2019 m. birželio 17 d. 02:38 val., pirmadienis

Ekonomikos naujienos

Sukčiai nusitaikė į nuolaidų medžiotojus

(2)

Sukčiai nusitaikė į nuolaidų medžiotojus nuotrauka, foto

JAUKAS. "Šventiniais prekybos laikotarpiais padažnėja netikrų interneto parduotuvių pasiūlymų, kurių pagrindinis tikslas tėra surinkti kortelių duomenis ir neteisėtai jais vėliau pasinaudoti", - akcentuoja bankų atstovai.

© Egidijaus Jankausko nuotr.

Natūralios odos rankinė vos už 8 eurus, puikaus dizaino sofa - už 49 eurus, kelis šimtus kainavę batai - už 29 eurus ir daugybė kitų prekių itin mažomis kainomis gali apsukti galvą ne vienam. Ypač kai tokias nerealias kainas neva siūlantys fiktyvių elektroninės prekybos platformų kūrėjai prisidengia "juoduoju penktadieniu" ir artėjančiomis žiemos šventėmis, kai žemesnės kainos nieko nestebina.

"Jeigu kažkas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai yra akių dūmimas", - perspėja bankų specialistai. Pastebima, kad artėjant kalėdiniam laikotarpiui interneto sukčiai tapo labai aktyvūs. Pavyzdžiui, vien praėjusią savaitę dėl šio tipo sukčiavimo atvejų į "Swedbank" kreipėsi keli šimtai klientų.

Pigiomis prekėmis internete susigundę pirkėjai ne tik praranda už fiktyvią prekę pervestą sumą, bet ir rizikuoja, kad sukčiai savo reikmėms gali panaudoti ir gautus klientų banko kortelių duomenis.

Suviliojo sofa

Socialiniuose tinkluose itin intensyviai reklamuojamos įvairios neva užsienio interneto parduotuvės, siūlančios labai mažomis kainomis įsigyti išskirtines prekes. Pavyzdžiui, vos už 100 eurų siūloma įsigyti elektrinį dviratį, kuris išties kainuoja per tūkstantį eurų, vos keliasdešimt eurų prašoma už aukštos kokybės garsios firmos slides ir t .t.

"Su bendradarbe net nustėrome, kai feisbuke pamatėme, kad puikaus dizaino sofą vienoje užsienio elektroninėje platformoje galima įsigyti vos už 49 eurus. Buvo nurodyta, kad artėjant juodajam penktadieniui visos išskirtinio dizaino sofos tiek kainuoja. Nurodytos ir ankstesnės jų kainos, siekusios kelis šimtus eurų. Ėmėme svarstyti, kad būtų galima netgi verslą kurti, jei užsienyje galima taip pigiai įsigyti baldų", - pasakojo vos į sukčių pinkles nepakliuvusi ir "Vakarų ekspresui" parašiusi klaipėdietė Laura.

Abejonės ėmė kilti, kai niekaip nepavyko rasti, kokioje šalyje įsikūrusi taip pigiai baldus siūlanti įstaiga.

"Į pagalbą pasikviečiau jaunesnį kolegą, kuris iškart nustatė, kad tai fiktyvus puslapis. Netrukus aptiko internete ir realius tų pačių sofų pardavėjus. Aišku, oficialiame puslapyje buvo skelbiamos jau realios, ne vieną šimtą eurų siekiančios, kainos", - pasakojo Laura.

Tik tada ji paskaitė atsiliepimus feisbuke. Beje, jų būta įvairiausiomis pasaulio kalbomis, kas bylojo, jog sukčiai tinklą užmetę labai plačiai. Ne vienas komentatorius perspėjo, kad tai fiktyvus puslapis ir siūlė saugotis sukčių. Vieni apgailestavo jau apsigavę ir praradę pinigus. Buvo ir tokių, kurie teigė susisiekę su oficialia sofų parduotuve ir gavę jų patvirtinimą, kad po 49 eurus sofas pardavinėjantys geradariai - apsišaukėliai.

"Tada pastebėjau, kad ne kartą buvo keičiami ir pardavimų platformos pavadinimai", - akys atsivėrė klaipėdietei.

Moteris svarstė, kad užkibti ant tokių sukčių kabliuko galima labai lengvai, nes sukurti fiktyvūs puslapiai atrodo įtikinamai ir iš pirmo žvilgsnio nekelia jokių abejonių. Įtarimų galėjo sukelti nebent tai, kad niekur nebuvo jokios kontaktinės informacijos, tik neva galimybė kreiptis elektroniniu paštu, kuris nenurodytas.

Įdomumo dėlei pirkėjais apsimetę "Vakarų ekspreso" žurnalistai išsiuntė elektroniniu paštu užklausą, kurioje šalyje yra įsikūrę sofų pardavėjai ir ar jie siųstų prekę į Lietuvą. Per keturias dienas jokio atsakymo nesulaukėme.

Nei pinigų, nei batų

Nuo internetinių sukčių nukentėjęs klaipėdietis Egidijus pritarė, kad pasiduoti jų vilionėms gali bet kas. Bent jau jam nekilę jokių įtarimų, kad firmos "Timberland" prekes internetu jis perka iš apsišaukėlių.

"Kadangi ne kartą esu buvęs Olandijoje, ten dažnai stebėdavausi, kad per išpardavimus garsių firmų batų galima įsigyti kur kas pigiau nei Lietuvoje. Todėl, kai pamačiau feisbuke reklamą, kad "Timberland" batai internetu parduodami už 40 eurų, nepagalvojau nieko blogo. Pamaniau, išpardavimas ir tiek", - pasakojo Egidijus.

Kadangi buvo skelbiama, kad, perkant už didesnę nei 100 eurų sumą, prekės pristatomos nemokamai, batus už panašią sumą nusprendė įsigyti ir draugė, o Egidijus dar užsisakė ir 50 eurų kainuojančią striukę.

KAIP DIENA IR NAKTIS. Nuotraukose matyti, kaip skiriasi kainos internetinių sukčių sukurtoje fiktyvioje pardavimų platformoje (kairėje) ir realių pardavėjų interneto svetainėje.

"Sumokėjome už užsakytas prekes ir nustebome, kad niekas neatsiunčia siuntos numerio. Tačiau, kai kreipėmės dėl to į pardavėjus elektroniniu paštu, numerį greitai atsiuntė, tad viskas atrodė gana patikima. Ėjo dienos, savaitės, bet jokių prekių nebuvo. Nuėjau į paštą nešinas gautu siuntos numeriu, darbuotoja, patikrinusi internete, nuramino, kad tokiu numeriu pažymėta siunta vis dar keliauja. Po kurio laiko rodė, kad ji jau yra Vilniuje. Dar po kelių dienų gauta informacija pribloškė - pasirodo, kad tokiu numeriu pažymėtą siuntą jau atsiėmė Kaune...", - nemalonia patirtimi dalijosi Egidijus.

Tuo metu jis su drauge raštu kreipėsi į Estijoje esančią "Timberland" atstovybę Baltijos šalims ir gavo atsakymą, kad jų duomenų bazėje iš viso nėra tokio siuntos numerio ir svarstė, kad užkibta ant sukčių meškerės.

"Bandėme dar ieškoti internetinės parduotuvės platformos, iš kurios užsisakėme prekes, bet ji jau buvo panaikinta", - apgailestavo klaipėdietis.

Vyrui apmaudu, kad jis taip skaudžiai nusvilo pirmą kartą pabandęs ką nors nusipirkti internetu, tad svarstė, kad, ko gero, bijos dar kartą rizikuoti. Labiausiai jį stebina, iš kur sukčiai gavo realų, kitam pirkinio Lietuvoje laukiančiam žmogui priklausantį, siuntos numerį.

Suaktyvėjo

Lietuvoje veikiančių bankų atstovai perspėja, kad, pamažu įsibėgėjant šventinei pirkinių karštinei, interneto sukčiai labai suaktyvėjo.

Pavyzdžiui, vien praėjusią savaitę dėl šio tipo sukčiavimo atvejų į "Swedbank" kreipėsi apie 300 klientų.

Pasak "Swedbank" Saugumo incidentų tyrimų tarnybos vadovo Tomo Beinaravičiaus, siekdami privilioti kuo daugiau žmonių, nusikaltėliai tariamoms prekėms taiko didžiules nuolaidas ir reklamuoja jas populiariuose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, "Facebook" ir "Instagram".

"Gyventojai nukenčia dėl savo patiklumo - pamatę skelbimą, siūlantį įsigyti prekę taikant 80 ar net 90 proc. nuolaidą, jie skuba pirkti, nesusimąstę, jog tai sukčių jaukas. Net ir įvykdę pirkimą bei el. paštu atsiųstuose "užsakymo dokumentuose" pamatę, pavyzdžiui, Kinijos juanių sumą, klientai ne visada supranta patekę į spąstus. Dažniausiai žmonės susigriebia tada, kai nesulaukę užsakymo nesėkmingai bando susisiekti su tariama "parduotuve", - perspėja T. Beinaravičius.

"Šventiniais prekybos laikotarpiais padažnėja netikrų interneto parduotuvių pasiūlymų, kurių pagrindinis tikslas tėra surinkti kortelių duomenis ir neteisėtai jais vėliau pasinaudoti. Tad, susigundęs mažomis kainomis anksčiau negirdėtose interneto parduotuvėse, pirkėjas rizikuoja ne tik nusipirkti menkavertį padirbinį ar apskritai negauti užsisakytos prekės. Savo banko mokėjimo kortelės duomenis sukčiams atskleidęs asmuo taip pat rizikuoja prarasti ir visas kortelės sąskaitoje turėtas lėšas", - perspėja ir SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė.

Todėl vos įtarę, kad asmeniniai duomenys galėjo patekti į nepatikimas rankas, gyventojai turėtų suskubti apie tai informuoti savo banką.

"Gavus informacijos apie galimą sukčiavimo atvejį yra skubiai ribojamas nukentėjusio kliento kredito kortelės funkcionalumas, kad jis nepatirtų dar didesnių nuostolių", - sako T. Beinaravičius.

"Sužinojęs apie įtartinas operacijas, bankas savo ruožtu taip pat imasi prevencinių veiksmų apsaugoti klientų lėšas - blokuoja mokėjimo kortelę ar apriboja tam tikras operacijas (atsiskaitymą internetu) ir apie tai informuoja klientą. Taip pat patariame kortelės, kuria atsiskaitoma interneto parduotuvėse, sąskaitoje nelaikyti didelių pinigų sumų. Juos geriau pervesti į savo banko sąskaitą", - antrino SEB banko atstovė.

J. Bazevičiūtė rekomendavo klientams kortelės atsiskaitymo internetu funkciją aktyvinti tik tuo metu, kai yra apsiperkama elektroninėje parduotuvėje, ir po to funkciją išjungti. Tai klientas gali padaryti prisijungęs prie savo interneto banko.

"Luminor" Komunikacijos projektų vadovė Agnė Karčiauskaitė priminė, kad į sukčių pinkles gali pakliūti ir vaikai.

"Jeigu klientas leidžia internetu naudotis savo vaikams, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kokiomis programėlėmis ar žaidimais jie naudojasi", - minėjo "Luminor" banko atstovė.

Pasak T. Beinaravičiaus, kartą perpratus šį pastaruoju metu itin paplitusį apgaulės scenarijų, išvengti jo ateityje bus kur kas lengviau. Pirmiausia, anot eksperto, visus pasiūlymus pirkti reikia vertinti kritiškai ir vadovautis principu, kad jeigu kažkas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai yra akių dūmimas.

Kaip patikrinti, ar tai sukčiai?

Vertinant e. parduotuvės patikimumą, rekomenduojama atkreipti dėmesį:

Ar puslapio adresas prasideda "https://" ir ar parduotuvės interneto puslapio lauko kairėje arba apatiniame dešiniajame lango kampe yra spynos piktograma.

Ar prekės kaina nėra įtartinai maža? Į pasiūlymus įsigyti gerai žinomų gamintojų prekių su neįtikėtinai didelėmis nuolaidomis reikėtų žiūrėti kritiškai.

Ar pateikiama informacija apie pardavėją, jo veiklos istoriją.

Ar svetainėje nėra gramatinių klaidų arba daug nelietuviško teksto puslapyje lietuvių kalba.

Stebėti puslapio gyvavimo laiką. Stebima tendencija, kad sukčių sukurtos e. parduotuvės vidutiniškai veikia apie 3 mėnesius. "Neseniai sukurtos ir anksčiau nematytos parduotuvės visada turėtų kelti pagrįstų įtarimų dėl pardavėjo patikimumo", - sako "Swedbank" saugumo ekspertas.

Prieš šventes sukčiai aktyvesni kiekvienais metais

Ramūnas MATONIS, Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas

Tokių sukčiavimo schemų, artėjant šventėms, sugalvojama kiekvienais metais, tik šiek tiek pakeičiama jų forma. Taip pat, artėjant šventėms, tikėtinas pagausėjimas įvairių socialinių projektų, svetainių, puslapių socialiniuose tinkluose, kviečiančių aukoti.
Pirkėjai turėtų kritiškai vertinti tokius puslapius, platformas, paskyras. Jei siūlomos labai didelės nuolaidos ar išskirtiniai pasiūlymai, didelė tikimybė, kad tai yra sukčiai. Reikėtų taip pat atsargiau vertinti internetinės prekybos svetaines, kuriose siūloma iš anksto sumokėti už prekes ar sumokėti avansą. Siūlome geriau rinktis tokį apmokėjimo būdą, kai už prekes susimokama jas gavus.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kada sukurta svetainė, ar seniai ji veikia, paieškoti atsiliepimų apie ją viešojoje erdvėje.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

plius

2017-11-24   22:16

IP: 85.232.138.203

Geriausia pirkimui naudoti tik Virtuon kortelę, į kurią persikeli reikiamą sumą pinigų konkrečiam pirkimui, o kitu metu ta kortelė gali būti tuščia arba tik su keliais eurais. Ir pirkimus geriau daryti per PayPal, pririšus tą Virtuoną prie PayPal sąskaitos. Keliais centais brangiau gaunasi, bet jei pardavėjas neatsiunčia prekės tokios, kokia buvo užsakyta, Paypalas be jokių atsikalbinėjimų atima pinigus iš tokio nevykėlio pardavėjo ir grąžina į pirkėjo sąskaitą.

dana

2017-11-24   21:46

IP: 78.57.219.153

reikia mažiau pirkti ir madų vaikytis, tada ir sukčiams nepakliusit.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Skandalas dėl lenkiškos jautienos nuotrauka, foto

Skandalas dėl lenkiškos jautienos

ES pareigūnai Lenkijoje tirs jautieną

„Atostogų parke“ bus diegiama pažangiausia pasaulyje baseino vandens dezinfekavimo sistema DA-GEN, pagrįsta...

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą nuotrauka, foto

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į plėtrą bei modernizavimą ketina...

„Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030-ųjų ketina investuoti 7 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo...

Siūloma didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuotrauka, foto

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Jemenui...

Lietuva skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Jemenui nuotrauka, foto

Siūlykite kandidatus "Klaipėdos švyturio ateities" stipendijai nuotrauka, foto

„Švyturio“ stipendija, Iki pirmadienio vidurnakčio dar galima siūlyti kandidatus bendrovės "Švyturys-Utenos alus" įsteigtai "Klaipėdos...

Gargždų motorizuotas jaunimas nori gyventi draugiškai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, „Chuliganai, velniai, kurie gyvenimą pavertė pragaru, patys nemiegantys ir kitiems neleidžiantys per...

Mokytojui: nueik nežinia kur, parnešk nežinia ką nuotrauka, foto

Švietimas, Sužibo švieselė tunelio gale - Švietimo ateities forumo ir „Consilium Educationis“ iniciatyva...

Paryžiaus katedroje vėl buvo aukojamos mišios nuotrauka, foto

Pasaulis, Šeštadienį Paryžiaus Dievo Motinos katedroje mišios buvo aukojamos pirmą kartą po...

„Švyturio“ stipendija, Paskelbta prieš 8 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.

Švietimas, Paskelbta prieš 8 val.

Pasaulis, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...