2020 m. lapkričio 29 d. 22:14 val., sekmadienis

Ekonomikos naujienos

Žinomiausias Latvijos ekonomistas Dmitrijus Smirnovas: Jūsų valdžia ne geresnė

2015-10-11, 13:53

Respublika.lt

Žinomiausias Latvijos ekonomistas Dmitrijus Smirnovas: Jūsų valdžia ne geresnė nuotrauka, foto

Dmitrijus Smirnovas, Ventspilio aukštosios mokyklos mokslo darbuotojas: Lietuvių ir latvių ne tik tautos broliškos. Broliškos ir valdžios, nes elgiasi panašiai, priima sprendimus neatsiklausiusios.

© Respublika.lt nuotr.

Reklama

Lietuva ir Latvija darosi vis labiau panašios. Latvijos ekonomistas Dmitrijus Smirnovas interviu „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad net ir niekinamu požiūriu į žmones abiejų valstybių valdžios itin panašios.

- Kaip gyvena Latvija po to, kai šalyje buvo įvestas euras? Ar pas jus, kaip ir Lietuvoje, pakilo kainos, nors politikai dievagojosi priešingai?

- Labai smarkiai kainos nepasikeitė, bet šiek tiek padidėjo. Vos įvedus eurą verslininkai pabandė daug ką iškart pabranginti, tačiau suveikė kontrolė. Kadangi buvo priimtas įstatymas, draudžiantis be priežasties didinti kainas pasinaudojus euro įvedimu, Ekonomikos ministerija gana atidžiai žiūrėjo, kad įstatymo būtų laikomasi. Tiesa, visko nesužiūrėjo, nors ir gyventojai skundėsi bandymais nepagrįstai branginti kokią nors prekę ar paslaugą. O kai baigėsi kontrolės laikotarpis, kainos po truputį ir vėl ėmė augti. Nors oficiali statistika teigia, kad jos visiškai nepasikeitė. Tačiau žmonės kažkodėl jaučia ką kita.

- Latvijos gyventojai patenkinti euru, ar norėtų, kad grįžtų latas?

- Daugumai mūsų gyventojų yra tas pats, kokia valiuta įvesta. Buvo atlikta apklausa ir prieš euro įvedimą, ir po to. Dauguma atsakė taip: svarbiausia, kad būtų pinigų, o ar latais, ar eurais, ar net doleriais gauti algą - tas pats. Latvijos gyventojams ir psichologiškai prie euro lengviau prisitaikyti nei lietuviams, nes lato kursas, priešingai nei lito, buvo didesnis nei euro. Todėl dabar atrodo, kad ir algos, ir pensijos padidėjo. Mūsų gyventojai mažai ekonomiškai raštingi, todėl net nesidomėjo, kaip euras pakeis šalies gyvenimą. Jiems gerai taip, kaip pasako valdžia.

- Turbūt referendumo dėl euro įvedimo nebuvo ir Latvijoje?

Reklama

- Aišku, kad nebuvo. Valdžia nusprendė, kad reikia euro, ir jį įvedė žmonių net neatsiklausiusi. Lietuvių ir latvių ne tik tautos broliškos. Broliškos atrodo ir valdžios, nes elgiasi panašiai, priima sprendimus neatsiklausiusios. Atrodo, kad mūsų valdžia niekuo ne geresnė nei jūsų, o jūsų - ne geresnė nei mūsų.

- Dabartinė Lietuvos valdančioji koalicija kadencijos pradžioje žadėjo, kad 2016 m. šalies biudžetas bus nebe deficitinis, bet pažado ir vėl neištesėjo. Beje, Lietuvoje nuo pat 1990-ųjų nebuvo nė vieno nedeficitinio biudžeto. Ar tuo mūsų valstybės irgi panašios?

- Visiškai. Pas mus irgi rengiamas deficitinis kitų metų biudžetas. Ilgalaikėje strategijoje numatyta, kad tik 2017 metais valstybės biudžetas bus nebe deficitinis. O kitais metais deficitas sieks 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Šioks toks pasiekimas, nes šiemet deficitas siekia 1,5 proc. šalies BVP. Tačiau pas mus deficitą siekiama sumažinti ne todėl, kad, pavyzdžiui, nebeaugtų Latvijos skola. Politikai labiausiai stengiasi, kad tik atitiktume Mastrichto kriterijus.

- Lietuvos skola jau beveik pasiekė 14 mlrd. eurų. Kiekgi skolinga Latvija?

- Latvijos skola šiuo metu siekia apie 8,5 mlrd. eurų. Tiksliau pasakyti neįmanoma, nes Vyriausybė tai dalį skolos atiduoda, tai vėl pasiskolina. Bet kokiu atveju skola mažesnė nei Lietuvos, bet ir mūsų biudžetas yra mažesnis. Beje, įstatymu numatyta, kad Latvijos skola negali viršyti 10 mlrd. eurų.

- 2008-aisiais Latvija iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiskolino beveik 10 mlrd. dolerių. Ar mainais už tai TVF kišosi į šalies gyvenimą ir nurodinėjo, kaip formuoti biudžetą, kokius mokesčius didinti ir t.t.?

Reklama

- Matote, Latvija TVF skolą jau atidavė. Kiek pamenu, bendradarbiavimas su fondu nutrūko jau 2012 m. pabaigoje. Šalis šią skolą refinansavo. Kitaip tariant, skolinosi iš kitų šaltinių, kad atiduotų TVF, nes jo sąlygos buvo labai griežtos ir jų buvo labai daug. Svarbiausi reikalavimai - biudžeto išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas. Latvija tam pakluso.

- TVF nebenurodinėja, tačiau turbūt įsigijote kitą poną - įstojus į euro zoną šalies biudžetą reikia derinti su Europos Komisija?

- Deja, taip. Tačiau juk ir jums reikės, nes ir jūs įstojote į euro zoną. Mes jau antrus metus turėsime derinti biudžeto projektą su Europos Komisija. Ji žiauriai kontroliuoja biudžeto deficitą.

- Kaip Latvijos gyventojai sutiko žinią, kad valstybė turės priimti pabėgėlių iš Azijos bei Afrikos?

- Savaime aišku, kad dauguma žmonių tai sutiko itin negatyviai. Tačiau, kaip ir dėl euro įvedimo, niekas jų nesiklauso. Kaip turbūt ir Lietuvoje. Latvijoje į pabėgėlių priėmimą labai labai neigiamai žiūri net apie 90 proc. gyventojų. Tačiau niekas rimčiau prieš tai protestuoti neketina. Viena vertus, visuomenė lyg ir pasisako prieš pabėgėlius, kita vertus, lyg ir ketina su tuo susitaikyti, nes taip nusprendė valdžia, su kurios sprendimais mes visada susitaikome.

- Bet juk Rygoje vyko mitingas prieš vienašališką valdžios sprendimą dėl pabėgėlių.

Reklama

- Taip, mitingas buvo, bet žmonių atėjo labai mažai. Mūsų gyventojai tik pasiskųsti moka, nepasitenkinimą reiškia tik komentarais internete.

- Ką Latvija nelegalams pasiūlys? Lietuva ketina kiekvienam pabėgėliui per mėnesį išleisti po 600 eurų.

- Oho, beprotiški pinigai. Latvijoje kol kas sumos dar nėra įvardijamos. Tačiau įsivaizduoju, kad pas mus suma bus dar didesnė, nes labai didelė korupcija ir visi norės pasišildyti rankas bei prisivogti. Manau, kad daugiau pinigų išvogs, nei jų atiteks tiems patiems pabėgėliams. Nes jau dabar kalbama, kad kiekvienam pabėgėliui reikės skirti po vertėją, bus samdomi kažkokie konsultantai, psichologai ir t.t. Kas čia sužiūrės, kiek pinigų bus realiai išleista? Tiesa, viena suma įvardijama. Iš pradžių buvo kalbėta, kad kiekvienam pabėgėliui per mėnesį bus skiriama po 250 eurų grynais (čia neįskaitant švietimo, apgyvendinimo ir kitų išlaidų), o dabar sako, kad bus skirta po 150 eurų.

- Mūsų premjeras Algirdas Butkevičius, teisindamas itin brangaus suskystintų gamtinių dujų terminalo statybas, tikina, kad terminalo pajėgumai nėra per dideli, nes esą dujas pirks ir estai bei latviai. Ar iš tikrųjų Latvija ketina iš mūsų terminalo pirkti dujas, nors jos dvigubai brangesnės nei dujos iš vamzdžio?

- Taip, ruošiasi pirkti iš jūsų, nors ir labai brangu. Bet pas mus tokia didelė korupcija, kad supirksime viską, ko jūs nepirksite. Jei dar patepsite tuos, kuriuos reikia, pirks milžiniškais kiekiais. Jau net kalbama apie tai, kad reikia priimti atskirą įstatymą, kuriame būtų nuostata apie dujų pirkimą iš jūsų terminalo. Beje, kai kurie politikai tvirtina, kad pirmieji suskystintų dujų pirkimai iš Lietuvos bus jau šiemet.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Skandalas dėl lenkiškos jautienos nuotrauka, foto

Skandalas dėl lenkiškos jautienos (2)

ES pareigūnai Lenkijoje tirs jautieną

„Atostogų parke“ bus diegiama pažangiausia pasaulyje baseino vandens dezinfekavimo sistema DA-GEN, pagrįsta...

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą nuotrauka, foto

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į plėtrą bei modernizavimą ketina...

„Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030-ųjų ketina investuoti 7 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo...

Siūloma didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuotrauka, foto

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Jemenui...

Lietuva skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Jemenui nuotrauka, foto

Kitokį veidą parodžiusi Lietuvos rinktinė sutriuškino belgus nuotrauka, foto

Sportas, FIBA „burbulą“ Vilniuje Lietuvos rinktinė uždarė pergale ir nuplovė gėdą, patirtą...

Ačiū, Bernardai nuotrauka, foto

In Memoriam, "Su advento žvakele uždegiau ir žvakelę Bernardui",- sekmadienio pavakare raudodama pranešė Bernardo...

Kraupi avarija F-1: automobilis perlūžo per pusę ir užsidegė nuotrauka, foto

Sportas, Formulės-1 pasaulio čempionato lenktynės Bahreine prasidėjo itin retu ir šiurpiu incidentu.

Seimo kontrolierius nepritaria siūlymui įstatyme atskirai išskirti smurtą prieš moteris nuotrauka, foto

Lietuva, Seimo kontrolierius nepritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) idėjai įstatyme atskirai...

In Memoriam, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...