Klaipėdos savivaldybėje vakar surengto seminaro metu daugiausiai vietų užėmė biudžetinių įstaigų darbuotojai, tačiau jiems labiau rūpėjo ne su darbu susiję, o bendro pobūdžio klausimai.
Kainas jau didina
"Biudžetinėms savivaldybės įmonėms valiutos pasikeitimas įtakos neturės - vykdant atsiskaitymus grynieji pinigai necirkuliuoja. Vienintelis galvos skausmas - automatizuotas atsiskaitymas, šiuo atveju - parkomatai. Perprogramuoti juos galima, bet gali kilti techninių kliūčių, dėl kurių rinkliavą už automobilių stovėjimą gali tekti net didinti", - po seminaro sakė savivaldybės administracijos Finansų departamento direktorė Aldona Špučienė.
Pavyzdžiui, minimalus rinkliavos įkainis dabar yra 1 litas arba 28 euro centai, o parkomatai galės priimti mažiausiai 10 euro centų. Taigi, mokestį reikėtų arba mažinti iki 0,2 arba didinti iki 0,3 euro.
AGITACIJA. Lietuvos valdžios ir centrinio banko atstovai pradėjo vykdyti agitacinę kampaniją, kurios metu siekia įtikinti euro nauda. Stasio ŽUMBIO ("Vakaro žinios") nuotr.
Viešojo transporto organizatoriams galvą teks pasukti dėl kainų apvalinimo, be to, parduodant bilietus autobuse vairuotojams teks vykdyti reikalavimą iki sausio 15-osios pinigus priimti ir litais, ir eurais, o grąžą atiduoti tik eurais. Euro įvedimo įstatyme teigiama, kad "viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais turi būti siekiama grąžą duoti eurais, bet gali būti duodama litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais."
Pagrindinis klausimas seminaro metu vis tiek buvo tas, kurį Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atstovai laiko mitu ir bando neigti - ar euro įvedimas neinspiruos kainų augimo.
Kitų šalių patirtis rodo, kad tikėtina euro įvedimo įtaka kainoms sieks vos 0,2-0,3 proc., o nuo verslininkų piktnaudžiavimo žadama apsaugoti akylai juos stebint ir kontroliuojant. Nuo rugpjūčio, kai kainas bus privaloma pateikti litais ir eurais, Lietuvoje darbą pradės inspektorių armija. Jų darbas bus tikrinti, ar kainos pateikiamos teisingai ir ar, pasinaudojus euro įvedimu, jos nekeliamos, o aptikus pažeidimų - negailestingai bausti.
Tačiau tarp seminaro dalyvių buvo teigiančių, jog kainos kyla kontrolei dar neprasidėjus ir pateikė konkrečių pavyzdžių. Vienoje kavinėje pietūs nuo 16 litų šiomis dienomis pabrango iki 17,26 Lt - ši suma lygi 5 eurams, o verslininkas neslepia, jog taip ruošiasi neišvengiamam valiutos pasikeitimui. Ar šiuo atveju euro įvedimą galima laikyti įtaka kainų kilimui?
"Na, rinka laisva, kiekvienas už savo prekę ar paslaugą gali įvertinti skirtingai, o klientas gali rinktis - jeigu jam per brangu, suras, kur papietauti pigiau", - sakė Finansų ministerijos Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo skyriaus specialistas Arvydas Čepulis.
Tiesa, ir šiuo metu yra vykdoma kainų kitimo stebėsena, jos rezultatus žadama skelbti nuo liepos.
"Nereikia bijoti: nuo šių metų eurą įsivedusioje Latvijoje padidėjo tik 4,5 procento visų kainų, o 90 procentų išliko tokios pat", - tvirtino Lietuvos banko komunikacijos vadovas Giedrius Simonavičius.
Mitų dar daug
Su Klaipėdos pramonininkų asociacijos nariais vakar susitikęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tikino, kad visuomenėje sklando dar daug su euru ar jo įvedimu susijusių mitų.
"Pavyzdžiui, daug kas iki šiol mano, kad euras yra pernelyg menka valiuta bei niekad netaps rimtu konkurentu doleriui. Tačiau jau šiandien 24 procentai pasaulio valiutos atsargų esama eurais, o kai kuriose srityse euras jau šiandien yra užėmęs rimtą vaidmenį", - sakė G. Nausėda.
Tiems, kas mano, kad Lietuvai dar galbūt reikėtų palaukti su euro įvedimu, t. y. iki tol, kol visiškai atsigaus euro zonos valstybių ekonomika, G. Nausėda priminė, kad Estija šią bendrą Europos Sąjungos valiutą įsivedė 2011-aisiais, kai euras buvo susidūręs su didžiausiomis savo istorijoje problemomis.
"Dažnai dar girdžiu klausimą, kodėl Lietuva skuba įsivesti eurą, kai, pavyzdžiui, tokios valstybės, kaip Didžioji Britanija ar Lenkija to daryti net neplanuoja. Pirmiausiai, reikia įvertinti esamus didžiulius skirtumus tarp mūsų ir šių valstybių. Lietuvos ekonomika yra maža bei labai atvira. Tai reiškia, kad mes esame itin priklausomi nuo valiutos kurso svyravimų. Taip pat mūsų šalyje "euroizacija" jau yra labai toli pažengusi. Pavyzdžiui, 67 procentai paskolų šalyje yra paimta eurais, kai Lenkijoje - tik 10. Maža to, Lietuva galimybę vykdyti savarankiška pinigų politiką paaukojo jau prieš 20 metų, tačiau tąkart tai niekam kažkodėl neužkliuvo", - pasakojo G. Nausėda.
Rašyti komentarą