Kad prieš dvejus metus pakilusios kiaušinių kainos išsilaikys, įžvalgos subliūško dar prieš gerą pusmetį. Lietuvos rinką užvaldė lenkiškos Velykos, tuo metu lietuviškus kiaušinius išvežame braliukams į Latviją. O lietuvis, klojantis 30 litų už jautienos nugarinės kilogramą, gali nebevaikščioti užriesta nosimi. Pasirodo, tai pati pigiausia mėsinių galvijų skerdiena. Italai už tokį gėrį negaili 120 litų. Galų gale, sezono įkarštyje gyvenanti bulvė pabrango trečdaliu, mat geriausias, pasirodo, atiduodame Vakarams.
Afrikietiški cepelinai
Pasibaigus bulviakasiui, turėtų būti pats tas laikas, kai skrandžius malonina tik šviežių, lietuviškų bulvių cepelinai. Deja, anaiptol taip nėra.
Derlius palyginti vidutiniškas, o tai sezono metu turėjo įtakos tam, jog bulvės nepigo, bet atvirkščiai - brango. Dabar už jų kilogramą teks pakloti vidutiniškai 1,29 lito, kai praėjusiais metais kaina buvo kone 29 procentais mažesnė - 1 litas už kilogramą.
Europos nelepinęs pavasaris, pasirodo, ir čia nedavė nieko gero, mat Vakarų Europos šalių susidomėjimas dar labiau padidėjo. Pastarųjų šalių derlius buvo dar prastesnis nei Lietuvoje, patikino Kėdainių rajone bulves auginantis ūkininkas Rimantas Žebrauskas: „Ūkininkai masiškai veža bulves į Prancūziją, Angliją, užsakymų buvo net į Serbiją, o pati naujausia tendencija, kad mūsų bulves ėmė pirkti lenkai.“
Bulvių augintojo teigimu, gerų bulvių Lietuvos supirkėjams ir prekybos tinklams parduoti paprasčiausiai neapsimoka. Pastarieji siūlo itin žemas supirkimo kainas.
„Lietuvoje supirkėjai dabar siūlo 42-43 centus už šviežių bulvių kilogramą, o užsienyje galima gauti 57 centus, o jei ūkininkas turi galimybę bulvę nuplauti, tai ir 70 centų už kilogramą užsieniečiai pasiryžę pakloti“, - neslepia ūkininkas.
Tuo metu prancūzas, šveicaras ar anglas itin vertina lietuvišką bulvę. R.Žebrausko paaiškinimu, Lietuvoje užauginta bulvė yra visais aspektais kokybiškesnė nei naujųjų technologijų išlepintų vakariečių augintos daržovės.
„Turime talentą užauginti gerą, kokybišką bulvę, mūsų žemės joms labai patinka, tai ir bujoja nevaržomos“, - pagyrų lietuvių bulvių augintojams negailėjo R.Žebrauskas.
Tad savaitgalį prasidėjusiame audringame alaus festivalyje Miunchene, Vokietijoje, dešrelės su kopūstais greičiausiai bus patiekiamos lietuviškų bulvių draugijoje.
Tačiau nereikėtų išsigąsti ir galvoti, jog mūsų stalus pasiekia tik vidurio Afrikos šalių užaugintos bulvės. „Taip nėra“, - patikino R.Žebrauskas.
Mums irgi tenka garbės kugelį išsikepti iš lietuviškų bulvių, juolab kad prekybos centrai tikrai neapgaudinėja pirkėjų, jei jau parašyta, kad tai lietuviška bulvė, taip ir yra. Deja, šios daržovės kokybė nedžiugina.
„Pati geriausia bulvė išvažiuoja į užsienį, lietuviai tokios geros kokybės bulvių parduotuvėse tikrai nenusipirks. Tai yra faktas. Galų gale, lietuviams nesvarbu, kokios kokybės bulvę valgyti, svarbu, kad pavalgyti“, - liūdino R.Žebrauskas.
Pasirodo, itin geros kokybės bulvės yra skrupulingai atrenkamos, o dėl menkiausio įbrėžimo bulvė metama į antrarūšį katilą. Tokios bulvės ir lieka Lietuvoje, blogiausiu atveju yra perdirbamos.
