Laikas keisti požiūrį į šilumos kainas

Laikas keisti požiūrį į šilumos kainas

Žiemos sezono metu aktualu kalbėti apie šilumos kainą. Tačiau kur kas aktualiau kalbėti apie sunaudojamą šilumos kiekį, nes būtent tai ir nulemia gyventojų sąskaitų už šildymą dydį.

Reguliariai kainas skelbianti Kainų reguliavimo komisija įplieskia daug diskusijų, kodėl viename ar kitame mieste šilumos kaina keliais centais mažesnė. Tačiau pamirštama, kad daug kas priklauso nuo to, kokios būklės yra gyvenamasis namas.

Jeigu namas naujas ar renovuotas, akivaizdu, jog kilovatvalandžių bus sunaudojama mažiau ir sąskaita už šildymą bus mažesnė. Lietuvoje uostamiestis yra trečias pagal daugiabučių renovaciją. Šiuo metu yra renovuota apie 120 namų, tad nereikėtų stebėtis, kodėl kai kurie gyventojai gauna mažesnes sąskaitas už šildymą.

Klaipėdiečiai, palyginti su kitais miestais, gauna išties pigią šilumą. To priežastis - sąvartynuose puvusių ir aplinką teršusių atliekų deginimas. Už tai nuopelnai atitenka uostamiesčio termofikacinei elektrinei "Fortum Klaipėda", kuri praėjusiais metais pirmą kartą istorijoje degino tik atliekas. Ji iš viso pardavė 443 GWh šilumos ir 170 GWh elektros energijos.

Pasak UAB "Fortum Heat Lietuva" generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, kainos galėtų būti dar mažesnės, jeigu nepriklausomi šilumos gamintojai turėtų vienodas konkurencines sąlygas, kokias turi šilumos tiekėjai.

Beje, 2020-aisiais metais rinkoje žadamas biokuro kainų lūžis, kuriam daug įtakos turės Kaune pastatyta kogeneracinė jėgainė. Apie tai ir plačiau V. Žuta mintimis pasidalijo su "Vakarų ekspresu".

Kaip Klaipėda atrodo Lietuvos mastu? Kaip tvarkomas šilumos ūkis?

"Fortum Heat Lietuva" tapus "Klaipėdos energijos" akcininke buvo sudėliota labai aiški strategija - "Fortum Klaipėda" degina atliekas, o "Klaipėdos energija" investuoja į infrastruktūrą. Taip sumažėjo šilumos kaina, o atliekų sutvarkymo kainos tapo priimtinos. Esame pirmas regionas Lietuvoje, kuris įvykdė žiedinės ekonomikos reikalavimus.

"Klaipėdos energija", kaip šilumos tiekimo įmonė, atnaujino apie 50 procentų visų trasų. Palyginti su kitais didžiaisiais miestais, tai veikiausiai vienas didžiausių pakeistų trasų kiekis.

Kokia situacija su atliekų kiekiu praėjusiais metais? Kaip vyko atliekų deginimas?

Praėję metai buvo sėkmingi. Praeitais metais iš viso "Fortum" sudegino 278 tūkstančius tonų atliekų. Dabar turime leidimą sudeginti 255 tūkst. tonų. Sudeginome daugiau, nes buvo labai drėgni metai - lijo visą vasarą ir rudenį, dėl to krito atliekų kaloringumas.

80 tūkstančių tonų sudarė pramoninės atliekos. Likusios atliekos buvo komunalinės. 2013 metais, kai pradėjome veiklą, pramoninių atliekų nebuvo. Tačiau kasmet jų daugėja. 2016 metais jų buvo 47 tūkstančiai, o dabar jų kiekis išaugo beveik dvigubai.

Kol kas niekas nesprendžia problemos dėl nuotekas tvarkančių įmonių sauso dumblo. Įrenginiai pastatyti, vanduo išvalomas, bet džiovintas dumblas dabar guli įmonių teritorijose ir laukia, kol bus sutvarkytas. Kauno kogeneracinės jėgainės projekte, kurį "Fortum" vykdo su "Lietuvos energija", numatyta atskira linija - sausas dumblas būtų panaudojamas iki 5 procentų nuo bendro kuro kiekio. Jėgainė bus panaši į Klaipėdos - sudegins apie 200 tūkstančių tonų atliekų. Ten bus deginamos ir pramoninės atliekos.

Vilniuje bus deginamos tik komunalinės atliekos, nes ten bus mažesnė jėgainė - sudegins apie 165 tūkstančius tonų komunalinių atliekų. Mes manome, kad visas turimas atliekas, likusias po išrūšiavimo, panaudosime energijai gaminti. Jeigu kiekiai viršys Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos reikalavimus, dalinai pereisime prie biokuro.

Kalbant apie galimybę naudoti šlaką. Šiais metais galbūt jau turėsite tokią naujovę?

