Lietuva kratosi naujo užsienio šalių eksperimento: tai gali paskatinti žmones išeiti iš darbo

Kai kuriose užsienio šalyse jau kurį laiką kalbama apie universalias bazines pajamas – tam tikrą pinigų sumą, kuri kas mėnesį mokama šalies gyventojams. Praėjusiais metais Vokietijos mokslininkai pradėjo universalių bazinių pajamų eksperimentą, kurio metu stebima, kaip keičiasi žmonių įpročiai, emocinė bei psichologinė būsena ir darbo rinka iš valstybės gaunant pastovias pajamas.

Visgi Lietuvos ekonomistai įsitikinę – universalių bazinių pajamų politika mūsų šalyje gali dar labiau padidinti socialinę atskirtį ir paskatinti žmones trauktis iš darbo rinkos.

Praėjusiais metais Lietuvoje užimtumo didinimo programose dalyvavo beveik 4 tūkst. žmonių. Jiems padedama atkurti darbinius įgūdžius, gerinti socialinę padėtį. Tačiau kai kuriose užsienio šalyse vis dažniau kalbama apie universalias bazines pajamas – tam tikrą pinigų sumą skiriamą kiekvienam šalies gyventojui be išimties.

Štai Vokietijoje pradėtas trejus metus truksiantis universalių bazinių pajamų eksperimentas, kurio metu 120 atrinktų žmonių kas mėnesį bus mokama po 1,2 tūkst. eurų.

„Mes galėsime padaryti tyrimą, kad išsiaiškintumėme, ką reiškia gauti garantuotas pajamas ir kokias išlaidas žmonės tada turės: ar jie taupys gautus pinigus, aukos labdarai ar atsidės juos ir nelies, bet taip padidins savo saugumo jausmą ir gerovę“, – sakė Vokietijos ekonominių tyrimų instituto mokslininkas Jurgenas Shuppas.

Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad universalių bazinių pajamų mechanizmo taikymas mūsų šalyje gali turėti daug rizikų. Taip pat pastebima, kad valstybei taikyti tokį mechanizmą būtų labai brangu.

„Aš visgi labiau tikėčiau taikliomis užimtumo priemonėmis stengiantis, kad kuo daugiau žmonių gautų pajamas iš savo darbinės veiklos. Taip būtų mažesnė rizika, kad žmonės įkristų į tuos vadinamuosius skurdo spąstus, nes mes matome ir dabar, kad Lietuvoje yra nemažai tų ilgalaikių bedarbių“, – tikino Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Su papildomais pinigėliais tai atrastume ką daryti, bet ar valstybė sugebėtų visiems juos mokėti, manau, čia nerealu“, – svarstė Vilniuje kalbinta praeivė.

„Daug kam galima panaudoti: savo gerbūviui, buičiai, o tuo labiau, kai dabar krizė, sunkus metas, visiems trūksta pinigų“, – sakė kitas vyras.

„Investuočiau gal į verslą. Galvočiau ne kaip išleisti kuo greičiau, o taupyčiau arba investuočiau“, – dalijosi mintimis sutikta moteris.

Verslo atstovai pažymi, kad sparčiai keičiantis technologijoms, valstybės pinigus būtų prasmingiau skirti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ar keitimo skatinimui.

„Turėtų būti skatinami ir darbuotojai mokytis, išsilavinimą įgyti, persikvalifikuoti, kad būtų stimulas – atlyginimų augimas, atlyginimų skirtumas, kaip tik noras pačiam pereiti prie tos našesnės įrangos, prie robotų, prie naujovių“, – mano „Lietkabelio“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.

„Darbas turi gerokai didesnę prasmę negu piešiama, tai ne kažkoks nemalonus dalykas, kuris suryja jūsų laisvalaikį. Yra darbo prasmė kitame: savirealizacijoje, duodamoje gyvenimo disciplinoje, socializacijoje, galų gale“, – kalbėjo ekonomistas Raimondas Kuodis.

Suomijoje panašus eksperimentas buvo vykdomas 2 metus. 2 tūkst. suomių, neturinčių darbo, kiekvieną mėnesį gaudavo 560 eurų. Eksperimentas parodė, kad garantuotos bazinės pajamos neskatina žmonių aktyviau ieškotis darbo, tačiau jas gaunantys žmonės jautėsi laimingesni, mažiau linko į depresiją.