Ar situacija šalyje keisis, ponas Rimantas nebuvo linkęs prognozuoti, mat Lietuvoje svarbiausia yra pigiai nupirkti ir kuo brangiau parduoti. Taip mąstydami, R.Žebrausko tikinimu, viską, kas geriausia, išvežame, ne tik bulves ar kitas daržoves, bet ir geriausią mėsą.
Tad tobulos, traškios, auksinės ar skaisčiai baltos spalvos bulvių teks ieškoti tiesiogiai iš ūkininkų sandėlių. Mat retokai tokios bulvės pasiekia net turgavietes.
„Ir prekybos centre šviežios bulvės niekada negausi, nes ji dar mažiausiai 2 savaites būna prekybos tinklų sandėliuose, voliojasi visur. Todėl prastėja jos kokybė, išvaizda, bulvė praranda maistingąsias, dar dirvožemyje sukauptas medžiagas“, - teigė ūkininkas.
Vietoj jautienos - sena karviena
Bulvėms brangstant, mėsinių galvijų skerdiena pinga. Už jautienos kumpio kilogramą prieš metus tekdavo mokėti apie 37 litus, dabar užtenka ir 25 litų. Nugarinė kiek brangesnė - 30 litų, tačiau, lyginant su praėjusių metų 41 litu už kilogramą, jaučių augintojams turbūt verkti norisi. Tuo metu italai už geros kokybės ekologišką jautieną kloja visus 120 litų už kilogramą.
Ūkininkai jau nebeslepia, kad Lietuvoje užaugintų galvijų mėsa atsiduria ant ispanų, kitų vakariečių, netgi anglų stalų. Tad lietuvių emigrantai Anglijoje valgo tik gimtinėje išauginto jaučio kepsnius.
Kaip ir bulves, taip ir mėsą prekybininkai supirkinėja už centus. Taip pat meškos paslaugą padarė ir rusų bei turkų rinkų atsisakymas pirkti lietuvišką galvijų mėsą. Tuo pasinaudoję supirkėjai dar labiau sumažino kainas.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras apgailestauja, tačiau pripažįsta, jog geros jautienos šalyje lieka labai nedaug.
„Šveicarai dabar itin perka išpjovas, kumpius, bet sužinoję, kad Lietuvoje kainos nukritusios, tai irgi iškart sumažino“, - supirkėjų verslą atskleidė A.Bezaras.
Užsienio paklausa rodo ir tai, jog šalyje užauginama itin geros kokybės jautiena. Tad nesame vien agrarinė šalis, puikiai ir jautukus užauginame. A.Bezaras piktinosi tik dėl vieno, jog lietuviai neišnaudoja auksinių galimybių: „Prieš dvi savaites teko viešėti Šveicarijoje, tai 2 kilometrų aukštyje 1 ha plote ganėsi kelios karvutės. O pas mus tūkstančiai hektarų stovi tušti.“
A.Bezaras pasakojo, jog lietuviška jautiena tautiečių stalus pasiekia rečiau, nes tai vis dar yra brangi mėsa: „Kita vertus, kai kurie prekybos centrai, perdirbėjai elgiasi ne visiškai garbingai. Po grynaveislių mėsinių galvijų vėliava pakišama sena karviena. Paprastai tariant, žmonės perka numelžtų karvių mėsą.“
Tad A.Bezaras patarė, jog geram kepsniui iškepti jautienos teks ieškoti tiesiogiai pas ūkininkus.
Išvežame braliukams
Tačiau pirmosios vietos, savo pigumo viršūnes pasiekęs, vis dar neapleidžia kiaušinis. Tikėtina, jog per Velykas nebereikės krapštyti papildomų pinigėlių keliasdešimčiai kiaušinių nusipirkti. Šie per pastaruosius metus atpigo labiausiai iš visų maisto produktų - 30 procentų. Tačiau čia pagrindiniu pigimo žaidėju tapo kainų duobėje atsidūrę pašarai. Nepaisydamas to, lietuvis dažniau į keptuvę paleidžia lenkišką kiaušinį. Ylakių paukštyno vadovas Gintautas Šmaižys teigė, jog lenkų konkurencija labai didelė.
„Jie konkuruoja per mokestinę bazę. Jų PVM 3-5 proc., pas mus 21 proc. Tas ir pjauna lietuviškų kiaušinių rinką. Tad mūsiškiams kiaušinius labiau apsimoka eksportuoti nei palikti Lietuvoje“, - teigė G.Šmaižys.
Paukštynai, eksportuodami kiaušinius, uždirba 20 procentų daugiau, nei parduodami Lietuvos rinkai. Lietuviški kiaušiniai iškeliauja į Latviją, Estiją, Olandiją, Vokietiją, Čekiją. Priežastis, kodėl lietuviška produkcija išvežama į užsienį, esame mes patys, pažymi G.Šmaižys.
„Turime skatinti savo pirkėją. Vokietis perka vokišką prekę, o mes už savo prekę visai nekovojame ir neskatiname ją vartoti. Visa tai matoma ir prekybos tinkluose. Jeigu ten svarbiau pigumas, o ne kokybė, tai reiškia, kad tiek žmogui ir tereikia“, - konstatavo G.Šmaižys.
Toks požiūris, Ylakių paukštyno vadovo teigimu, naikina smulkųjį verslą, dėl kurio mes patys tiek verkiame. Tačiau yra žmonių, kuriems vis dėlto reikia lietuviško skonio ant pietų stalo. Ponas Gintautas teigė, jog Klaipėdoje atidaryta paukštyno krautuvėlė sulaukia vis daugiau pirkėjų: „Bet tas pirkėjas, kuris ieško, kad būtų pigiau, vis tiek pirks lenkiškus kiaušinius. Šie atsieina 2,99 lito už 10 kiaušinių, štai lietuviški kišenę patuštins dvigubai. 10 lietuviškų vištų dedeklių kiaušinių kainuoja apie 6,5 lito.”
Vigilijus JUKNA, žemės ūkio ministras:
Sutinku, kad daug Lietuvoje užaugintų, perdirbtų maisto produktų keliauja į užsienį. Kiekviena šalis didžiuojasi, kai auga jos eksportas. Į užsienio šalių rinkas patekti sunku. Dar sunkiau jose išlikti. Bet Lietuvos maisto produktų eksportas rodo, kad mūsų ūkininkai ir perdirbėjai įveikia visas kliūtis, kad jų kokybiški produktai randa vis daugiau rinkų. Lietuvoje gaminami žemės ūkio ir maisto produktai yra kokybiški. Nesutinku, kad visus geriausius gaminius išveža. Lieka ir Lietuvai.
Aišku, kaip vartotojai norėtume, kad kuo daugiau kokybiškos produkcijos liktų šalyje. Bet situacija yra tokia, kokią diktuoja laisvoji rinka ir pasaulinės rinkos kainos, laisvas prekių judėjimas.
Žemės ūkio ministerija gyvulininkystę laiko pagrindiniu prioritetu. Taip, žadėjome ir žadame ją remti. Bet tai neturi vykti chaotiškai. Kodėl kai kam susidaro įspūdis, jog gyvulininkystė liko užnugaryje?
Noriu priminti, kad ši Vyriausybė šiemet dirba pagal konservatorių ir liberalų Vyriausybės parengtą valstybės biudžetą, kuriame tikrai nebuvo numatyta skatinti gyvulininkystę. Pirmas žingsnis, ką pavyko padaryti dėl gyvulininkystės: 2012 m. gruodžio 14 d. pradėjus dirbti naujai Vyriausybei, vietoje deklaruojamų 117 mln. Lt, reikalingų papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms, biudžete radome 75 mln. Lt. Jau po kelių dienų reikėjo tvirtinti valstybės biudžetą. Todėl perskirsčius kai kuriuos žemės ūkio ministerijos resursus, buvo patvirtinta 106 mln. Lt suma papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už 2012 m.
Jau parengta Nacionalinė gyvulininkystės strategija, kuri dabar svarstoma, derinama. Kai strategai pritars, socialiniai partneriai ir t. t. ją tvirtins Vyriausybė.
Dabar perskirstėme resursus ir gyvulininkystės sektoriui radome dar 60 mln. Lt.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą