Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), išanalizavusi 150 šalies didžiųjų pramonės įmonių duomenis ir apklaususi 75 stambių transporto kompanijų vadovus, vakar pažėrė optimistinių prognozių. Nors dėl ES ir Rusijos abipusių sankcijų Lietuvos verslas šiais metais neteks 670 mln. litų planuotų pajamų ir 33,5 mln. litų planuoto pelno, nuostolių pramonės gigantai šįmet nepatirs.
LPK analitikų duomenimis, ES įvestos sankcijos ir atsakomasis Rusijos embargas europietiškai produkcijai turėjo įtakos 39 proc. Lietuvos apdirbamosios gamybos ir 65 proc. transporto sektoriaus. Netiesiogiai nukentėjo dar 17 proc. gamintojų ir 46 proc. transporto įmonių - jos tiesiogiai su Rusija neprekiavo, bet prarado užsakymus iš kitų šalių, kurioms taikomas embargas.
Labiausiai nukentėjo transporto sektorius, jam gresia stagnacija. O maisto produktų gamintojai, kurių produkcija sudarė 44 proc. eksporto į Rusiją, neliko it musę kandę. Sumažinę žaliavos supirkimo kainas, jie neužvertė šalies parduotuvių pigiais pieno ir mėsos gaminiais. Nors pieno produktų į Rusiją eksportuota mažiau, bendras jų eksportas šįmet išaugo 12 proc. Mėsos gaminių bendras eksportas ūgtelėjo kukliau - tik 3,3 proc., tačiau įskaitant net 26,5 proc. sumažėjusį eksportą į Rusiją.
Pasak LPK viceprezidento Gedimino Rainio, verslui labai greitai persiorientuoti padėjo tai, kad jis jau ne kartą buvo "muštas“ Rusijos.
"Įmonės pamatavo eksporto riziką ir greitai surado "atsarginius išėjimus“. Bėdai prispaudus atrastos ir tolimosios NVS rinkos - Uzbekistanas, Kazachstanas, Azerbaidžanas, Armėnija“, - vardijo pašnekovas.
Apie 62 proc. didžiųjų maisto perdirbėjų dairosi naujų rinkų už ES ir NVS ribų. G.Rainio teigimu, į Aziją, Honkongą, Arabų pusiasalio ir Persijos įlankos regiono valstybes Lietuvos įmonėms palankiausia eksportuoti kietuosius sūrius ir mėsinių galvijų mėsą. Tačiau naujoms rinkoms užkariauti reikalinga ir valdžios pagalba.
Paklaustas, kiek naujų rinkų atverta Lietuvos ekonominės diplomatijos pastangomis, G.Rainys apgailestavo, kad šalies politinės iniciatyvos neretai kertasi su ekonominiais lūkesčiais ir niekais paverčia verslo organizacijų įdirbį.
"Diplomatų korpusas nėra didelis. Jo parama ypač aktuali smulkiam verslui, o stambusis, turintis savas eksporto tarnybas, išsiverčia savo jėgomis“, - teigė LPK viceprezidentas. Jis nežarstė pagyrų ambasadų darbuotojams, atsakingiems už ekonominių ryšių plėtojimą.
"Kvalifikacija - pats svarbiausias klausimas. Net ir konkurso būdu gali būti gerai įvertintos pretendento teorinės žinios, mokslo pasiekimai, bet tokius dalykus, kaip nuovokumas, komunikabilumas, atsidavimas darbui, pasverti labai sunku“, - teigė G.Rainys ir akcentavo, kad sėkmingai dirbantis ūkio atašė gali atnešti milžinišką naudą valstybei.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą