2021 m. sausio 26 d. 20:53 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Euras

Euras

Psichologinės priežastys, kurios trukdo mums taupyti savo ateičiai

2020-11-26, 10:57

Spaudos pranešimas

Psichologinės priežastys, kurios trukdo mums taupyti savo ateičiai nuotrauka, foto

© "Pixabay" nuotr.

Reklama

Nors Lietuvoje daug kalbama apie tai, kad žmonėms reikia papildomai kaupti pensijai, penktadalis lietuvių nieko nedaro, kad jų senatvė būtų finansiškai saugesnė. Anot psichologės-psichoterapeutės Ingos Leonavičiūtės, nenoras taupyti dažnai gali būti nulemtas psichologinių priežasčių, tačiau taupumą galima ir išsiugdyti. Besirenkantieji netaupyti ateityje gali susidurti su nesaugumo jausmu ir savigrauža.

Žmogaus polinkį leisti pinigus dabar, o ne taupyti, galima paaiškinti tiesioginio ir netiesioginio atlygio sąvokomis, aiškina I. Leonavičiūtė. Kiekvieno žmogaus elgesys yra paremtas tikslu, kurio siekiama tam tikrais veiksmais.

„Jei šis tikslas yra naudingas ir malonus, mes būsime linkę kryptingai jo siekti ir kartoti savo elgesį. Tikslas bus patrauklesnis tokiu atveju, jei mes gausime tiesioginį atlygį – pajusime savo pasirinkimų naudą. Žmogaus raida parodė, kad mums momentinis „apdovanojimas" yra labiau priimtinas, nes mes iš karto matome elgesio rezultatus ir patiriame pasitenkinimą", – sako psichologė-psichoterapeutė.

Jos teigimu, tai parodė ir žymusis Stanfordo universiteto zefyrų eksperimentas. Tyrimo metu suaugęs asmuo į tuščią kambarį atveda vaiką, o patalpoje būna paliktas skanėstas. Tada mažamečiui pasakoma, kad jis kambaryje bus paliktas vienas ir jei per 10 minučių saldumyno nesuvalgys, vėliau galės suvalgyti du skanėstus. Atlikus eksperimentą su 165 vaikais, tik apie trečdalis vaikų susilaikė nesuvalgę skanėsto.

„Panašiai ir su taupymu: nors ta pati pinigų suma, skirta investicijoms, gali mums senatvėje duoti didesnę grąžą, daliai žmonių maloniau tuos pinigus išleisti dabar ir taip gauti momentinį pasitenkinimą", – sako I. Leonavičiūtė.

Netaupantys rizikuoja patirti nuolatinę įtampą

Vienas iš esminių žmogaus poreikių yra fizinis ir psichologinis saugumas. Pasak I. Leonavičiūtės, tai reiškia, kad pinigų stygių jaučiantis asmuo negali būti ramus, yra savotiškoje budrumo būsenoje, linkęs nerimauti ir jausti dar didesnį pavojų dėl savo ateities.

Reklama

„Pinigų trūkumas yra susijęs su nuolatos patiriama įtampa ir rūpesčiu, kaip išgyventi – prasimaitinti, nusipirkti medikamentų, susimokėti mokesčius. Tokiu atveju dažnai nebelieka energijos pomėgiams, tad žmogus gali imti save graužti ar jausti kaltę dėl praeityje priimtų sprendimų, pavyzdžiui, pasirinkimo netaupyti senatvei", – sako psichologė-psichoterapeutė.

Anot jos, jei žmonėms saugumas yra susijęs su laimės pojūčiu, galima sakyti, kad senatvei finansiškai pasiruošę asmenys būna laimingesni.

„Jie turi mažiau rūpesčių, gali jaustis labiau užtikrinti savimi, mažiau priklausomi nuo kitų finansinės paramos. Šiems žmonėms nereikia rūpintis tuo, kaip patenkinti savo fiziologinius poreikius, todėl savo energiją gali nukreipti aukštesniesiems poreikiams, pavyzdžiui, savirealizacijai, dvasingumo paieškoms", – teigia I. Leonavičiūtė.

Gyvenimo trukmė ir pensinis amžius ilgėja

Lietuvoje vos kas ketvirtas žmogus jaučiasi užtikrintas dėl savo finansinės padėties senatvėje, rodo UAB „Luminor investicijų valdymas" užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.

„Nepaisant to, didelė dalis asmenų dėl to nieko nedaro – beveik 1 iš 5 lietuvių papildomai savo pensija nesirūpina", – atkreipia dėmesį Aistė Paliukaitė, „Luminor investicijų valdymo" pensijų produkto vadovė.

Norint išėjus į pensiją gyventi komfortabiliai ir pernelyg nekeisti gyvenimo būdo, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų.

Reklama

„Valstybės suteikiama senatvės pensija sudarys tik apie 20–30 proc. dabartinio žmogaus darbo užmokesčio. Kaupiant papildomai antros pakopos pensijų fonde, pensija paauga iki 40­–50 proc. atlyginimo, o likusią dalį galima „surinkti" kaupiant trečioje pakopoje. Įprastai, kuo anksčiau asmuo pradeda kaupti pensijai, tuo mažesnę dalį savo atlygio kas mėnesį jam reikės skirti taupymui, – sako A. Paliukaitė. – Tiesa, kaupiant pensijų fonduose reikia atsižvelgti į investavimo riziką dėl kurios investicijų vertė gali svyruoti."

Specialistė atkreipia dėmesį, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, asmenys pensiniame amžiuje praleidžia vis daugiau laiko.

„Jau dabar Lietuvoje 65-erių sulaukę vyrai vidutiniškai dar gyvena 14,5, o moterys – net 19,7 metų. Vystantis pragyvenimo lygiui ir naujoms medicinos technologijoms, lietuvių gyvenimo trukmė pensijoje vis ilgės. Tad norint tuos porą dešimčių metų nugyventi patogiai, reikėtų pradėti rūpintis savo pensija jau šiandien", – sako A. Paliukaitė.

Taupyti padedančios savybės – išugdomos

Nepaisant žmogaus polinkio į greitą „apdovanojimą", gebėjimą taupyti ir planuoti ateitį galima išugdyti. Kaip teigia I. Leonavičiūtė, tai yra visą gyvenimą trunkantis įprotis, kurio formavimas prasideda dar vaikystėje – stebint, kaip su finansais elgiasi tėvai ar globėjai.

„Žmogus neretai iš vaikystės atsineša požiūrį į pinigus, turi tam tikrus įsitikinimus pinigų atžvilgiu ir jais vadovaudamiesi vėliau atitinkamai elgiasi gyvenime. Pasak investuotojo ir rašytojo Roberto T. Kiyosaki, pinigai ir emocijos eina koja kojon, todėl egzistuoja daugybė su jais susijusių fobijų ir mitų", – sako I. Leonavičiūtė.

Ji pažymi, kad spontaniški, lengvai impulsams ir emocijoms pasiduodantys bei nuo aplinkinių priklausantys žmonės rečiau seks savo pajamas ir kontroliuos išlaidas, todėl jiems taupyti seksis sunkiau.

Reklama

„Taupumas ir noras planuoti yra susijęs su tokiomis žmogaus savybėmis kaip gebėjimas organizuoti savo veiklą, įvertinti elgesio pasekmes, atidėti pasitenkinimą ir kontroliuoti emocijas, o reikiamu momentu – įjungti racionalų mąstymą. Tai – daugybė sunkiai išugdomų savybių, tačiau kuo ankstyvesniame amžiuje jas įgysime, tuo daugiau šansų, kad senatvę pasitiksime būdami ramūs", – teigia psichologė-psichoterapeutė.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Euras

Antradienį „Nasdaq Vilnius“ birža sustabdė prekybą „Grigeo” akcijomis. „Prekyba stabdoma bendrovės prašymu...

Sustabdyta prekyba „Grigeo“ akcijomis nuotrauka, foto

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta...

Patiklūs gyventojai pernai sukčiams atidavė milijonus nuotrauka, foto

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą socialdemokratai siūlo nustatyti būtiniausiems,...

Kai kuriems maisto produktams siūloma mažinti PVM nuotrauka, foto

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikslų, kurių siekiama mokestinėmis lengvatomis, galima...

Žmonės įsivaizduoja, kad, jei padarysime mažesnį PVM maistui, jis atpigs 10 proc. nuotrauka, foto

Negyvas rastas rusų komikas ir aktorius Aleksandras Šaliapinas nuotrauka, foto

In Memoriam, Antradienį paryčiais vietos laiku Maskvoje esančiame bute buvo rastas žinomo rusų stand-up...

Smiltynės viloje - žinutės iš praeities nuotrauka, foto

Klaipėda, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijai priklausančioje vienoje iš restauruojamų tarpukario vilų...

„Neptūnas“ pratęsė sutartį su Nojumi Mineikiu nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ iki 2023-ųjų metų vasaros pratęsė kontraktą su visas klubo...

Į Klaipėdos mokyklas sugrįžo 140 vaikų nuotrauka, foto

Klaipėda, Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu,...

In Memoriam, Paskelbta prieš 8 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 52 min.

Sportas, Paskelbta prieš 53 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...