Yra užbaigta studija dėl šlako panaudojimo galimybių. Mūsų iniciatyva yra padaryti tyrimai dėl jo naudojimo kitoms reikmėms - regioninių kelių pagrindui, sankasų, senų sąvartynų uždengimui, rekultivacijai ir panašiai. Šiuo metu su Klaipėdos atliekų tvarkymo centru (KRATC) esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, kaip vystysime projektą. Intensyviai ieškome perdirbto šlako naudotojų. Su viena kompanija jau dirbama. Tikimės, kad klausimas bus sprendžiamas. Turime siekti, kad kuo mažiau atliekų pakliūtų į sąvartynus.

Europos Komisija iki 2030-ųjų metų siekia sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį sumažinti iki 10 proc. 2016-ųjų pabaigoje Lietuvoje šis rodiklis siekė 31 proc. O kokia situacija dabar?

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras norimus rodiklius jau pasiekė. Jeigu dar šlaką susitvarkysime kaip planuojama, laisvai įvykdysime visas normas. Visoje Lietuvoje norimą procentą leis pasiekti Vilniaus ir Kauno elektrinės.

Kaip minėjau, Kaune jau įgyvendinamas projektas. Atliekų deginimo jėgainės statybos jau prasidėjo, visa įranga supirkta. Procesas vyksta sėkmingai. Komercinė veikla prasidės 2020-ųjų metų gegužės mėnesį. Į Kauno regioną žvelgiu optimistiškai.

Tačiau Klaipėda dar bent dvejus metus liks vienintelė, turinti atliekas deginančią jėgainę. Stengiamės visiems kiek įmanoma padėti, bet yra technologinės ribos.

Kokia situacija su įstatymais? Ar jie palankūs vietos ir užsienio investuotojams galvoti apie ilgalaikę strategiją?

Didžiausia rizika - teisinės bazės ir reguliacinės aplinkos keitimas. Kol kas esama situacija neprideda ūpo daryti investicinius žygius.

Mūsų projektui daug įtakos gali turėti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos - užsimota reguliuoti atliekų deginimo kainą. Jei tai įvyktų, būtume, ko gero, vienintelė tai daranti valstybė Europos Sąjungoje.

Energetiniai objektai yra ilgalaikiai. Klaipėdos projekto įgyvendinimas užtruko septynerius metus. Investicija - 140 milijonų eurų. Jeigu politinės partijos gali susitarti dėl kai kurių gynybinių dalykų, tai energetikos sektoriuje reikėtų tartis dėl ilgalaikės perspektyvos ir nereikėtų šokinėti nuo vienos strategijos prie kitos.

Užsienio investuotojas turi tolimoje perspektyvoje matyti savo darbą ir grąžą. Pinigai kažkokiu pavidalu turi grįžti. Kiekviena valstybė nustato savo tvarką ir teisinę bazę, bet ji turi būti protinga, pasverta ir išanalizuota, o svarbiausia - ilgalaikė. Dabar dažnai viskas priimama skubos tvarka... Tokie dalykai neįkvepia. Norėčiau būti optimistas.

Informacija

- Praėjusiais metais "Fortum" termofikacinėje elektrinėje 72 proc. atliekų sudarė komunalinės atliekos. Likusius 28 proc. - pramoninės atliekos.

- Didžiausias visų atliekų kiekis (37 proc.) atkeliavo iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC). Kitos dvi didžiausios komunalinių atliekų tiekėjos buvo Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (13 proc.) ir "Energesman" (11 proc.). Didžiausia pramoninių atliekų tiekėja buvo "Ekobazė".

- Nors praėjusiais metais "Fortum" degino tik atliekas, įmonės taršos rodikliai išliko nepakitę. Pirmojo matavimo metu dioksinų ir furanų kiekis buvo 0,0042ng/Nm 3 (23 kartus mažesnis nei leistina norma), antrojo - 0,002ng/Nm 3 (50 kartų mažesnis). Kiti taršos rodikliai irgi neviršijo leistinų normų.

- 2016 metais Europos komunalinių atliekų perdirbimo ir kompostavimo lyderė buvo Vokietija, šiais būdais sutvarkiusi 66 proc. savo atliekų. 32 proc. atliekų Vokietija sudegino, o į sąvartynus išvežė - 1 proc. Septynios ES šalys (Vokietija, Švedija, Belgija, Danija, Nyderlandai, Austrija ir Suomija) į sąvartynus vežė mažiau nei 10 proc. atliekų ir taip net 15 metų anksčiau pasiekė Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos pakete šalims narėms 2030 metams numatytus tikslus.

- Lietuvoje, naujausiais 2016 metų duomenimis, sudeginama 18% atliekų, 50 proc. perdirbama, o 31 proc. vis dar keliauja į sąvartynus. Vidutiniškai Europos Sąjungoje 27 proc. atliekų yra deginama, 47 proc. - perdirbama, o 25 proc. keliauja į sąvartynus.

- UAB"Fortum Klaipėda" išlaikė nepakitusį vartų mokestį pagal sutartį su KRATC, o parduodamos šilumos kainą sugebėjo sumažinti net 14 proc, palyginti su 2016 metais. Vidutinė svertinė "Fortum Klaipėda" parduodamos šilumos kaina 2017m. buvo 2,08ct/kWh, 2016 - 2,42ct/kWh.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder