Nebeliko kliūčių Lietuvos-Lenkijos elektros jungčiai

Nebeliko kliūčių Lietuvos-Lenkijos elektros jungčiai

Elektros jungties į Lenkiją statyba artėja prie paskutinio etapo. Lapkričio pradžioje ketinama pasirašyti sutartį su konkursą laimėjusiais linijos tiesėjais. Didžiausios problemos – dėl žemės per, kurią eis linija – jau išspręstos: su dauguma savininkų susitarta, kompensacijos išmokėtos.

Elektros perdavimui į Lenkiją ir iš jos bus tiesiama galinga 400 kilovoltų dvigrandė elektros perdavimo oro linija, kokios Lietuvoje dar nėra buvę.

Nuo Alytaus iki Lenkijos sienos ji nusidrieks 51 km per Alytaus, Lazdijų rajonus. Dar 112 km linijos bus nutiesta Lenkijoje iki Elko. Lietuvos pusėje maždaug kas 320 metrų iškils 150 naujų elektros linijos atramų.

Projektą vykdančios bendrovės „Litgrid“ atstovai sako, kad paruošiamieji darbai jau atlikti ir Lietuvos pusėje susitarta ir didžiąja dalimi žemės, per kurią eis linija, savininkų.

„Turime servitutus visuose žemės sklypuose. Iš viso yra maždaug 420 sklypų. Su didžiąja dauguma savininkų pavyko susitarti geranoriškai ir pasirašyti servituto nustatymo sutartis. Tiems savininkams, kurių neįtikinom ar neradom, ar kurie yra išvykę, servitutus nustatė Nacionalinė žemės tarnyba. Jiems taip pat yra išmokėta kompensacija pagal Vyriausybės nustatytą metodiką“, – teigia Mindaugas Mikalčius, „Litgrid“ Projektų planavimo skyriaus vadovas.

Pasak jo, „Litgrid“ žemės savininkams išmokėjo apie 4 mln. litų kompensacijų. Bendrovės valdybos sprendimu, savanoriškai leidusiems tiesti liniją per savo žemę, jos išmokėtos 30 proc. didesnės, negu nustatė nacionalinė žemės tarnyba.

Vietovių, per kurias eis linija, gyventojai sako iš esmės jau susitaikę su tuo, kas bus.

„Visokie nuogąstavimai buvo išsakyti, nerimas buvo išsakytas ir prieita bendros išvados – o ką darysi: jeigu reikia šaliai, reikia mums visiems, reikia, kad mes geriau gyventume, kad ekonomika stiprėtų, tai nieko nepadarysi – vardan to, vardan tos Lietuvos...“, – LRT televizijos naujienų tarnybai sakė Lazdijų rajono miestelio Krosnos seniūnė Sigina Basevičienė.

Rudaminos kultūros namų direktorė Regina Mociejūnienė teigia, kad žmonės iš tikrųjų bijojo didelės įtampos linijos negatyvaus poveikio ir didelių konstrukcijų savo žemėse.

„Bet, sakau, su informacija, su laiku, manau, viskas nurims“, teigė R. Mociejūnienė.

Rudamina buvo vienas iš kiečiausių riešutėlių planuojant linijos trasą. Nors, pasak „Litgrid“ specialistų, atsižvelgiant į visus vertinimus, gamtosaugos ir bendruomenių reikalavimus trasa buvo ne kartą koreguojama, keli Rudaminos gyventojai iki šiol prieštarauja ir pagalbos ieško Strasbūre.

„Nors keli žmonės bylinėjasi, teismai nematė pagrindo stabdyti servitutų. Servitutai galioja. Jei priteis daugiau – „Litgrid“ sumokės“, – teigė M. Mikalčius.

Pradėti tiesti elektros perdavimo liniją į Lenkiją planuojama pavasarį, o baigti – 2015 m. gruodį.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder