Uostininkai sunerimę dėl naujų valdžios ketinimų

Jeigu Vyriausybė įpareigos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo, gerokai sumažės konkurencinės vienintelio Lietuvos jūrų uosto galimybės.

Dabartinė valdžia pateikė siūlymą - nuo kitų metų atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") generalinis direktorius Audrius Pauža mano, kad to nereikėtų daryti, mat Lietuva turi tik vieną uostą. Tai tranzito centras, per kurį vežamas didelis kiekis krovinių.

"Uoste gaunamos didžiulės pajamos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą, į krantines atsiperka per trejus metus. Tai didelė ekonominė nauda valstybei", - sakė jis.

Anot jo, pastaraisiais metais matomas gana didelis Lietuvos kaimynų susierzinimas dėl Lietuvos uosto laimėjimų ir pasiekimų turint omenyje ir "Klasco", ir Uosto direkciją, ir AB "Lietuvos geležinkeliai". Latviai įdėmiai stebi, kas vyksta Klaipėdos uoste.

"Šiandien niekas neskaičiuoja krovos tarifų, vyksta konkurencija dėl krovinių judėjimo maršrutų nuo gamyklų. Mūsų veiklai kaišiojami pagaliai į ratus. Norima perimti baltarusiškus ir kitus krovinius. Konkurencinė kova labai didelė, todėl nepamatuoti žingsniai gali turėti neigiamų pasekmių, - kalbėjo A. Pauža. - Manau, būtų neteisinga ir netikslinga apmokestinti Uosto direkcijos rinkliavas ir žemės nuomą, kol Klaipėdos uostas nėra tinkamai išvystytas. Šiuo metu jis turi didelių ambicijų. Labai džiaugiuosi jomis, nes jeigu neturima ambicijų, nieko ir nepasiekiama. Jeigu bus įvykdyta nors pusė, ką norima padaryti, tikrai turėsime geresnę situaciją nei šiandien."

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas nemano, kad toks sprendimas galėtų sužlugdyti uostą, tačiau sako, jog sumanymas atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo nėra geras. Uostui labai svarbu turėti aiškią perspektyvą. Jeigu Vyriausybė pradeda kaitalioti savo nutarimus, o juo labiau įstatymus, perspektyva tampa miglota.

Pasak profesoriaus, yra šalių, kur jokių nuolaidų uostams nėra, tačiau jų vyriausybės biudžete numato lėšų jų infrastruktūros plėtrai. Taip yra Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje. Jeigu Lietuvos Vyriausybė numato vėliau kokiu nors lygiu dotuoti Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą, tada būtų aiškiau. "Jeigu atiduodi į biudžetą, turi gauti iš jo infrastruktūrai. Jeigu ne, iškyla klausimas, kaip ją plėtoti. Daugiau kaip 20 metų uosto veiklos praktika parodė, kad tokia sistema veikia normaliai. Didelis klausimas, kam reikia ją ardyti. Šiuo metu visiems kyla labai daug klausimų. Suprantu uosto bendruomenės nerimą. Reikia diskusijos, kuri konkrečiai atsakytų į klausimą, kaip veiks naujasis mechanizmas", - sakė V. Paulauskas.