Milžiniška skola
Energetikos ministerija visais laikais garsėjo tuo, kad mėgsta samdytis įvairius konsultantus, ekspertus. Pinigų tam negaila, nors ir pačioje ministerijoje yra darbuotojų, kuriems lyg ir privalėtų atlikti iš šalies samdomų žmonių darbą. Panašu, kad 2010-aisiais vienam reikalui pinigų pagailėta, todėl A.Sekmokas patvirtino tokias Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, kurių itin nemalonias pasekmes vilniečiai pajus jau dabar.
Taisyklėmis buvo inicijuota tvarka, pagal kurią gyventojams pasiūlyta galimybė rinktis 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą: geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti atskirai pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo („Vilniaus vandenys“), o šilumą jam pašildyti - iš šilumos tiekėjo („Vilniaus energija“).
Buvo galima rinktis ir įprastinį būdą: už karštą vandenį mokėti šilumos tiekėjui, o pastarasis savo ruožtu už vandenį atsiskaito su „Vilniaus vandenimis“. Tačiau apie 36 tūkst. vartotojų susigundė Energetikos ministerijos išreklamuotu antruoju būdu. Tokiems vartotojams turėjo būti siunčiamos dvi sąskaitos už karštą vandenį: viena už energiją vandeniui pašildyti - iš „Vilniaus energijos“, antra - už patį vandenį - iš „Vilniaus vandenų“.
„Vilniaus energija“ visą laikotarpį nuo 2010-ųjų teikė sąskaitas tik už vandens pašildymą, o sąskaitas už patį vandenį karštam vandeniui ruošti iš įmonės „Vilniaus vandenys“ vilniečiai gavo tik 2011 m. gegužės - 2013 m. gruodžio mėnesiais. Todėl apie 36 tūkst. vartotojų už šaltą vandenį liko skolingi apie 2,14 mln. eurų be PVM. Vidutiniškai vienam Vilniaus butui liko nepriskaityta vandens už 60 eurų.
Neteisėtas teisės aktas
2014 m. Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad antrasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl yra niekinis. Šilumos tiekimo įmonėms teko prievolė sąskaitas už karšto vandens ruošimui gyventojų suvartotą, tačiau neapmokėtą vandenį, pateikti tiems vartotojams, kurie buvo pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (be karšto vandens tiekėjo).
„Vilniaus energija“ savo lėšomis jau padengė daugiau kaip 2,2 mln. litų (637 tūkst. eurų) vartotojų įsiskolinimą - šios lėšos pervestos vandens tiekimo įmonei „Vilniaus vandenys“. Likusius perves, kai susirinks juos iš gyventojų. Kad pastariesiems nebūtų didžiulio šoko, „Vilniaus energija“ leidžia jiems atsiskaityti per 12 mėnesių: norintys visą skolą gali pervesti iš karto, norintys mokėti dalimis - gali mokėti dalimis, o galima viską susimokėti paskutinį termino mėnesį. Jokių delspinigių ar palūkanų už 2010-2014 metais suvartotą, tačiau neapmokėtą vandenį karštam vandeniui ruošti gyventojams nepriskaičiuota ir 12 mėnesių apmokėjimo atidėjimo laikotarpiu nebus skaičiuojama.
„Nė vienas surinktas euras „Vilniaus energijai“ neatiteks. Visas lėšas už sunaudotą, bet neapmokėtą šaltą vandenį pervesime vandens tiekėjai „Vilniaus vandenys“, - akcentavo bendrovės „Vilniaus energija“ prezidentas Linas Samuolis.
Tvarka, kurios suprasti neįmanoma
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė kalbinti ekspertai, „Vilniaus vandenys“ sąskaitų už karštam vandeniui skirtą šaltą vandenį kurį laiką nesiuntinėjo, tačiau iš „Vilniaus energijos“ reikalavo už jį sumokėti. Savo ruožtu pastaroji to padaryti negalėjo, nes A.Sekmoko patvirtinta tvarka nenumatė galimybės šilumos gamintojams imti mokestį iš gyventojų už šaltą vandenį: įmonė galėjo imti mokestį tik už energiją. Todėl ir išėjo taip, kaip išėjo. Tačiau kaip „Vakaro žinioms“ sakė „Vilniaus vandenų“ atstovė Rūta Mackevičiūtė, ši įmonė buvo įsitikinusi, kad už tiekiamą vandenį jai pinigus turi pervesti „Vilniaus energija“.
„Todėl mes tą ginčą aiškinomės teismuose. O šie išaiškino, kad pati tvarka yra negaliojanti“, - sakė R.Mackevičiūtė.
Ne pirmas kartas
Ekspertai „Vakaro žinioms“ sakė, kad ginčą nagrinėję teisėjai graibstėsi už galvų: A.Sekmoko pasirašyta tvarka buvo surašyta taip „kreivai“, kad nebuvo įmanoma jos pripažinti galiojančia. Kodėl taip yra, pats A.Sekmokas „Vakaro žinioms“ komentuoti atsisakė. Beje, A.Sekmoko laikais buvo priimta ir daugiau sprendimų, kurie, švelniai tariant, atnešė ne naudą, o tik nuostolius. Užtenka vien prisiminti, kad verslininkai buvo raginami investuoti į saulės jėgaines, žadant jiems milžiniškus tarifus už gaminamą elektrą. Konservatoriams, kurie A.Sekmoką delegavo į ministro postą, atsidūrus opozicijoje, naujoji valdžia staigiai panaikino pasipelnyti mūsų visų pinigais saulės energijos gamintojams leidusią tvarką. Tačiau tiems, kas jau spėjo investuoti į jėgaines, teko sumokėti kompensacijas. Dabar A.Sekmokas - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto narys. Kokių dar perliukų galima laukti, kai tokios kompetencijos žmogus ir toliau prileidžiamas prie energetikos, galima tik spėlioti.
Panaši situacija, kokia yra dabar, kai dėl politinių sprendimų vilniečiams teko vėliau mokėti už paslaugas, Vilniuje jau buvo susiklosčiusi. 2010-2013 metais sostinės gyventojai mokėjo vadinamąjį Imbraso mokestį. Vilniečiai buvo priversti kompensuoti nuostolius, kurie susidarė buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso iniciatyva 2008-2009 metais laiku neperskaičiavus šilumos energijos tarifo, turėjusio kilti dėl brangstančių „Gazprom“ gamtinių dujų.
„Siurprizo“ gali sulaukti ir ne vilniečiai
Beje, kol kas tik „Vilniaus energija“ viešai paskelbė, kad žmonėms išsiuntinėjo sąskaitas už neapmokėtą šaltą vandenį. Tačiau greitu laiku to gali sulaukti ir kitų rajonų gyventojai, mat Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad A.Sekmoko nustatyta tvarka buvo neteisėta ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ir visos Lietuvos šilumos tiekėjai įpareigoti žmonėms pranešti šią „gerą“ naujieną.
Skaičiai pamąstymui
Nuo pernykštės gegužės vilniečiams, kuriems vanduo apskaitomas butuose, jis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu pabrango nuo 4,37 lito su PVM iki 5,88 lito. „Vilniaus vandenys“ prašė kainą padidinti dar labiau. Oficialiai pateikti argumentai - esą kainų augimą nulėmė pradėtų eksploatuoti dumblo tvarkymo įrenginių eksploatacinės sąnaudos, padidėjusios sąnaudos išplėsto ir modernizuoto vandens ūkio priežiūrai, atkūrimui bei eksploatacijai. Tačiau jei bendrovė už karštam vandeniui gaminti tiektą šaltą vandenį nesusirinko per 2 mln. eurų, neatmestina galimybė, kad skyles teko kamšyti skolintais pinigais. Ar nepaaiškės, kad kreditų palūkanos buvo įskaičiuotos į vandens kainą?
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą