Dažnai girdžiu guodžiantis, kaip baisu keisti darbą (kad ir koks įkyrėjęs, neperspektyvus ir bukinantis jis būtų). Moterys abejoja savo gebėjimais, svarsto, ar toks pasikeitimas nepakenks santykiams su mylimuoju ar šeimoje – juk kurį laiką gali tekti ilgiau padirbėti, kol įsisavins naujos veiklos niuansus, sudalyvauti bendruose renginiuose, gal net keisti aprangos ar dienotvarkės įpročius. O kur dar rizika, kad naujoje darbovietėje gali nepavykti pritapti?
Tuo tarpu vyrai išgyvena dėl savo statuso. Juk šioje įmonėje jis daugiau ar mažiau jau išsikovojo savo vardą, o naujoje įmonėje teks naujai įrodinėti savo vertę, gebėjimą spręsti problemas, greitą orientaciją ir vėlgi, spinduliuoti energiją ir gerą nuotaiką net tada, kai nuovargis kala per kulnus.
Taip, pasiryžti pokyčiams yra baisoka. Ne veltui darbo pakeitimas streso skalėje puikuojasi šalia skyrybų ir artimųjų netekčių. Tačiau kartais didelės baimės akys žiūri visai ne ta kryptimi, kur reikėtų, todėl nepastebime daug baisesnių dalykų.
Tad apie ką nepagalvojate, kai nesiryžtate keisti Jums nemielo darbo?
Jei nors kiek domitės tuo, ką kalba finansiškai (ir ne tik) sėkmingi žmonės, tai būtinai turėjote išgirsti jų raginimą: „Niekada nedirbkite nemėgstamo darbo“. Įdomu tai, kad ši frazė nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar savo sėkmės receptu dalintųsi amerikietis, danas, lietuvis ar japonas. Ir mano įsitikinimu, verta įsiklausyti į jų žodžius.
Jei dirbate tai, kas nemiela, nuolat jaučiatės nelaimingi. Jūsų kančia prasideda kiekvieną darbo dienos rytą ir tęsiasi iki vakaro, kada laukia tik trumputis atokvėpis, o tada vėl… Kai šefas postringauja apie kūrybingą požiūrį į darbą, mintyse jį keiksnojate, nes neturite net noro ką nors daryti. Kiekviena nesėkmė tik dar labiau gadina ir taip slogią nuotaiką. Jei atvirai, padidėjęs atlyginimas, premija, pramoga ar bendradarbio gimtadienis tik trumpam praskaidrina nuotaiką ir pagerina nusiteikimą. Juk iš esmės niekas nepasikeitė – darbas mielesnis netapo. Šypsena? Entuziazmas? Tobulėjimas? – Jūs turbūt juokaujate…
Bet nemėgstamą darbą turintys žmonės rizikuoja kur kas daugiau nei tomis aštuoniomis netikusiomis valandomis per parą.
Jei visą dieną kankinotės, slogutį partempsite ir namo. Susikaupusį stresą greičiausiai išpilsite ant pačių artimiausių – tėvų, partnerio ar sutuoktinio, vaikų. Kurį laiką santykiai atlaikys nuolatinį nepasitenkinimą, bet galiausiai ims byrėti. Neilgai trukus pajusite, kad ir namuose seniai nebėra gera. Tik ar suvoksite, kad santykius griaunate savo rankomis?
Kur ieškosite paramos toliau? Pas draugus? Naujuose santykiuose? Kiek laiko prireiks pamatyti, kad viskas, prie ko prisiliečiate, apsitraukia pelėsiu ir pradeda irti? Paskutinė stadija – nebežinote, kas esate, koks (-ia) esate, ko norite iš gyvenimo, ką galite ir ko norėtumėte siekti. Ir tik todėl, kad diena iš dienos mirkstate veikloje, kuri daro nelaimingu.
Kita vertus, jei laiku pastebėsite ženklus, kad atėjo laikas judėti tolyn, aukštyn (ar tiesiog kitur) profesine prasme ir aktyviai imsitės žingsnių, gyvenimas gali prisipildyti naujų patirčių ir malonių pokyčių.
Štai kaip gali suprasti, kad laikas permąstyti savo esamą profesinę veiklą:
Ar prisimenate, kada paskutinį kartą į darbą ėjote su malonumu? Jei jau kelis mėnesius rytą sutinkate suirzę, nes reikia eiti į darbą, dieną jaučiate nuolatinę įtampą ir net naktimis sapnuojate košmarus apie darbą ir bendradarbius (ar, neduokdie, bosą!) – tai rimtas signalas, kad situacija prašosi pokyčių.
Ar per pastaruosius 9 mėnesius apie savo veiklą sužinojote ir išmokote ką nors naujo ir naudingo? Ar išbandėte naujų veiklų, mokėtės iš kolegų ar specializuotuose mokymuose? Jei ne, nieko keisto, kad dirbti tapo nuobodu. Pasaulis juda pirmyn. Jei netobulėji, vadinasi profesine prasme ne šiaip stovi vietoje – atsilieki vis labiau. Po poros metų būsite beviltiškai atitrūkę nuo naujovių ir susirasti kitą darbą ar kilti karjeros laipteliais taps gerokai sunkiau. Tad gal laikas jau dabar sprukti iš šios pelkės?
Ar darbe atliekamos užduotys atitinka jūsų asmeninius įsitikinimus? Jei gyvenime vadovaujatės sąžiningumo principais, vadovo reikalavimas nuslėpti neigiamą ar net kenksmingą informaciją nuo kliento, gali iššaukti vidinį nepasitenkinimą, o jautresniems žmonės net ir prišaukti ligą. Tad jei gėda ir nejauku dėl darbe nuolat daromų kompromisų su sąžine, pradėkite atidžiau dairytis į kitas įmones ir domėkitės, kokiomis vertybėmis ten vadovaujamasi.
Ar daugiau nei 70 proc. darbo laiko atliekate užduotis, kurių siaubingai nemėgstate? Ar matote prasmę to, ką darote? Niekas labiau nedemotyvuoja nei beprasmis, sunkus darbas. Tokiu darbu bausdavo kalinius, liepdami iš vienos krūvos į kitą tempti didelius akmenis tiesiog šiaip – be tikslo. Gera naujiena – jūs ne kalinys ir galite tai pakeisti.
Ar artimieji ir draugai sako, kad jūsų elgesys pasikeitė? Ar tapote niūresniu, atžagaresniu, mažiau šypsotės, nebenorite susitikti ir bendrauti? Kaip pasikeitė bendravimo ratas per pastaruosius 9 mėnesius? Pilnaverčiai santykiai, gera nuotaika ir plati emocijų paletė yra būtina gerai psichinei sveikatai ir sveikatai apskritai. Ar neturėdamas sveikatos būsite reikalingas kaip darbuotojas? Ne? Tada elkitės atitinkamai.
Jei skaitant šiuos punktus liūdnai linksėjote galva, vadinasi pribrendo laikas pokyčiams. Bet neskubėkite mesti darbo griausmingai trinktelėdami durimis. Darbo keitimas – lyg šachmatų partija – verta numatyti kelis veiksmus į priekį.
Kaip pasiruošti profesiniams pokyčiams, kad pavyktų ne tik sėkmingai ir sklandžiai pakeisti darbą, bet ir išsaugoti gerus santykius su dabartiniais kolegomis skaitykite čia.
Nuoširdžiai linkiu drąsos,
Danguolė Kraskauskienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą