2021 m. sausio 24 d. 02:50 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Euras

Euras

Mažėjant bankų pelnams auga mokesčiai klientams

(2)

Mažėjant bankų pelnams auga mokesčiai klientams nuotrauka, foto

KAINODARA. SEB ir "Swedbank" paslaugų kainodara orientuota į tai, kad kuo mažiau žmonių lankytųsi bankų skyriuose.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Reklama

Du didžiausi komerciniai bankai Lietuvoje - "Swedbank" ir SEB pranešė, kad kitų metų pradžioje keisis dalis jų paslaugų įkainių. Nors kelios paslaugos atpigs, tačiau akivaizdu, kad apskritai bankų paslaugos brangs. Ypač tai pajus teikiantieji pirmenybę gryniesiems pinigams ir tiesioginiam aptarnavimui bankų skyriuose.

Lietuvos banko pateikti duomenys rodo, kad du didžiausi bankai Lietuvoje per pirmus šešis šių metų mėnesius bendrai uždirbo 92,8 milijono eurų pelno. Skaičius, atrodo, nemažas, tačiau 2019 metų pirmas pusmetis šiems bankams buvo sėkmingesnis - gauta net 122,9 milijono eurų pelno.

Ypač šiemet suprastėjo SEB veiklos rezultatai. Lyginamuoju laikotarpiu šio banko pelnas sumažėjo beveik 30 procentų - nuo 58,6 milijono iki 41,6 milijono eurų. Per visus 2019 metus šių dviejų bankų pelnas buvo 236,2 milijono eurų.

Formaliu pretekstu šį kartą keisti bankų įkainius tapo Lietuvos banko įpareigojimas minimalų bankinių paslaugų krepšelį klientams suteikti už ne didesnį nei 1,45 euro mėnesinį mokestį. Todėl SEB paslaugų plano "Standartinis" įkainis nuo kitų metų sausio 18 dienos mažėja nuo 1,5 euro iki 1,45 euro. Keliais centais atpiginę bazinius įkainius, kai kurias paslaugas bankai brangina net du kartus.

Banko padaliniuose nelaukiami

Nuo kitų metų vasario 1 d. keliami įkainiai grynųjų operacijoms "Swedbank" padaliniuose. Grynųjų pinigų įmokėjimas į asmeninę sąskaitą kainuos 0,2 procento ir sieks mažiausiai 5 eurus. Šiuo metu šie įkainiai yra atitinkamai 0,1 procento ir 3 eurai. Grynųjų pinigų išėmimas banko padaliniuose kainuos nebe 1 procentą nuo sumos (mažiausiai 3 eurai), bet sieks 2 procentus (mažiausiai 5 eurai). Grynųjų pinigų įnešimas į kito asmens sąskaitą jau sieks 0,4 procento (mažiausiai 5 eurai). Dabar ši paslauga atitinkamai kainuoja 0,3 procento ir 3 eurus.

Tai reiškia, kad jei kitais metais Šv. Valentino dienos proga savo antrajai pusei sugalvosite į voką įdėti 100 eurų grynaisiais, po apsilankymo banko skyriuje jūsų sąskaita patuštės 105 eurais. Bankui atiduosite net 5 procentus savo pinigų.

Reklama

Neproporcingas atrodo ir grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą banko padaliniuose minimalus mokestis. Kad realiai būtų pritaikytas standartinis šiuo metu taikomas 0,1 procento mokestis nuo sumos, į sąskaitą reikia įnešti ne mažiau kaip 3 000 eurų.

Jei į sąskaitą įnešite tik 300 eurų, minimalus 3 eurų paslaugos mokestis jau sieks 1 procentą nuo sumos.

Neapsidžiaugs nauja banko kainodara ir keliaujantieji į kaimynines šalis. Nuo kitų metų "Swedbank" klientams atsiras 0,5 procento, arba mažiausiai 0,5 euro, mokestis už grynųjų pinigų išėmimą "Swedbank" bankomatuose Baltijos šalyse ir Švedijoje. Šiuo metu tokio mokesčio nėra.


BŪDAS. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas per dešimtmetį rado tik vienintelį būdą bent kiek reguliuoti bankų įkainius - banko paslaugų krepšelį.

Irmanto SIDAREVIČIAUS nuotr.

Reklama

Nors pasirinkus paslaugų planą pinigų išgryninimas "Swedbank" yra nemokamas, pasiėmus didesnę pinigų sumą, nei numatyta paslaugų plane, bus taikomas 0,5 procento (dabar 0,4 procento) mokestis.

Nuo sausio 18 d. keičiasi ir SEB debeto kortelės naudojimo mokestis privatiems klientams. Jis bus 1 euras per mėnesį (dabar 0,70 euro), mėnesinis kredito kortelės naudojimo mokestis bus nebe 1,45, o 1,60 euro. Kredito kortelės pakeitimo mokestis ją praradus, sugadinus, pamiršus PIN kodą ar pageidaujant pakeisti turimą kortelę nepasibaigus jos galiojimo terminui kyla nuo 8,69 iki 10 eurų.

Kaltina klientus

Įdomiausia tai, kad brangindami savo paslaugas bankai nurodo, kad dėl to kalti patys klientai. Bankai bando apversti viską aukštyn kojom ir tvirtina, kad patys gyventojai nebenori naudotis grynaisiais pinigais ir lankytis bankų skyriuose. Todėl kasmet didindami įkainius ir mažindami skyrių skaičių, bankai tikina, kad ne jie formuoja žmonių įpročius, o patys prisitaiko prie rinkos.

"Swedbank" atstovas Saulius Abraškevičius komentuodamas žiniasklaidai situaciją tikino, kad banko įkainių peržiūrėjimas visų pirma yra tiesiogiai susijęs su klientų elgsena.

"Nauji įkainiai atspindi siekį skatinti elektroninių paslaugų naudojimą ir sudaryti patrauklesnes sąlygas perkantiesiems internetu. Gyventojų polinkis rinktis elektroninės bankininkystės paslaugas reiškia, kad grynųjų pinigų operacijų poreikis mažėja, ir ši tendencija pastebima jau ne vienerius metus.

Reklama

Grynųjų pinigų apdorojimas kainuoja nemažai banko resursų ir dėl šios priežasties ši paslauga brangsta.

Grynųjų pinigų operacijos banko padaliniuose tampa vis labiau nišinės", - pažymi S. Abraškevičius.

O štai SEB bankas neslepia, kad siekia skatinti klientus naudotis nemokamais savitarnos kanalais ir internetine bankininkyste. Ryškus pavyzdys yra nuo sausio 18 d. privatiems SEB klientams įvedamas pakartotinio "Smart-ID" paskyros registravimo banko skyriuje 5 eurų mokestis. Jis bus netaikomas tik nepilnamečiams ir pensinio amžiau žmonėms. Registruojantis elektroninėmis priemonėmis ši paslauga ir toliau bus nemokama. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie dažnai keičia telefono aparatus.

Jei norėsite SEB banko padalinyje atsiimti naują kortelę, kitais metais už tai jau turėsite mokėti 5 eurus, nors dabar ši paslauga yra nemokama. Už 2 eurų mokestį kortelė atkeliaus tiesiai į jūsų namus paštu. Kortelės kredito limito keitimo SEB banko skyriuje mokestis kitais metais nuo nulio brangsta net iki 10 eurų, o naudojantis internetine bankininkyste tai bus galima ir toliau padaryti nemokamai.

Eina lengvesniu keliu

Galima pastebėti, kad ekonominės krizės akivaizdoje didindami paslaugų įkainius bankai renkasi lengvesnį kelią. Mažindami labiau rizikingų, tokių kaip verslo kreditavimas, veiklų apimtis, jie pasirenka saugesnį pelnymosi būdą - labiau apmokestinti kasdienes paslaugas.

Dėl pasaulį ir Lietuvą kaustančios pandemijos šiemet Lietuvoje tradicinis bankų verslo finansavimas reikšmingai traukėsi. Lyginant vien šių ir praėjusių metų rugsėjo mėnesius, paskolų portfelis įmonėms susitraukė beveik milijardu - nuo 8,75 milijardo iki 7,82 milijardo eurų, rodo Lietuvos banko duomenys.

Reklama

"Europos centrinio banko duomenimis, šių metų rugpjūtį bankų paskolų įmonėms portfelis Lietuvoje susitraukė labiau nei bet kurioje euro zonos valstybėje - net 11,9 procento. Akivaizdu, kad tam įtakos turi koronaviruso pandemija - tradiciniai finansuotojai nėra užtikrinti dėl ateities, tad skolinimo apimtis mažėja. Būtent todėl rinkoje jaučiamas ryškus alternatyvaus skolinimosi paslaugų poreikis", - sako Dainius Vaičikonis, nebankinio finansavimo ir draudimo brokerio paslaugas teikiančios įmonių grupės "Giantus Group" valdybos narys.

Ruošiasi krizei

Kad bankai ruošiasi blogesniems laikams, rodo ir jų politika darbuotojų atžvilgiu. "Sodros" duomenimis, nuo kovo mėnesio ypač sparčiai mažėjo SEB banko darbuotojų skaičius. Pavasarį banke dar dirbo 1 650 žmonių, o lapkričio pabaigoje jų buvo 150 mažiau - tik 1 500.

"Swedbank" tokie drastiški pokyčiai dar nepalietė, tačiau ir šiame banke per pusmetį darbuotojų skaičius sumažėjo trisdešimčia žmonių - iki maždaug 2 050 darbuotojų lapkričio pabaigoje.

Vidutinis darbuotojų atlyginimas bankuose yra stabiliai augantis ir rugsėjį SEB banke buvo apie 2 500 eurų per mėnesį prieš mokesčius, "Swedbank" - 2 400 eurų. Išsiskiria tik prieš pat koronaviruso pandemiją šių metų vasario mėnesį SEB banke fiksuotas atlyginimų šuolis. "Sodros" duomenimis, vidutinis atlyginimas tą mėnesį banke šoktelėjo iki 4 500 eurų. Tikėtina, kad tai gali būti susiję su premijomis banko vadovams už gerus darbo rezultatus.

Alternatyvų nėra daug

Visus bankų paslaugų įkainius ir kitais metais įsigaliosiančius pakeitimus galima rasti bankų interneto puslapiuose. Bankai savo paslaugų kainodarą peržiūri maždaug kartą per metus. Priedas dėl paslaugų kainų yra neatsiejama sutarties su banku dalis. Todėl, pasikeitus įkainiams, klientai gali prašyti nutraukti paslaugų teikimo sutartį.

Reklama

Ar yra alternatyvų? Į mažmeninę bankininkystę besiorientuojančių Lietuvos bankų, kurių realiai yra kokie keturi, paslaugų kainodara yra labai panaši.

Dalis gyventojų kaip alternatyvą renkasi Lietuvoje veikiančias kredito unijas.

Kredito unijos "Mėmelio taupomoji kasa" (MTK) valdybos narė Radvilė Žilienė sako, kad kredito unijoje, kitaip nei bankuose, nėra mėnesinio mokesčio už sąskaitos administravimą.

"Unijos nariai ir toliau gali turėti atsiskaitomąsias sąskaitas nemokamai, o prireikus atlikti mokėjimo ar kitą operaciją sumokėtų už ją vienkartinį mokestį", - sako R. Žilienė.

Anot jos, nuo lapkričio 15 dienos MTK jau įsigaliojo naujieji įkainiai. Naujų įkainių pagrindinis pokytis toks, kad nariams atsirado galimybė rinktis paslaugų krepšelius, pritaikytus pagal individualius poreikius. Standartiniai, ne paslaugų krepšelių, įkainiai brango nežymiai.

Tačiau jei nusprendėte turėti sąskaitą kredito unijoje, to nepadarysite nemokamai. Stojimo mokestis MTK yra 5 eurai, dar reikia sumokėti 30 eurų pajinį įnašą, kuris išstojant iš unijos yra grąžinamas.

Reklama

Unijų įvaizdžiui Lietuvoje įtakos turi ir neužmirštos istorijos, susijusios su kredito unijų bankrotais ir pinigų švaistymo bylomis. Tai verčia gyventojus rinktis atsargiau.

Kad situacija Lietuvos bankininkystės sektoriuje nėra tenkinanti, pripažino ir jau savo kadenciją bebaigianti Vyriausybė, kurioje buvo diskutuojama dėl naujo valstybinio banko steigimo. Tačiau diskusijos kūnu netapo.

Apginti nėra kam

Šiandien vienintelė institucija Lietuvoje, realiai galinti apginti paprasto banko klientų interesus, yra Lietuvos bankas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, jau prieš dešimtmetį pradėjęs eiti šias pareigas, pastebėjo, kad Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai yra didesni nei kaimyninėse valstybėse, ir deklaravo nuostatą, kad situaciją reikia keisti.

Tačiau tik 2017 metais buvo įtvirtintas bankinių paslaugų krepšelis ir pradėta reguliuoti jo maksimali kaina. Tačiau daugumos į krepšelį nepatenkančių paslaugų kainos, taip pat kainos klientams, kurie neužsisako paslaugų paketo, kiekvienais metais auga.

Lietuvos banko nustatomus maksimalius įkainius minimaliam banko paslaugų krepšeliui komerciniai bankai lengvai kompensuoja papildomai apmokestindami įvairias kitas paslaugas.

Anksčiau banke buvo galima turėti sąskaitą ir nieko nemokėti ja nesinaudojant, o dabar jau yra normalu, kad bankai vien už sąskaitos turėjimą reikalauja mėnesinio mokesčio.

Apie dešimtmetį su bankų dominavimu bandžiusi kovoti Lietuvos bankų klientų asociacija ir jos vadovas Rūtenis Paukštė praėjusiais metais pripažino, kad kovą pralaimėjo.

Asociacija nebematė prasmės toliau tęsti savo darbų ir veiklą nutraukė. Pagrindiniai tokio sprendimo motyvai buvo bankų turimi resursai, jų profesionalumas ir bankų klientų abejingumas.

Verslo subjektai, ypač stambiojo, nelabai linkę viešai vertinti bankų mažmeninės kainodaros politiką. Jiems svarbiausia yra kreditavimo sąlygos. Matant, kad bankai ir taip sunkiai kredituoja verslą, bet kokia kritika iš verslo pusės gali tik dar labiau apsunkinti verslininkų gyvenimą. Todėl šiandien Lietuvoje galime tik susitaikyti su esama situacija ir priimti tas sąlygas, kurias siūlo bankai. O bankai, didindami paslaugų įkainius krizės akivaizdoje, tikrai nedemonstruoja solidarumo ir savo veiksmais primena 2009 metų krizę. Tuomet tų pačių SEB ir "Swedbank" padalinių pinigai buvo nukreipti ne Lietuvos, o Skandinavijos valstybių ekonomikoms gelbėti.

Žymos: bankai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Tadas

2020-12-09   16:11

IP: 23.106.249.53

Paysera pigiausia ,banko korteles mokestis 0.50cnt. Pavedimai i kitus lietuvos bankus nemokami ir jokiu mokesciu daugiau. Kas turit pvz Swedbank saskaita ir nenorit kad butu taikomas mokestis menesinis ,tesiog saskaitoje neturi but ne cento ir jokio plano ,kad nebutu uzsakyta. Taip galesit turet saskaita ,bet neis jokie mokesciai.

Vytautas

2020-12-02   18:51

IP: 5.20.113.129

apetitas kyla bevalgant ,nebeisgyvena-vargseliai...Gaila ,kad Lietuvoje nera alternatyvos,bankai lupikauja kiek imanoma,o valstybes bankui DZIN

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Euras

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą socialdemokratai siūlo nustatyti būtiniausiems,...

Kai kuriems maisto produktams siūloma mažinti PVM nuotrauka, foto

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikslų, kurių siekiama mokestinėmis lengvatomis, galima...

Žmonės įsivaizduoja, kad, jei padarysime mažesnį PVM maistui, jis atpigs 10 proc. nuotrauka, foto

Vyriausybė klysta neleisdama atsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms, knygynams, kirpykloms, grožio salonams...

Verslas ragina Vyriausybę keisti požiūrį į pandemijos ribojimus nuotrauka, foto

Lietuvos kultūros taryba ateityje nebeskirstys subsidijų kultūros įstaigoms už nuostolius, patirtus...

Kultūros taryba nebeskirstys subsidijų kultūros įstaigoms nuotrauka, foto

Kuo gali būti pavojingas įstrigimas savo mintyse - ruminavimas nuotrauka, foto

SE, Visi mes kartais ruminuojame, tik galbūt ne visi žinome, kad tai darome....

Baltijos šalių ministrai bendrai pasmerkė taikių protestuotojų sulaikymus Rusijoje nuotrauka, foto

Pasaulis, Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai, reaguodami į Rusijos ...

Riaušių įkvėpti klaipėdiečiai griebėsi „Molotovo kokteilio“ nuotrauka, foto

Kriminalai, Praėjusių metų pavasarį JAV kilusi masinė aršių protestų bei neramumų banga susuko...

"Neptūnas" sieks revanšo prieš "CBet" nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Neptūno" krepšininkams po sunkios dvikovos Vilniuje su "Rytu" nėra kada atsikvėpti...

Pasaulis, Paskelbta prieš 6 val.

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...