2020 m. spalio 24 d. 14:22 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Euras

Euras

Dėl pandemijos 55 proc. lietuvių finansinė situacija tapo prastesnė, tačiau taupoma daugiau

Reklama

Covid-19 pandemija neigiamai paveikė daugiau nei pusės (55 proc.) lietuvių finansinę situaciją. Be to, dėl koronaviruso krizės du penktadaliai (41 proc.) šalies gyventojų turėjo susitaikyti su sumažėjusiu atlyginimu, patyrė su užimtumu susijusias problemas ar neteko darbo. Vis tik pastaruoju metu iki trečdalio išaugusi taupančių gyventojų dalis rodo, kad šiai krizei lietuviai gali būti neblogai pasirengę. Tokius duomenis atskleidė tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ visoje Europoje atliktas specialus pandemijos finansiniam poveikiui įvertinti skirtas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas.

Iš Baltijos šalių Lietuvoje didžiausia dalis gyventojų teigė, kad jų finansinė situacija, lyginant su pusmečiu atgal, pablogėjo. Latvijoje ir Estijoje ši dalis atitinkamai siekė 49 proc. ir 53 proc. Visoje Europoje vidutiniškai 48 proc. gyventojų atskleidė, kad pandemijos metu jų finansinė situacija suprastėjo. Daugiausiai tokių gyventojų yra Graikijoje (67 proc.), mažiausiai – Danijoje (23 proc.).

Be to, lietuviai yra tarp pesimistiškiausiai savo ateitį vertinančių Europos gyventojų. Tik 18 proc. Lietuvos gyventojų tikisi, kad per artimiausius šešis mėnesius jų finansinė situacija pagerės. Šviesesniu rytojumi tiki dar mažiau latvių (15 proc.). Tuo metu estai yra didžiausi optimistai visoje Europoje. Net 55 proc. Estijos gyventojų mano, kad per artimiausią pusmetį jų finansinė situacija pagerės.

„Sumažėjusios gyventojų pajamos, finansinis stabilumas ir užtikrintumas dėl darbo dar labiau išryškina būtinybę žmonėms tinkamai tvarkyti savo finansus, turėti tam reikalingų žinių. Nuo gyventojų gebėjimo planuoti išlaidas ir teisingai susidėlioti prioritetus, laikytis finansinės drausmės ir vykdyti savo finansinius įsipareigojimus didele dalimi priklauso ne tik jų pačių galimybės įveikti sunkumus, bet ir tai, kaip sparčiai Europos šalių ekonomikos sugebės atsitiesti po krizės“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Pažymėtina, kad nemažai gyventojų įžvelgia ir teigiamą užklupusios krizės pusę. Pavyzdžiui, 38 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių kaip teigiamą pandemijos aspektą įvardijo sumažėjusias išlaidas. Palyginimui, dėl Covid-19 sumažėjusiomis išlaidomis džiaugėsi 42 proc. latvių, 65 proc. estų ir vidutiniškai 38 proc. visų europiečių.

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad daugėja taupančių lietuvių. Jei pernai visiškai netaupantys teigė 29 proc. šalies gyventojų, tai, naujausiais duomenimis, ši dalis sumažėjo iki penktadalio. Net 80 proc. lietuvių planuoja savo finansinę ateitį ir kiekvieną mėnesį atitinkamą gaunamų pajamų dalį atideda taupymui. Net 14 proc. lietuvių santaupoms skiria daugiau nei penktadalį savo pajamų. Vis tik 42 proc. šalies gyventojų teigia dėl koronaviruso krizės per mėnesį sutaupantys gerokai mažiau nei anksčiau, o 58 proc. sutaupoma suma nėra patenkinti.

Reklama

Bendrovė „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimą kasmet atlieka nuo 2013 metų. Speciali Covid-19 pandemijos įtaką gyventojų finansams įvertinti skirta jo versija 24 Europos valstybėse atliktas šių metų gegužės mėnesį. Iš viso tyrimo metu apklausta 4800 ne jaunesnių nei 18 metų amžiaus gyventojų – mažiausiai po 200 kiekvienoje šalyje.

Kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ veikia 25 šalyse. Joje dirba daugiau nei 10 tūkst. specialistų, kurie paslaugas teikia 80 tūkst. įmonių visoje Europoje. Bendrovė įkurta 2017 metais susijungus kompanijoms „Intrum Justitia“ ir „Lindorff“. Pagrindinė „Intrum“ būstinė įsikūrusi Stokholme. Bendrovės akcijos kotiruojamos Stokholmo akcijų biržoje.

Pilną tyrimą galite rasti ČIA

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Euras

Kartu su valstybės biudžetu Vyriausybė ir Seimas svarsto valstybės investicijų programą. Specialistams...

Kur norima leisti pinigus: sraigtasparnių aikštelė, gilesnis uostas, kareivinės nuotrauka, foto

Vidutinė senatvės pensija 2021 metais priartės prie 50 proc. vidutinio darbo...

Vidutinė pensija kitąmet priartės prie 50 proc. algų vidurkio nuotrauka, foto

Kai nuo COVID-19 pandemijos sukeltos krizės turizmo verslas traukiasi ir uždaro biurus,...

Lietuvoje kuriasi turkų turizmo agentūra nuotrauka, foto

Antradienį Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas Seimui planuoja pateikti Pelno mokesčio įstatymo...

Siūlo didinti pelno mokesčio tarifą nuotrauka, foto

Tiesa paaiškėjo po 76 metų: kodėl I. Bagramianas prieš 76 metus nesugebėjo užimti Klaipėdos (Mėmelio)? nuotrauka, foto

Klaipėdos istorija, 1944 m. spalio 23 dieną, lygiai prieš 76 metus, dvi sovietų ...

„Auska“ išbraukta iš privatizuojamų objektų sąrašo nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Buvusi sovietmečio nomenklatūros vila „Auska“ Palangoje lieka valstybės nuosavybėje.

Meilė virtuvei gimė sulaukus trijų atžalų nuotrauka, foto

Vakarai, Artimiau pažįstantys Vidmantą Girdvainį neleis sumeluoti, kad nieko nėra maloniau, kaip sulaukti...

Lietuvoje - 474 atvejai, Klaipėdos apskrityje - 75 nuotrauka, foto

COVID-19, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Klaipėdos istorija, Paskelbta prieš 30 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Vakarai, Paskelbta prieš 1 val.

COVID-19, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...