N. Mačiulis primena, kad šiuo metu beveik pusė euro zonos valstybių ir kai kurios įmonės gali pasiskolinti už neigiamas palūkanas. Pavyzdžiui, šį mėnesį investavę į maisto prekių gamintojo "Nestle" obligacijas, kurios bus išpirktos kitais metais, investuotojai galėjo tikėtis tik neigiamų palūkanų.
Aukščiausią kredito reitingą turinčios Europos valstybės jau kurį laiką skolinasi už neigiamas palūkanas. Pavyzdžiui, dvejų metų laikotarpiui už neigiamas palūkanas gali pasiskolinti Vokietija, Austrija, Belgija, Olandija, Prancūzija ir Suomija.
"Investuotojai, perkantys net 6 metų trukmės Vokietijos obligacijas yra patenkinti neigiamu jų pajamingumu. Na, gal nėra patenkinti, bet yra su tuo susitaikę", - sako ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, neįprasti skolininko ir skolintojo santykiai susiklostė centriniams bankams sukūrus labai žemų palūkanų aplinką. Euro zonos, Danijos ar Šveicarijos komerciniai bankai už centriniame banke laikomus indėlius ne tik negauna palūkanų, bet ir turi susimokėti. Švedijos centrinis bankas praėjusią savaitę žengė dar neįprastesnį žingsnį - pirmasis nustatė neigiamas palūkanas ne tik indėliams, bet ir trumpalaikėms likvidumo paskoloms: centrinis bankas sumoka iš jo besiskolinantiems komerciniams bankams.
"Centriniai bankai tokiomis labai netradicinėmis priemonėmis kovoja su defliacijos apraiškomis, bando paskatinti kreditavimą arba, kaip Šveicarijos ir Danijos atveju, baido spekuliacinius srautus, nepagrįstai stiprinančius jų valiutą. Palūkanas žemyn spaudžia ir Europos centrinis bankas, kartu su euro zonos šalių nacionaliniais centriniais bankais ketinantis iki kitų metų pabaigos pinigų pasiūlą padidinti maždaug trilijonu eurų. Tai reiškia, kad centriniai bankai pirkdami valstybių skolos vertybinius popierius dar labiau mažins jų pajamingumą. Perteklinė pinigų pasiūla plūstelės ir į įmonių obligacijų rinką ir leis joms skolintis dar pigiau", - komentuoja N. Mačiulis.
Anot "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto, trumpu laikotarpiu, ypač vyraujant dideliam neapibrėžtumui dėl ateities, investuotojai linkę šiek tiek susimokėti už tai, kad jų pinigai būtų saugomi patikimiausiose rankose. Kai kurie investiciniai ar pensijų fondai gali neturėti pasirinkimo - jų taisyklės juos įpareigoja investuoti į saugiausių euro zonos vyriausybių obligacijas. Galiausiai, N. Mačiulio teigimu, vietos investuotojai galbūt tikisi ilgalaikės defliacijos, dėl kurios net ir gavus neigiamas palūkanas padidėtų skolintų pinigų perkamoji galia.
"Swedbank" ekonomisto teigimu, nors Lietuvai aukščiausio kredito reitingo kartelė dar tolokai, labai artimų nuliui trumpo ir vidutinio laikotarpio vertybinių popierių palūkanų vyriausybė sulauks dar šiemet. Tuo metu neigiamų palūkanų galimybė Lietuvos įmonėms išlieka tik labai teorinė, sako N. Mačiulis.
"Lietuvoje nėra stiprų prekinį ženklą turinčių, tarptautinėse rinkose įsitvirtinusių aukšto kredito reitingo bendrovių. Tačiau nereikėtų pamiršti ir kitos svarbios priežasties, dėl kurios pinigai Lietuvoje išliks brangesni nei kitose euro zonos šalyse - Lietuvoje galioja didžiausia indėlių draudimo įmoka, pinigų kainą visiems pakelianti 0,45 procentinio punkto", - primena ekspertas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą