Tai buvo viena didžiausių mūsų mokestinių klaidų

Tai buvo viena didžiausių mūsų mokestinių klaidų

Kiekvienų metų sandūroje norima tikėtis, kad kiti metai bus geresni ir visi rodikliai kitais metais bus tik dar aukštesni. Tačiau, sociologų teigimu, dabartinė valdžia, ruošdamasi priimti kitų metų biudžetą, praleido galimybę iš esmės pradėti spręsti problemas. Romas Lazutka ir Boguslavas Gruževskis, kalbėdami su DELFI, pirštu bedė į esminę problemą, kuria kasama tik dar gilesnė duobė. O ją vis tiek teks kažkada sutvarkyti.

Praleidome galimybę, kuri gali ir nepasikartoti

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis prieš keletą metų Finansų ministerijos pasiūlytą mokesčių reformą „milijardas milijonui“ įvardijo kaip klaidą, kai galėjome problemas pradėti spręsti, tačiau tai nebuvo padaryta.

„Pirmiausia reikia pasakyti, kad tai buvo viena iš didžiausių mūsų mokestinių klaidų ar nesėkmių. Pirma, buvo panaikinti progresiniai mokesčiai, o čia galima vadinti antra, čia toks liapsusas“, – situaciją vertino sociologas ir pridūrė, kad visos aplinkybės buvo tinkamos grįžti į progresyvumą. O jis, viena vertus, didina biudžeto pajamas, kita vertus, mažina nelygybę ir skurdą.

„Mes tą galimybę praradome. Jeigu tai būtų padaryta 2017 metais, 2018–2019 metais gyventume pagal labiau progresyvų modelį ir tikrai turėtume šiandien papildomai apie 200 milijonų eurų“, – skaičiavimus pateikė sociologas.

B. Gruževskis sakė nežinantis, ar tokia galimybė dar pasitaikys ateityje.

Sociologas, komentuodamas Finansų ministerijos prognozę apie darbo apmokestinimo naštos sumažėjimą, sakė, kad tai nėra dalykas, kuriuo reikėtų džiaugtis.

„Taip, tiesa, sumažėjo. Bet naštos sumažėjimas nėra kažkoks ypatingas privalumas. Ta pigesnė darbo jėga ar mažesnis apmokestinimas tai nėra investicinio patrauklumo aspektas. Kad ir kaip būtų liūdna, emigracijos srautai nemažėja, o kodėl taip yra? Nes žmonės nejaučia didesnio pasitenkinimo darbo rinkoje“, – kalbėjo jis.

„Taip, mes atpiginome darbo jėgą, bet ar reikia tai daryti? Reikia kaip tik didinti patrauklumą Lietuvos“, – sakė B. Gruževskis.

„Dabar ji sumažėjo, bet, augant pajamoms, našta mažėja. Prieš 4 VDU ji yra maksimali ir vėliau mažėja. Kaip pajamos didesnės, apmokestinamas mažėja ir taip auga“, – kalbėjo B. Gruževskis.

Jis taip pat tikino, kad patvirtintos „Sodros“ „lubos“ tikrai neprisideda prie nelygybės ir skurdo mažinimo.

„Tai aišku, kad progresyvumas turėtų būti žymiai didesnis. (…) Bet kita, ateinanti, Vyriausybė tikrai turi tą progresyvumą sutvarkyti. Tik reikia atsakingai tai daryti“, – kalbėjo jis.

Darbo apmokestinimo našta prieš reformą ir po jos (Finansų ministerijos nuotr.)

Darbo apmokestinimo našta prieš reformą ir po jos (Finansų ministerijos nuotr.)

2017 metų duomenimis, pasaulyje labiau paplitusios progresinės pajamų apmokestinimo sistemos. Daugiausia paplitusios – 4 pakopų, Izraelyje, Šveicarijoje, Japonijoje yra 7 pakopos.

Pirmosios pakopos žemiausias tarifas svyruoja nuo 2 procentų Meksikoje iki 25 procentų Belgijoje. Ir aukščiausias tarifas Slovakijoje yra 25 procentai, o Švedijoje – iki 57 procentų.

„Dabar dažniau valdžios sprendimai orientuoti į kapitalą, visuomenės raida tame kontekste pralaimi“, – sakė pašnekovas.

„Pokyčiai teigiami, tas mane džiugina. Bet šiek tiek liūdina, kad mastai šių procesų nėra pakankami. Lieka žmonių, kurie apeina socialinį padorumą“, – DELFI sakė jis.

Pasakė, dėl ko kyla streikai

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas DELFI svarstė, kad viešojo sektoriaus streikai vyksta būtent dėl šios nepavykusios reformos.

„Ir dabar – dėl tų pažadų nesilaikymo ir viešojo sektoriaus nepasitenkinimo ir streikų. Kodėl negali dabar laikytis tų įsipareigojimų? Biudžetas nėra guminis, tiesiog neturi tokio pertekliaus, kuris buvo numatytas, kad bus“, – kalbėjo sociologas ir pridūrė, kad biudžeto surenkamumas yra gana geras, tačiau nepakankamas įsipareigojimams įvykdyti.

„Aišku, kad reikia laikytis pažado, bet labiausiai skaudu, kad mes nesutvarkome bendros sistemos. Atėjo prezidentas – apmokestinkime dividendus, pažiūrėkite į ūkininkų rėmimo diferenciaciją, negalime mes visiems vienodai mokėti. Viską reikia susisteminti, buvo viskas gerai sugalvota ir apie mokesčių reformą, bet padaryta nepakankamai. Ir tie pažadai, ir ministrai profesionalai, labai daug sprendimų efektyvių, bet jų įgyvendinimas šlubuoja“, – DELFI sakė B. Gruževskis.

