"Geotermos" vadovas dr. Sigitas Petrauskas aiškino, jog dabartinėje vizijoje atviri geoterminio vandens baseinai matomi šalia "Geotermos" pastato, o ten siūlomomis pramogomis galėtų naudotis LEZ darbuotojai ir pietinių uostamiesčio rajonų gyventojai.
"Nesiekiame sukurti aukštos klasės SPA su prabangiais statiniais. Kurtume pramogą vidutines pajamas turinčiam klaipėdiečiui", - sako S. Petrauskas.
Šalia "Geotermos" LEZ suteiktoje valstybinėje žemėje atsirastų keli įvairaus dydžio baseinai, šalia būtų įkurdinta nemaža automobilių stovėjimo aikštelė, o dušinės ir persirengimo kambariai galėtų būti tam pritaikytuose konteineriuose. Geoterminiame vandenyje turkštis būtų galima lauke nesant minusinės temperatūros.
"Investuotojų susidomėjimas yra ir su jais bendraujame, nors jie skaičiuoja ir ieško sau tinkamų bei patrauklių sprendimų. Minimaliam investiciniam projektui įgyvendinti reikėtų apie 300 tūkst. eurų ir tai nėra beprotiškai dideli pinigai. "Geoterma" prisidėtų vandeniu, o LEZ skirtų teritoriją", - tvirtino S. Petrauskas.
Paklaustas, ar noro pramoninėje teritorijoje organizuoti pramogas nesustabdys valstybinės institucijos, S. Petrauskas pažymėjo, jog teisine prasme parką įkurti įmanoma, juolab kad yra sulaukta palaikymo iš uostamiestyje esančių valstybinių institucijų.
Beje, LEZ geoterminę šilumą gaminanti UAB "Geoterma" prieš kelias savaites buvo įtraukta į privatizuojamų įmonių sąrašą. Investuotojams bus siūloma įsigyti 76,56% "Geotermos" akcijų, kurias dabar valdo Turto bankas. S. Petrauskas pripažįsta, jog naujas investuotojas gali sutrukdyti puoselėjamus planus, tačiau dėl to dirbti nenustoja.
"Savo darbą dirbsime ir toliau - yra idėjos, vykdomi europiniai projektai, esame įsipareigoję miestui tiekti šilumą, geoterminį vandenį vežame į Palangos gydyklas, žuvininkams. Visgi, ar veikla keisis, paaiškės atėjus investuotojui", - sakė vadovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą