2019 m. liepos 20 d. 21:09 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Euras

Euras

Lietuvai gresia visai kitokia krizė

2019-05-26, 10:00

Justina GAFUROVA, Respublika.lt

Lietuvai gresia visai kitokia krizė nuotrauka, foto

Prieš akis daug nemalonesnis ekonominis reiškinys nei išgyventa 2008 m. finansų krizė.

© ve.lt fotomontažas.

Reklama

Kasmet kylantys ekonomikos rodikliai ir atlyginimai iki šiol pasiekė toli gražu ne visus šalies gyventojus. Dalis visuomenės vis dar išgyvena dešimtmečio senumo krizės padarinius. Tačiau ekonomistai negailestingi - prieš akis daug nemalonesnis ekonominis reiškinys nei išgyventa 2008 m. finansų krizė.

„Vakaro žinių“ kalbintas ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina gyventojus, tikindamas, kad tokia krizė, kokia Lietuvai smogė 2008 m., šiandien įvykti neturi jokių galimybių.

„Lietuvos ekonomika šiuo metu yra labai subalansuota, konkurencinga ir atspari išoriniams šokams. Priešingai nei 2008 m., kuomet buvo susiformavę NT burbulai, užsienio prekybos deficitas, nesubalansuoti valstybės finansai, šiuo metu nieko panašaus nėra.

Valstybė eksportuoja daugiau nei importuoja, valstybės finansai yra pertekliniai 3 metus iš eilės, valstybės skola mažėja, o skolos kaina yra mažiausia istorijoje, viena mažiausių ES. Gyventojų santaupos - rekordinės. Jos per dešimtmetį išaugo dvigubai. Taip pat rekordiniai įmonių indėliai, jie išaugo trigubai.

Šis verslo ciklas Lietuvai buvo išskirtinis. Ekonomika ne tik sparčiai augo, bet ir priešingai nei praėjusį dešimtmetį, ji augo labai tvariai. Lietuvos ekonomika niekada nebuvo taip pasiruošusi išoriniam šokui, kaip dabar“, - sakė N.Mačiulis.

Prognozės nedžiugina

Nors tokia krizė, kokia Lietuvą krėtė 2008 m., lyg ir negresia, ekonomistas sako, jog artėjantis dešimtmetis visgi pažers finansinių iššūkių.

Kita krize N.Mačiulis pavadino Lietuvai gresiančią stagnaciją: „Tai yra krizė, kurios aš bijau. Stagnacija reiškia, jog tolimesnis artėjimas prie ES vidurkio bus daug lėtesnis arba visai sustos. Lietuvos ekonomikos augimas gali siekti maždaug 2,5 proc. per metus. Tai reiškia, kad dabar pagal BVP pasiekę 80 proc. ES vidurkio mes galime panašiame lygyje sustoti ilgam.“

Ekonomistas teigia, jog to priežastis yra neigiamos demografinės tendencijos, darbuotojų trūkumas, nepakankamos investicijos, prasta švietimo kokybė. Pasak N.Mačiulio, šios priežastys artėjantį dešimtmetį stabdys Lietuvos artėjimą prie turtingiausių ES valstybių.

„Tai nebus šokas, kurio metu išauga nedarbas, reikia mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ar imtis kitų diržų veržimosi priemonių. Tai bus daug lėtesnis progresas, kurį mes visi vienaip ar kitaip pajausime. Tai nebus kritimas į duobę, tačiau kalnas, į kurį mes lipame, artėjantį dešimtmetį bus daug statesnis“, - svarstė ekonomistas.

Tai reiškia, jog nereikėtų tikėtis, jog ir toliau sparčiai augs atlyginimai ar didės išmokos. „Vakaro žinių“ kalbintas N.Mačiulis neslėpė, kad visa tai, kas mūsų laukia, - Lietuvos vidinės politikos rezultatas: „Tikrai nereikia tikėtis, kad kažkas mums sukurs gerovę. Svarbiausias sprendimas yra tas, kurį reikėjo priimti prieš 15 metų, - švietimo sistemos kokybinė reforma.

Daugybė duomenų rodo, kad visas Lietuvoje suteikiamas išsilavinimas labai atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio. Per 15 metų, nepriartėjome prie šio vidurkio, pagal moksleivių gebėjimus, ir likome viena iš paskutinių valstybių. Tai yra pagrindinė problema, iš kurios kyla ir visos kitos Lietuvos problemos: pajamų nelygybė, socialinė atskirtis.

Prastesnėse mokyklose besimokantys mokiniai neįgyja pakankamai kompetencijų, kad galėtų įstoti į universitetus, dėl to negauna gerai apmokamo darbo, o negaudami pajamų, susiduria su įvairiomis kitomis socialinėmis problemomis. Švietimo sistema Lietuvoje šlubuoja seniai ir, deja, reikalingos reformos neveikia.“

Dar išgyvena sunkmetį

Daliai visuomenės baisu ir pagalvoti, jog ant nosies - nauji ekonominiai sunkumai. Kaip priminė sociologas Romas Lazutka, finansų krizės padariniai Lietuvoje vis dar jaučiami: „Kritimas buvo didelis, tad prireikė laiko atsitiesti.

Jei krizės nebūtų buvę, šiandien būtume daug daugiau pasiekę: geresnį ekonomikos augimą, didesnes algas ir pensijas. Krizė tai sustabdė ir kai ką net visam dešimtmečiui. Ilgą laiką nebuvo didinti viešojo sektoriaus atlyginimai, kai kurios išmokos, tokios kaip šalpos pensija, socialinė pašalpa nepasiturintiems.“

Nors skaičiai rodo, jog atlyginimai šalyje sparčiai auga, sociologas primena, kad tai tėra vidutinė statistika. Iš tiesų kai kam algos augo daug daugiau nei 10 proc., kaip rodo vidurkis.

„Statistiką pakelia didesnės algos ir didesnių pajamų augimas. Statistiniai duomenys rodo, kad per paskutinius 4 metus viršutinės visuomenės dalies pajamos augo 40 proc., o apatinės - tik 17 proc.

Reklama

Tai didžiulis skirtumas, rodantis, kad ir turtingoji gyventojų dalies padėtis gerėjo daugiau kaip du kartus sparčiau nei mažiausias pajamas gaunančių.

Ši visuomenės dalis mato, kad ekonomika auga, daugėja prabangių automobilių, o pažįstami į užsienį atostogoms išvyksta po kelis kartus per metus. Tai matydami žmonės, kurių gyvenimas gerėja daug lėčiau, jaučiasi nusivylę. Nors dažnu atveju jie daug dirba, tačiau vis tiek yra priversti kontroliuoti savo išlaidas“, - sakė R.Lazutka.

Pasak profesoriaus, būtent ši visuomenės dalis, kuri sunkiau verčiasi ir dabar, pirmiausia pastebėtų ekonomikos sulėtėjimą: „Visuomet krizę sunkiau išgyventi tiems, kurie uždirba mažiausiai.

Galime tik įsivaizduoti, ką reiškia, kai 5000 eurų uždirbančio žmogaus alga sumažėjo iki 4000 eurų, ir koks yra skirtumas, kai 500 eurų uždirbančio žmogaus alga sumažėja kad ir iki 450 eurų. Šio žmogaus pinigai yra tiksliai suskaičiuoti ir paskirstyti. O daugiau uždirbančiam žmogui, net ir sumažėjus algai, neteks taupyti maisto ar drabužių sąskaita. Jis turbūt mažiau taupys ar investuos. Stagnacijos laikotarpiu būtų taip pat.

Be to, mažai uždirbantiems žmonėms krizės laikotarpiu kyla rizika būti atleistiems. Dažniausiai įmonėms mažinant gamybą, pirmiausia atsisakoma mažai kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos atsigavus ekonomikai surasti ir pritraukti bus lengviau nei atsisakius aukštos kvalifikacijos specialistų.“

***

Patarimai, kaip sutaupyti:

- Kiekvieną mėnesį planuokite savo biudžetą, paskirstydami pinigų sumas konkrečioms išlaidoms ir stenkitės šio plano laikytis;

- Patariama kiekvieną mėnesį 10-15 proc. savo pajamų skirti taupymui;

- Apsipirkite savaitei, o ne vienai dienai ir į parduotuvę eikite tik su pirkinių sąrašu;

- Jei gyvenate mieste - dažniau naudokitės viešuoju transportu;

- Prieš įsigydami naują brangų pirkinį, skirkite laiko pamąstymams, ar jo tikrai reikia;

- Namuose naudokite elektrą taupančius prietaisus;

- Peržiūrėkite savo finansinius įsipareigojimus ir įvertinkite, ar visos sudarytos paslaugų sutartys jums reikalingos ir naudingos;

- Fiksuokite savo išlaidas, kad žinotumėte, kam išleidžiate daugiausia pinigų;

- Neikite apsipirkti tik todėl, kad nėra ką veikti arba norite pakelti sau nuotaiką;

- Akcijų metu nepirkite daugiau produktų nei jų pirktumėte įprasta kaina;

- Akcijų metu sutaupytus pinigus skirkite taupymui;

- Pirkdami drabužius, rinkite kokybiškas, o ne pigias prekes;

- Pasinaudokite nemokamomis paslaugomis: nemokamais koncertais vietoj spektaklio, treniruokliais stadione vietoj sporto klubo ir pan.;

- Ieškokite galimybių uždirbti papildomai bei investuoti turimų santaupų dalį;

- Net jeigu iki atlyginimo pritrūko pinigų, nesiskolinkite. Tai tik įrodo, kad skolos grąžinti neturėsite iš ko.

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Euras

Dešimtmetį teisėsaugos mėsmalėje maltas, bet sveiką kailį galiausiai išsaugojęs verslininkas nustėro sužinojęs,...

Klaipėdoje gyvenęs verslininkas, įminęs paslaptį, nustėro nuotrauka, foto

„Klaipėdos autobusų parkas“ (KAP) laimėjo dar du keleivių vežimo konkursus. Tęstiniais traukinių...

„Klaipėdos autobusų parkas“ laimėjo dar du konkursus nuotrauka, foto

Gretos Bajoraitės ir Lino Miciukevičiaus istorija prasidėjo keistai. Pirmieji jų vienas kitam...

Sukūrė „Kefyro ūsus“, bet Palangoje nereikalingi nuotrauka, foto

Ne visi gyventojai, kurie sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, pateikė prašymus gauti...

„Sodra“ ragina nepamiršti prašyti ligos išmokos nuotrauka, foto

Merginų rankinio rinktinė Klaipėdoje kovos dėl bronzos nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos merginų iki 19 metų rankinio rinktinei nepavyko žengti į Europos čempionato...

Vienas paspaudimas gali nužudyti žmogų nuotrauka, foto

Žmonės, "Galiu bet ką subjauroti vienu piršto krustelėjimu!" - kalbėdamas su draugu giriasi...

Į Klaipėdą atplaukė dujovežis su „Total“ dujomis nuotrauka, foto

SGD, Ankstų šeštadienio rytą į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą atplaukė didelis dujovežis...

Autostradoje užsiliepsnojęs automobilis sukėlė spūstis nuotrauka, foto

Kriminalai, Dėl autostradoje už Kauno šeštadienį degusio automobilio buvo nusidriekusios spūstys Klaipėdos link.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...