O kur buvo anksčiau?

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius pasiūlė būdą, kaip NPD didinti po 100 eurų. Parlamentaras siūlo 400 eurų NPD kitąmet pritaikyti iki 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbantiems asmenims, o nuo 2021-ųjų – iki 1,3 VDU (dabar 1289 eurai).

„Tokia mokestinė lengvata bus socialiai teisingesnė“, – argumentus pateikė A. Butkevičius.

B. Gruževskis sako, kad mintis yra labai gera, tačiau kur A. Butkevičius buvo anksčiau?

„Tai kur jis buvo, kai buvo premjeras? Tada buvo geriausias laikas tai daryti. Jei jis dar prieš išeidamas būtų įgyvendinęs, tai šitos Vyriausybės laikotarpiu mes turėtume apie pusę milijardo pajamų tik dėl mokesčių sistemos, kurią jis dabar siūlo“, – apie A. Butkevičiaus pasiūlymą kalbėjo B. Gruževskis.

„Būtina paklausti buvusio premjero, kad ką, negi jis neišmanė, kad tai efektyvu gali būti, kai turėjo galią?“ – DELFI sakė B. Gruževskis.

Sena šalies liga

Ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka tikina, kad kalbėdami apie kitų metų biudžetą akis į akį susiduriame su ilgalaike Lietuvos liga – progresinių mokesčių vengimu.

„Čia nėra kitų metų biudžeto klausimas, tai yra sena Lietuvos liga. Tas tikrų progresinių mokesčių vengimas dešimtmečiais, visi įvairiausiais būdais įrodinėjo, kad tie mokesčiai šalyje jau yra, kad nieko nereikia“, – prisiminė jis.

R. Lazutka tikino, kad esminių pokyčių nebus.

„Bet gal galima sveikinti į tinkamą pusę judant: girdėjau „valstiečio“ Tomo Tomilino pasiūlymą kelti iki 32 procentų GPM, nesvarbu, kad ten tik nuo tų astronominių algų, bet tai vis tiek žingsnis yra. Galima tikėtis, kad kitos valdžios gal priims. Ir dar daroma nesistemiškai, galimai kitais metais vėl viskas keisis. Ir vėl žmonės, ypač verslininkai, labai piktinasi, kad nėra pastovumo“, – sakė jis.

R. Lazutkos teigimu, aukščiausiu tarifu kitose šalyse apmokestinamos gana nedidelės pajamos.

„Tas apmokestinimas prasideda nuo nedidelės pajamų dalies, kai jau pajamos viršija, tarkime, dvi vidutines algas ar daugiau. Tada prasideda didžiausias tarifas“, – DELFI sakė jis.

Ekonomistas priminė ir pabrėžė, kad būtų apmokamos tik virš nustatytos ribos esančios pajamos, ne jos visos.

„Tai reiškia, kad progresiniai mokesčiai nėra tokie baisūs, kokius juos nupiešia. Nes mokama tik nuo viršutinės dalies, kuri viršija tą ribą. Jų nereikia taikyti visoms pajamoms“, – sakė jis.

„Ir tai būtų daroma dėl to, kad iškeltume iš skurdo tą žemiausią sluoksnį, kurio pajamos yra mažos“, – kalbėjo jis.

„Logika yra aiški – neapmokestinamas minimumas, aiškūs laipteliai, ne kaip pas mus, iškelti iki 100 tūkst. eurų per metus, tokios „lubos“ nieko nereiškia, nustatytas maksimalus tarifas. Bet jis yra labai aukštai. Dar reikia kelių progresinių tarifų ir aukščiausio, neiškelto į padebesius. Ir trečias dalykas – atskaitymas iš apmokestinamų pajamų tam tikrų dalykų, kurie dirbančiam žmogui yra našta“, – aiškino jis.

Kasa duobę, kurią kažkam vis tiek reikės tvarkyti

Ekonomistas prisiminė ir premjero S. Skvernelio žodžius, kad iki kitų Seimo rinkimų mokesčiai nebus keičiami, tačiau tai buvo padaryta.

„Žinoma, tai buvo neišvengiama, nes ta reforma V. Šapokos „milijardas milijonui“ atvėrė skylę biudžetuose ir dabar ją reikia kamšyti. Ir kamšo, kuo papuola, irgi nesistemiškai. Kamšydami skyles vėl paliks tokių dalykų, kuriuos po metų jau nauja valdžia imsis keisti. Stabilumo vėl nebus. Ir tai, ką jie keičia, yra smulkmenos, jei žiūrime pagal valstybės pajamas“, – kalbėjo R. Lazutka.

„Akivaizdu, kad visi tie pataisymai nepagyvina valstybės pajamų. (…) O apie ką jie čia pina visus tuos pataisymus: 8 milijonai, tai 18 milijonų, bankų mokestis – gal 60 milijonų. Bet tai vis tiek yra smulkmenos“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad esminė problema nėra sprendžiama.

Kiekvienais metais, kai yra atsisakoma normalaus progresyvumo mokesčių, kasama gilesnė duobė ateičiai, bet kažkada reikės tai sulyginti.

„Taip taip, kalbant apie gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. O kasama duobė yra ta prasme, kad nepakankamai finansuojamos tos sritys, tada mes turime dvigubą švietimo sistemą – tėvai iš savo kišenės samdo korepetitorius. (…) Užsidaro toks ydingas ratas, šalis ritasi žemyn ir pažanga yra sunkiai galima“, – DELFI sakė R. Lazutka.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder