Iki šiol darbuotojas ar darbdavys, norėdami išspręsti kilusius ginčus dėl darbo santykių, galėjo kreiptis arba į įmonės darbo ginčų komisiją, arba į teismą. Darbo ginčų komisijos, turinčios nagrinėti individualius darbo ginčus, buvo sudaromos toje pačioje įmonėje, kurioje ir kildavo ginčas. Komisijos nariais turėjo būti skiriama po vienodą skaičių darbuotojų ir darbdavio atstovų. Vis dėlto komisijos sudarymas priklausė nuo darbdavio valios - jeigu jis komisiją sudaryti atsisakydavo, ginčas būdavo perkeliamas į teismą. O šis procesas užtrukdavo.
Nebereikės teismų
Šiuo metu visi be išimties ginčai, kuomet darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, nagrinėjami teismuose. Kitaip tariant, jeigu darbuotojas yra atleistas ir, pavyzdžiui, nori iš darbdavio prisiteisti nesumokėtą darbo užmokestį, jis turi kreiptis į teismą.
"Jei darbuotojo, kurio teisės buvo pažeistos, reikalavimu darbovietėje per tam tikrą laiką nebūdavo suformuojama darbo ginčų komisija arba komisijos sprendimas darbuotojo netenkino, jis dėl kilusio individualaus darbo ginčo galėjo kreiptis į teismą. Tačiau tokiu atveju darbo ginčo sprendimas trukdavo gana ilgą laiką, kai kuriais atvejais - net iki metų ir daugiau. Pagal naująją tvarką, darbo ginčas turės būti išspręstas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos, o darbo ginčų komisijos sprendimas bus privalomas taip pat, kaip ir teismo", - naujosios tvarkos pranašumus vardijo Gabrielė Banaitytė, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė.
Nuo Naujųjų metų darbo ginčų komisijos nuolat veiks visuose VDI teritoriniuose skyriuose ir būtent juose, o ne įmonėse, bus nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Kadangi naujosios darbo ginčų komisijos veiks nuolat ir bus nepriklausomos nuo ginčo šalių, darbuotojams ir darbdaviams atsiranda galimybė nesutarimus išspręsti ikiteisminėje stadijoje, kol ginčas galės pasiekti teismą.
Tikslas - sutaikyti
Šiuo metu jau įsteigta 14 darbo ginčų komisijų prie VDI teritorinių skyrių: trys - prie Vilniaus skyriaus, po du - prie Kauno ir Klaipėdos skyrių ir po vieną - prie Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Tauragės ir Telšių skyrių.
Klaipėdos skyriaus viršininkas Arūnas Džiugas prisipažino, kad jau gauti keli skundai, tačiau nei kokių įmonių darbuotojai kreipėsi, nei ko jie reikalauja neatskleidė, motyvuodamas konfidencialumu.
Pasak G. Banaitytės, visos darbo ginčų komisijos jau turi prašymų išnagrinėti darbo ginčus. "Pirmieji posėdžiai prasidės kitą savaitę. Atsižvelgiant į VDI gaunamų skundų turinį, tikėtina, kad dažniausiai teks nagrinėti darbo ginčus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimo problemomis", - "Vakarų ekspresui" sakė G. Banaitytė.
Ji pridūrė, kad komisijos pirmiausia sieks sutaikyti darbo ginčo šalis. "Pavyzdžiui, Estijoje, kur darbo ginčų komisijos veikia jau ilgą laiką, beveik 90 proc. darbo ginčų yra pasiekiamas taikos susitarimas. Svarbu pabrėžti, jog priimamų sprendimų objektyvumą užtikrins socialinė partnerystė - darbo ginčų komisijos veikia trišaliu principu, jas sudaro darbo inspektorius bei darbuotojų ir darbdavių atstovai.
Per 9 praėjusių metų mėnesius VDI gautuose skunduose ir pranešimuose pateikta per 6 tūkst. klausimų, Klaipėdos apskrityje jų būta arti 700. Su darbo ginčais yra susiję maždaug 70 procentų visų VDI gaunamų skundų ir pranešimų.
Darbas naujai steigiamose darbo ginčų komisijose socialinių partnerių atstovams bus apmokamas iš valstybės biudžeto. DK numatyta, jog už vieną dirbtą valandą darbo ginčų komisijos posėdyje kiekvienam darbuotojų ir darbdavių atstovui sumokamas 25 Vyriausybės patvirtintų bazinių valandinių atlygių dydžio atlygis, t. y. 18,25 Lt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą