185.11.26.161

Euroboras +5 ir baigsis pasakos

>

2020-05-01   13:39

IP: 172.69.190.72

Dalins,paskui atiduos ... koeficijentas3.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

NT

Neeilinė situacija, kai Melnragės kopose laikinai veiklai pastatyti jūriniai konteineriai ilgam užėmė...

Žemė Klaipėdoje - patraukli nuotrauka, foto

Šiuo periodu kiekvienas mūsų iš naujo perkainojo savo vertybes. Namai ir juose...

Ekspertai apie namų turtą: kokios žalos dažniausiai patiriamos ir kaip nuo to apsisaugoti? nuotrauka, foto

Nuomos sutarčių registravimas pastarosiomis dienomis yra viena populiariausių Registrų centro paslaugų. Pastebimai...

Nuomos sutarčių registravimas: kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų nuotrauka, foto

Pastaruoju metu skandalų purtoma Aplinkos ministerija patyliukais, be diskusijų su visuomene rengia...

Dūmų uždanga prieš dar vieną visuotinį mokestį nuotrauka, foto

Lietuvoje – 24 nauji koronaviruso atvejai nuotrauka, foto

COVID-19, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per vakarykštę parą Lietuvoje patvirtinti...

Miško takai Nidoje paversti asfalto atliekų sąvartynais nuotrauka, foto

Neringa, Prabangiausias Lietuvos kurortas, pasižymintis mažai paliesta ypatinga gamta, romantiški pasivaikščiojimai kopomis, saulės...

Karklėje naktimis iš vandentiekio tinklų siurbiamas vanduo nuotrauka, foto

Kriminalai, AB „Klaipėdos vanduo“ pradeda neplaninius patikrinimus Karklėje. Turima įtarimų, kad naktimis yra...

Policija: siūlymus lengvai praturtėti vertinkite kritiškai nuotrauka, foto

Kriminalai, Šių metų rugpjūčio 5 d. į Klaipėdos apskr. VPK kreipėsi 1952 m....

COVID-19, Paskelbta prieš 9 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 33 min.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...