Baltijos šalių ekonomika COVID-19 akivaizdoje: kaip greitai ji atsities?

Pirminiais skaičiavimais, daugelio šalių ekonomikas galintis paveikti greitesnio nuosmukio ir atsigavimo V formos scenarijus nebeatrodo realistinis. Labiau tikėtina, kad greitą kritimą ir šoktelėjimą pakeis lėtesnis atsitiesimas. Prognozuojama, kad nuosmukio fazė bus ilgesnė, bet laikina. Tokią prognozę neseniai pateikė „Swedbank“ ekonomistų komanda.

Panašiai teigė ir tyrimų bendrovės „Moody's Analytics“ vyriausiasis analitikas Markas Zandis. Pasak jo, kaip neseniai rašė agentūra BNS, ekonomikos atsigavimo trajektorija bus panaši į sporto prekių gamintojos „Nike“ logotipą.

Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasaulinius scenarijus, parengtus kovo 2 d., dėl koronaviruso pasaulio BVP šiais metais bus 0,5 proc. mažesnis. Šis scenarijus pagrįstas palyginti optimistinėmis prielaidomis, numanant, kad tolesnis infekcijos plitimas bus ribotas. „Swedbank“ tokias viruso paplitimo sąlygas pavadino jau išsipildžiusiomis.

Koronavirusas© SCANPIX

Pagal alternatyvų scenarijų, kuris, specialistų nuomone, yra labiau tikėtinas, infekcija Europoje ir JAV plis daug stipriau. Tai reiškia, kad ekonominės pasekmės bus sunkesnės. Pagal šį scenarijų pasaulio BVP augimas sumažės perpus – nuo maždaug 3 iki 1,5 proc.

Kiti ekonomistai numato grėsmingus krizę pranašaujančius ženklus. Tyrimų centrui „Coface“ atstovaujantis Grzegorzas Sielewiczius pažymi, kad naftos kaina pastarosiomis savaitėmis smarkiai krenta. Tai yra lygis, ne tik žemesnis nei 2016 m., kai staiga nuvertėjo naftos produktai, bet ir žemesnis nei per 2008–2009 m. pasaulinę finansinę krizę. Dabartinės kainos yra žemiausios per pastaruosius 17 metų. Visų pirma, tai lemia mažesnė paklausa dėl COVID-19.

Baltijos šalys – Europos laimingosios?

Pasak G. Sielewicziaus, Kinijos gamyba sulėtėjo, todėl šalys, kurios importuoja kiniškas prekes didele apimtimi, pajus pasekmes. Bet, žinoma, labiausiai COVID-19 krizę pajus patys kinai.

„Tai yra gera pamoka mums, europiečiams, – matome, kas gali atsitikti, jeigu užsidarys gamyklos tam tikrose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, arba sustos automobilių gamyba. Manau, kad kažkas panašaus gali nutikti ir Europoje“, – teigė jis ir pridūrė, kad Vokietijoje prognozuojama recesija.

Remiantis ataskaita, parengta vyriausiųjų Lietuvos, Suomijos ir Norvegijos „Swedbank“ ekonomistų, numatoma, jog pagal optimistinį scenarijų poveikis Šiaurės Europos ir Baltijos šalims bus nedidelis. Numatoma, kad 2020 m. BVP augimas sumažės 0,2–0,3 procentinio punkto, palyginti su sausio mėnesio prognozėmis, o padidės jau kitais metais.

„ES gamintojai gali bandyti pakeisti Kinijos prekes vietoje pagamintais pakaitalais, sudarydami galimybių Baltijos ir Šiaurės šalims

Kadangi nuosmukis yra toks mažas, jis neturi reikšmingo poveikio užimtumui ir nedarbui. Tačiau kai kurios pramonės šakos ir įmonės gali nukentėti blogiau nei kitos. Ekonomistai pabrėžia, kad šis scenarijus išsipildys, jeigu šalių vyriausybės niekaip neatsakys į grėsmes. Nurodoma, kad šiaurės ir Baltijos šalyse pinigų ir fiskalinė politika beveik nepakito.

Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonija Daukanto aikštėje© Dmitrijus Radlinskas

Banko ataskaitoje teigiama, kad Baltijos šalims neigiamą įtaką daro, pirmiausia, užsienio prekybos srautų sutrikimai. Tikėtina, kad kuo toliau, tuo labiau tai darys poveikį Estijai ir Lietuvai, nes jų bendra eksporto dalis BVP yra didesnė. Be to, atrodo, kad Estija yra labiau pažeidžiama dėl importo, nes 7,3 proc. importuojamų prekių yra kiniškos kilmės, o du trečdaliai jų yra tarpinės prekės, naudojamos gamyboje.

Turizmo, pramogų, apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriai greičiausiai pajus neigiamą poveikį dėl mažesnio atvykstančių ir vietinių turistų srauto. Didesnis poveikis, manoma, bus Estijai – ji yra labiau priklausoma nuo vietinių turistų. Galiausiai vidaus paklausa Baltijos šalyse gali susilpnėti, jei neigiamas užsienio prekybos ir turizmo poveikis sulėtins užimtumą ir darbo užmokesčio augimą.

Tikėtina, kad teigiamas poveikis bus jaučiamas ir dėl pasaulį siaubiančio viruso sukelto chaoso. ES gamintojai gali bandyti pakeisti Kinijos prekes vietoje pagamintais pakaitalais, sudarydami galimybių Baltijos ir šiaurės šalims.

Koronavirusas puola Lietuvos ekonomiką?

„Coface“ ekonomistas G. Sielewiczius paminėjo Lietuvą tarp šalių, kurios galėtų ne taip sudėtingai kaip kitos susitvarkyti su koronaviruso pasekmėmis ekonomikai – taikydamos fiskalines priemones.

Pasak pašnekovo, Lietuvos bankas vis dėlto labai pesimistiškai vertina galimos recesijos pasekmes šaliai.

„Coface“ ekonomistai sudarė du scenarijus, kaip galėtų būti paveikta pasaulio ekonomika. Pagal pirmąjį scenarijų karantinas bus atšauktas gegužę, tuomet verslai atnaujins savo veiklas labai atsargiai ir palaipsniui. Nors antros bangos nebus, tiek verslai, tiek vartotojai elgsis labai atsargiai.

Pagal pesimistinį scenarijų trečiąjį ir ketvirtąjį 2020-ųjų ketvirtį kils antroji pandemijos banga, kuri sukels dar labiau nenuspėjamas neigiamas pasekmes – karantinas bus pratęstas Azijoje, Europoje ir JAV, o tai dar labiau sulėtins ekonomikos apsukas.