Plytų už dyką niekas nenori

Kasmet tūkstančius litų avarinės būklės pastatų griovimui išleidžiančios uostamiesčio savivaldybės tarnautojų teigimu, norinčiųjų tokius pastatus nusipirkti už simbolinį mokestį ir juos nugriovus antrąkart panaudoti statybines medžiagas - neatsiranda.

Pernai Klaipėdos savivaldybės užsakymu mieste nugriauti aštuoni nebenaudojami ar avarinės būklės pastatai - trys tualetai, daržovių saugykla Taikos pr., sandėliukai Minijos g., Pievų Tako g. ir kt. Tam išleista beveik 210 tūkst. litų miesto biudžeto lėšų.

Skelbė konkursą

Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pripažįsta, jog griauti numatytus pastatus už simbolinį mokestį pardavus statybinių medžiagų perdirbėjams ar kitiems norintiems būtų sutaupyta nemažai biudžeto lėšų. Tačiau tokių pirkėjų nors ir ieškoma nuolat - nerandama.

"Bandėme ne kartą, čia yra mūsų rožinė svajonė. Prieš keletą metų net buvome paskelbę nugriauti skirto pastato pardavimo konkursą, bet nesėkmingai. Gal laikui bėgant kažkas pasikeis. Tačiau kiek jau esame nugriovę pastatų, neatsirado nė vieno norinčio jį įsigyti. Mes tik už tai, kad sutaupytumėme miesto biudžeto lėšų ir jas panaudotume kitur. Tačiau parodykite bent vieną norintį įsigyti tokį statinį", - sakė I. Šakalienė.

Pasak valdininkės, viena iš priežasčių, kodėl neatsiranda norinčiųjų perimti griovimui skirtus pastatus ir antrąsyk panaudoti statybines medžiagas, yra tai, jog pastarosios dažnai - bevertės.

"Pastatai, kuriuos mes dažniausiai griauname, yra avarinės būklės, itin nusidėvėję. Arba tai koks tualetas, sandėliukas, kuriame gyveno "bomžai". Tad kas gali tokias medžiagas vėl panaudoti? Jas tik į sąvartyną, - teigė I. Šakalienė. - Galbūt koks ūkininkas ir galėtų jas panaudoti kokiam nors keliukui nutiesti, tačiau reikalinga technika pastatui nugriauti. Tai pat kai kuriems į registrą įtrauktiems pastatams reikia ir griovimo projektą parengti, suderinti, o pačius griovimo darbus gali atlikti tik atestuota įmonė."

Pardavė už litą

Klaipėdoje būta atvejų, kai statybines atliekas perdirbantys verslininkai įsigijo ir už savo lėšas nugriovė statinį. 2009-aisiais bendrovė "Jareda" už vieną litą nusipirko, o vėliau nugriovė Pilies gatvėje buvusią AB "Klaipėdos laivų remontas"(KLR) plytų tvorą, ilgą laiką skyrusią miestą nuo piliavietės. Nugriautos tvoros atliekas bendrovė sumalė savo statybinių atliekų malūne Doviluose, o skaldą pardavė kelininkams.

KLR generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus teigimu, nusprendus griauti piliavietę nuo miesto skyrusią tvorą buvo apklaustos keturios bendrovės. Visų jų griovimo darbų kaina svyravo nuo 10 iki 20 tūkst. litų ir tik minėta bendrovė pasisiūlė tvorą nugriauti savo lėšomis.

"Bendrovės teritorijoje nugriauta ir daugiau senų nebenaudojamų pastatų. Tačiau griovimo darbai kainavo tikrai daugiau nei vieną litą. Minėtos tvoros atvejis buvo išskirtinis", - pažymėjo A. Butkus.

Tai, kad savo lėšomis neapsimoka griauti avarinės būklės pastatų, patvirtina ir įvardintais būti nepanorę statybinių atliekų perdirbėjai. Jų teigimu, pardavus perdirbtas statybines medžiagas pavyktų padengti tik apie 10 proc. su avarinių pastatų griovimu susijusių kaštų.

"Už dyką griauti tokius pastatus būtų paprasčiausia labdara", - teigė verslininkai.

I. Šakalienė pažymėjo, kad net ir neradus griovimui skirtų pastatų pirkėjų, miestas vis tiek sutaupo dalį lėšų. Mat savivaldybė yra sutarusi su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru, kad už statybines atliekas, liekančias nugriovus senus ar avarinės būklės pastatus, būtų imamas tik simbolinis sąvartyno vartų mokestis. Šios atliekos naudojamos sąvartyno vidaus keliams tiesti.