2020 m. spalio 31 d. 18:39 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Euras

Euras

Skolintis dabar ar dar palaukti?

(1)

2020-01-29, 06:54

Enrika Gecaitė, Tv3.lt

Skolintis dabar ar dar palaukti? nuotrauka, foto

© nuotr. Andrius Ufartas/fotobankas

Reklama

Per 2019 m. paskolų palūkanų normos kito nevienodai. 2019 m. pradžioje tiek būsto paskolų, tiek paskolų įmonėms palūkanų normos dar augo, vėliau jos stabilizavosi ir metų antroje pusėje ėmė rodyti mažėjimo požymius.  

Pavyzdžiui, būsto paskolų palūkanos per pirmą metų ketvirtį ūgtelėjo nuo 2,25 iki 2,42 proc., tačiau vėliau pamažu žemėjo ir, naujausiais duomenimis, spalio mėn. pabaigoje siekė 2,37 proc. Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius pastebi, kad panaši palūkanų kaita taip pat stebėta ir įmonių paskolų segmente.

Būsto paskolų palūkanų norma

„Verta pažymėti, kad palūkanų normų augimo stabilizacija 2019 m. sekė po gana spartaus palūkanų augimo, prasidėjusio dar 2017 m. pabaigoje. Tuomet būsto paskolų palūkanų normos siekė 2,05 proc. ir buvo 0,37 procentinio punkto mažesnės nei 2019 m. pikas pirmo ketvirčio pabaigoje. Panašiai keitėsi ir verslo paskolų palūkanų normos, kurių metinis vidurkis per tuos pusantrų metų didėjo nuo 2,35 proc. iki 2,85 proc.“, – sako J. Markevičius.

Reklama

Vartojimo paskolų palūkanų norma

Didelis pokytis nenumatomas

Manoma, kad stabilizavęsis palūkanų normų lygis panašus išsilaikys ir 2020 m. Spėjama, kad palūkanų stabilizaciją iš dalies lėmė ir aktyvesnė mažesniųjų rinkos dalyvių veikla.

„Pakilus palūkanoms stebime, kad paskolų rinkoje aktyvesni tapo mažesni rinkos dalyviai. Jų paskolų kaina tapo labiau konkurencinga, o tai galimai turėjo įtakos bendrai palūkanų normų kredito rinkoje stabilizacijai ir netgi nedideliam sumažėjimui.

Vartojimo paskolų rinkoje, kur veikia nemažai nebankinių dalyvių, paskolų palūkanos pastaraisiais metais pastebimai mažėjo. Šie pavyzdžiai rodo, kad rinkos jėgos veikia ir yra svarbus paskolų kainos veiksnys“, – svarsto J. Markevičius.

Reaguodamas į palūkanų normų išaugimą, Lietuvos bankas 2019 m. pabaigoje išleido viešą konsultaciją su pasiūlymais, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje. J. Markevičius teigia, kad ši konsultacija parodys, kokie pasiūlymai rinkos dalyvių yra vertinami kaip perspektyvūs ir galintys prisidėti prie konkurencijos būsto paskolų rinkoje didėjimo.

Palūkanos vienos didžiausių Europoje

Tokios keleto metų palūkanų normų tendencijos Lietuvoje skyrėsi nuo tendencijų kitose ES šalyse. Pasak, J. Markevičiaus, daugumoje šalių paskolų palūkanų normos mažėjo, nepaisant dėl paaštrėjusių prekybos karų ir „Brexit" įtampos susilpnėjusios euro zonos ekonomikos.

Reklama

„Prieš keletą metų buvusios vienomis mažiausių, šiuo metu paskolų palūkanų normos Lietuvoje tapo didesnės nei vidutiniškai tarp euro zonos šalių. Jos priartėjo prie palūkanų kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, kur palūkanos iki tol buvo pastebimai aukštesnės“, – pastebi J. Markevičius.

Palyginti su kitomis ES šalimis, palūkanos Lietuvoje yra didesnės daugmaž 1 proc. punktu, nei ES vidurkis.

„ES palūkanų vidurkis išlieka apie 1,2 – 1,5 proc. Anglijoje netgi fiksuotos palūkanos yra apie 2,3 proc., kai pas mus tokios yra kintamosios palūkanos. Vieša paslaptis, kad mes Lietuvoje turbūt skolinamės brangiausiai“, – sako Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FiKVA) prezidentas Marius Jansonas.

Pasak jo, tokią situaciją Lietuvoje galėtų padėti suvaldyti nacionalinio banko įsteigimas.

„Jeigu, pavyzdžiui, Lietuva turėtų savo nacionalinį banką, kur būtų ir valstybės akcijų ir privataus kapitalo, mes turėtume įrankį kaip galėtumėme konkuruoti su šitais bankais. Mes galėtume pasakyti, kad na, pavyzdžiui, bus nustatyta 1,5 proc. banko marža, tai natūralu, kad didžioji dalis žmonių rinksis banką ne pagal sąlygas, o tik pagal banko maržą ir visi bėgs į šitą banką, kuris ją siūlys mažiausią.

Tai jei būtų tas nacionalinis bankas, gal ir Lietuvos bankas galėtų kažkaip įsivedinėti tokias konkurencines taisykles, nurodytų, kad galima taikyti vidutinę Europos Sąjungos bankų maržą. O dabar stambiesiems bankams nereikia nei susitarti. Jų visų vienodos bankų maržos ir jiems nėra prasmės to daryti, nes nežino, kad nėra jokio kito banko, kuris pasiūlys mažiau negu 2 proc. paskolų palūkanas ir klientams nėra kur bėgti“, – svarsto M. Jansonas.

Išaugimą lėmė ne vienas veiksnys

Reklama

Paskolų palūkanų normų išaugimą Lietuvoje galėjo lemti ne vienas veiksnys, tačiau, tikėtina, kad padidėjimas susijęs ir su išaugusios koncentracijos Lietuvos bankų sektoriuje padariniais. Pavyzdžiui, skolindami įmonėms bankai galėjo būti selektyvesni. J. Markevičius teigia, kad tą rodė tiek apklausose išaugusi įmonių atmestų paskolų paraiškų dalis, tiek ir sumažėję skolinimo srautai smulkioms įmonėms.

„Būsto paskolų atveju, neslūgstant stipriai paskolų paklausai, bankai galėjo pakelti paskolų palūkanas iš esmės neprarasdami klientų bei toliau išlaikydami gana stiprų būsto paskolų portfelio augimą“, – svarsto J. Markevičius.

FiKVA prezidentas M. Jansonas pastebi, kad 2017 m. vykęs bankų „DNB“ ir „Nordea“ susijungimas į „Luminor“ taip pat darė didelę įtaką palūkanų normų dydžiui.

„Labai geras pavyzdys, kai yra mažai bankų ir kaip dėl to greitai kinta palūkanos yra bankų susijungimo į „Luminor“ atvejis. Prieš susijungiant bankams Lietuvoje palūkanos buvo apie 1,5 – 1,7 proc., o kai bankai susijungė į „Luminor“, banko marža iškart pašoko iki 2,5 proc. – padidėjo daugmaž 1 proc. punktu.

Tai buvo labai ženklus pakilimas, bet tada į rinką įsijungė „Citadele“ bankas – jie pradėjo dalinti paskolas. Taigi, kai į rinką atėjo dar vienas dalyvis, banko maržos nukrito iki 1,8 – 2 proc.“, – pasakoja M. Jansonas.

Pasak jo, dideles palūkanas Lietuvoje nulemia ir tai, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, čia yra mažai bankų, kurie dalija paskolas. M. Janosnas teigia, kad yra vos pora pagrindinių tarpusavyje konkuruojančių bankų, kurie ir pasiima didžiausią liūto dalį.

Reklama

Žymos: palūkanos, paskola

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2020-09-15   01:24

IP: 197.210.52.229

Aš esu Theresa Oliver vardu. bet aš gyvenu JAV, prieš keletą mėnesių buvau finansiškai apkrautas ir dėl savo nevilties mane sukčiavo keli internetiniai skolintojai. ir dėl savo profesijos, nes esu vieniša mama, turėjau 2 vaikus ir visą pasaulį, atrodė, kad tai kabo ant manęs, ir aš skundžiuosi ir diskutuoju su savo socialinės žiniasklaidos draugu, gyvenančiu (LENKIJA), kuris mane nukreipė labai patikimam skolintojui (ponia Antonia Rowan) iš (CREDIT-SUISSE) paskolų paslaugų, ji buvo gelbėtojas DIEVAS, išsiųstas gelbėti mano šeimos paskolą 85 000,00 USD su 3% palūkanų norma, be jokio streso, susisiekite su savo [email protected]

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Euras

Bankrutuojanti Gargždų statybos bendrovė „Hidrostatyba“, dalyvavusi europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimo...

Bankrutuojanti „Hidrostatyba“ atleidžia visus darbuotojus nuotrauka, foto

Kai kuriems verslo atstovams siūlant pagal amžių diferencijuoti minimalią mėnesio algą (MMA),...

G. Nausėda: MMA negali mažinti jaunų žmonių atlyginimo nuotrauka, foto

Rodos ilgainiui įpratome, kad pirmieji parduotuvių vitrinose sužibę blizgučiai tarytum duoda startą...

Zero waste kalėdinė komunikacija naujosios realybės ritmu – dovanok tik tai, ko reikia! nuotrauka, foto

Kartu su valstybės biudžetu Vyriausybė ir Seimas svarsto valstybės investicijų programą. Specialistams...

Kur norima leisti pinigus: sraigtasparnių aikštelė, gilesnis uostas, kareivinės nuotrauka, foto

Lietuvoje – naujas profesionalus teatras „Taškas“ nuotrauka, foto

Klaipėda, Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas viešąją įstaigą „Taško“ teatrą pripažino profesionaliojo scenos meno...

Premjeras siūlys karantiną trims savaitėms įvesti ir „geltonosiose savivaldybėse“ nuotrauka, foto

Lietuva, Lietuvoje sparčiai daugėjam naujų COVID-19 atvejų premjeras Saulius Skvernelis pranešė siūlysiąs...

Sužinokite, kokie bus 2021-ieji pagal Rytų kalendorių nuotrauka, foto

Įvairybės, Pagal Rytų kalendorių 2021-uosius valdys Jautis. Kokia šio ženklo energija ir ko...

Mirusio milijonieriaus R.Karpavičiaus įmonėse tvyro baimė: bandoma tyliai parduoti turtą nuotrauka, foto

Skaityk dabar, „Gaila, kad parduodama tai, į ką įdėta daug širdies“, – kalbėjo buvę...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...