Nuo smurtaujančio vyro su dviem mažamečiais vaikais pabėgusi, valdiškuose šeimos namuose prisiglaudusi panevėžietė be skrupulų buvo išbraukta iš darbo biržos sąrašų ir neteko socialinių pašalpų. Motyvas - moteris atsisakė jai siūlyto darbo. Į priežastis, kodėl žmogui netinka pasiūlytas darbas, darbo birža nesigilino.
Lina K. (vardas pakeistas - red. past.) Panevėžio šeimos namuose, kur glaudžiasi sutuoktinių smurtą patyrusios moterys, atsidūrė ne iš gero gyvenimo. Su dviem ketverių ir penkerių metų berniukais ji ryžosi eiti iš nuomojamo buto, kai girtaujantis vyras, sužinojęs apie ketinimą skirtis, ją smarkiai sumušė.
Šeimos namuose Linai K. patinka. Stogas nekainuoja, vaikai pavalgydinti. Savaitgaliais galima šeimininkauti virtuvėje nusipirkus maisto produktų, jeigu, žinoma, yra už ką pirkti.
Nuo lapkričio mėnesio šeimos namuose gyvenusi Lina su berniukais gaudavo daugiau kaip tūkstantį litų: kiekvienam šeimos nariui po 315 ir dar po 52 litus už kiekvieną vaiką. Tačiau toks gyvenimas Linos netenkino, ji tikėjosi gauti darbo. Ir vasario mėnesį darbas atsirado. UAB “Kagris”, besiverčiančiai skalbimo ir valymo paslaugomis, prireikė valytojos.
Vasario 21-ąją, gavusi darbo biržos siuntimą, Lina K. pravėrė bendrovės duris. Tačiau egzaminas buvo trumpas. “Man pasakė, kad darbas bus pamaininis, teks dirbti ir nuo ankstaus ryto, ir iki dvyliktos nakties. Sakiau, kad turiu mažus vaikus. Manęs klausė, gal vyras galėtų vaikus kartais pažiūrėti. Ką aš galėjau pasakyti? Pasakiau, kad taip dirbti negalėsiu”, - Lina K. dar nenujautė, kokios bus šio pokalbio pasekmės.
Kai ji tą pačią dieną į darbo biržą grąžino lapą su įrašu, kad nesutiko dirbti “Kagryje”, ją siuntusios biržos darbuotojos reakcija buvo paprasta: “Taip ir galvojau, kad taip bus”.
Kas jos laukia, Liną K. biržos darbuotoja žadėjo informuoti kitą dieną. Tačiau žadėto skambučio iš darbo biržos nesulaukė. Užtat paskambino iš kitur. “Man paskambino iš Vaiko teisių apsaugos. Pasakė: žinai, kad vaikai nebegaus pašalpų”.
Į darbo biržą paskambinusi šeimos namų socialinė darbuotoja tesužinojo, kad konvejeris suveikė žaibiškai - Lina K. iš sąrašų buvo išbraukta tą pačią dieną, vasario 21-ąją.
“Nejaugi darbo birža nežinojo, kad aš turiu mažus vaikus, o ten darbas pamaininis, - Lina K. nesupranta, kodėl su ja taip nežmoniškai pasielgta, ir čia pat prisipažįsta, kodėl neieškojo teisybės. - Turbūt taip iš aukščiau jiems pasakyta, kaip atsikratyti. Nei aš pirma, nei paskutinė”.
Žinojo, kur siunčia
Lietuvos agentūros “SOS vaikai” Panevėžio skyriaus vadovė Marytė Zabulionienė, sužinojusi apie Linos K. padėtį, gana taikliai apibūdino valdžios toleruojamus darbo biržos veiklos metodus: “Turi vieną darbo vietą ir siųsk į ją motinas, turinčias darželinukų amžiaus vaikus. Taip galima atsikratyti labai didelio skaičiaus žmonių iš darbo biržos”.
M.Zabulionienė nė kiek nesuabejojo, kad didžiausia kaltė šioje istorijoje tenka darbo biržos darbuotojai, komandiravusiai Liną K. į “Kagrį”.
“SOS vaikai” skyriaus vadovė tvirtina skambinusi šiai darbuotojai (pavardė redakcijai žinoma - red. past.) ir asmeniškai prašiusi, kad birža, artėjant skyrybų bylos nagrinėjimui teisme, šiai nuskriaustai moteriai pasiūlytų bent kokį darbelį. “Jau siųsdama į tą darbo vietą ji žinojo, kad du mažamečius vaikus turėdama mama to darbo tikrai dirbti negalės. Ji pasmerkė tą moterį su vaikais būti išmestai iš darbo biržos”, - tokia M.Zabulionienės nuomonė.
Jokių išimčių
Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas, išgirdęs klausimą, ar humaniška buvo taip pasielgti su dviejų mažamečių vaikų motina, ėmė kalbėti apie medaus statinę ir deguto šaukštą. Esą šiandien tokia situacija, kad pavieniai ilgalaikiai bedarbiai iš esmės nenori dirbti, o ateina užsiregistruoti dėl pašalpos.
Atkreipus dėmesį, kad tas “deguto šaukštas” yra motina su dviem mažamečiais vaikais, direktorius neieškojo žodžio kišenėje: “Mažamečiai vaikai? Aš pats turiu du mažamečius vaikus, ir aš dirbu, ir mano žmona dirba”.
V.Trofimovas šį atvejį prisiminė, nes žinojo, kad Linos K. vaikai, kaip ir jo, lanko darželį. Tačiau koks darželis gali laikyti vaiką iki vidurnakčio?
Pasak direktoriaus, “situacijų būna įvairių”, toji moteris, matyt, turi giminaičių, kurie jai galėtų pagelbėti. “Mano darbas taip pat nesibaigia 17 valandą, retsykiais tenka užtrukti”, - direktorius neturėjo jokio noro gilintis į Linos K. padėtį.
O kodėl jam svetimos bėdos nerūpi, dar neseniai apskrities viršininko kėdėje sėdėjęs V.Trofimovas net nebandė slėpti: “Įstatymas nenumato išimčių tam tikriems atvejams”.
Žmogiškumo paieškos
Kaip ši istorija atrodo panevėžiečių atstovo Seime Vito Matuzo akimis?
“Nors įstatyme nėra parašyta, bet yra sudėtingumo kriterijus, kuris dažnai taikomas mokestiniuose dalykuose, ir šioje vietoje turėjo būti pritaikytas. Aš suprantu, kad yra gausybė piktnaudžiavimų atvejų, kai žmonės nenori dirbti. Bet turbūt jūs išsiaiškinote, kad tai, ko gero, ne toks atvejis, - “Respublikos” žurnalistą moralizavo Aukštaitijos sostinės gyventojais privalantis rūpintis parlamentaras. - Tokiu atveju turi būti kitokie sprendimai”.
Tačiau V.Matuzo partijos bičiulis V.Trofimovas sakė, jog įstatymai jokių išimčių nenumato.
“Aš jam paskambinsiu ir pasakysiu, kad numato”, - vakar vidudienį žadėjo parlamentaras.
Po šio pokalbio praėjus pusvalandžiui V.Matuzas paskambino į “Respublikos” redakciją ir pranešė: Panevėžio darbo biržos direktorius pažadėjo Linai K. padėti. Štai taip... be Seimo nario skambučio šiais laikais visose įstaigose gali būti pasiųstas toli toli ir būsi neteisus.
Vida Marija ČIGRIEJIENĖ, Seimo narė:
Ar galima taip elgtis su žmogumi? Alkoholiką vyrą turi, tai baisus rizikos veiksnys, ir dar du mažamečiai vaikai. Darbo birža be jokių kalbų turėjo įsigilinti į žmogaus padėtį. Didelis abejingumas pastebimas visur, kiekvienoje specialybėje. Jeigu darbo biržos vadovas žiūri tik įstatymo raidės, blogai. Nes į tą įstatymą galima iš visų pusių pažiūrėti. Ypač jeigu vaikai mažamečiai, o vyras alkoholikas, tai padėtį sunkinanti aplinkybė. Tą moterį turėtų grąžinti į darbo biržą ir siūlyti kitą darbą.
Daugiavaikei motinai - tik laikina pagalba
Panevėžyje nutikusi istorija - viena iš šimtų panašių atsitikimų šios dienos Lietuvoje. Kiekviename rajone yra savų savos valdžios nuskriaustų moterų. Kurios, biurokratams be išlygų laikantis įstatymų, atsiduria beviltiškoje padėtyje.
“Respublika” pernai aprašė 37 metų šiaulietės keturių vaikų motinos Romualdos Strazdauskienės vargus, kaip ji metų metais nesėkmingai ieškojo darbo.
Aukštąjį išsilavinimą turinti R.Strazdauskienė kreipėsi net į šalies prezidentę, nes negalėjo gauti net valytojos darbo. Prezidentės patarėjų kolektyvas atsakė, kad padėti niekuo negali.
Daugiavaikei motinai padėjo tik viešumas. Po publikacijų “Respublikoje” ir “Šiaulių krašte” praėjusių metų balandžio 7-ąją jai buvo pasiūlytas laikinas darbas - pagal viešųjų darbų programą moteris trims mėnesiams įdarbinta Šiaulių savivaldybės Socialinės paramos skyriuje archyvare.
Liepos mėnesį moteris vėl atsidūrė darbo biržoje.
R.Strazdauskienės 6 asmenų šeima gyveno iš vyro atlyginimo ir socialinių pašalpų, mėnesio šeimos biudžetas tesiekė 1890 litų. Nebegalėdami išgyventi Strazdauskai pardavė 3 kambarių butą Šiauliuose ir išsikėlė gyventi į kolektyvinių sodų bendriją.
Rašyti komentarą