Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenimis, pas juos kasmet užsiregistruoja pusantro tūkstančio žmonių, turinčių neįgalumą, kurių pusė - Klaipėdos gyventojai. Iš viso per metus įsidarbinti pavyksta apie 500 asmenų, kurių daugiau nei pusė - klaipėdiečiai.
Darbo išteklių skyriaus vyr. specialistė Jurga Narkuvienė priminė, jog šnekant apie neįgaliųjų įdarbinimą egzistuoja nemažai subsidijavimo galimybių. Darbdaviams, įdarbinusiems darbo biržos siųstus asmenis, mokama darbo užmokesčio subsidija,o taip pat gali būti skiriama subsidija naujoms darbo vietoms neįgaliesiems kurti. Egzistuoja ir kitokių rėmimo galimybių.
Neįgaliam asmeniui įsidarbinti atviroje rinkoje dėl kritiško darbdavių požiūrio sudėtinga, tačiau tokius asmenis įdarbina šiam tikslui susikūrusios socialinės įmonės, kaip "Regseda".
Neįgaliųjų reikalų tarybos nariams kilo nemažai klausimų dėl minėtų programų. Pavyzdžiui, ar dėl įvairių priežasčių nebaigus programos, nereikėtų grąžinti pinigų - apie panašų atvejį teigė girdėjusi Nina Puteikienė. Vienas asmuo, mokydamasis virėjo specialybės, atsigulė į ligoninę ir negalėjo baigti mokslų, ir už tai, jei ne politikų įsikišimas, jam būtų tekę susimokėti beveik 3 tūkst. eurų. Tačiau, pasak Darbo biržos specialistų, tvarka keitėsi ir grąžinti pinigų už mokslus nebereikalaujama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą