Rodos, kad ir kiek šilumos tiekėjai kalbėtų apie daugiabučių renovacijos naudą ir būtinybę, kol kas, bent jau kurorte, atnaujintų namų nedaugėja. Galbūt, jei prezidentė pritars socialdemokratų parengtoms įstatymų pataisoms, kuriomis numatyta, jog savivaldybių institucijos galės nustatyti griežtesnes maksimalias šilumos suvartojimo butams ir kitoms patalpoms šildyti normas nei pateiktos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Savivaldybė galės išjudinti būstų renovaciją.
Pagerėtų estetinis vaizdas
Paklaustas, kaip vertina šias pataisas, Savivaldybei pavaldžios daugiabučius administruojančios UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus patartų gyventojams atlikti renovaciją, jei šiems darbams iš valstybės bus suteiktos lengvatos. „Dabar žmonės daug išleidžia mokesčiams už šilumą. Be to, pagerėtų ir miesto estetinis vaizdas, jeigu būtų atnaujintas pilkų ar geltonų daugiabučių fasadas“, - sakė komunalininkų vadovas.
Jo manymu, galbūt palangiškiai drąsiau imsis renovuoti savo daugiabučius, jei už tai bus atsakinga savivalda, nes kol kas su privačiomis struktūromis tai padaryti sunku. „Jeigu minėto įstatymo pataisos bus sąžiningai taikomos, naudojamos, tai gyventojams bus geriau“, - tvirtino UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius.
K. Skierus prasitarė girdėjęs, jog Žvejų g. 38 namo gyventojai jau buvo parengę renovacijos projektą per „Palangos butų ūkį“, tačiau juos sustabdė kosminės darbų atlikimo kainos, kurios neatsipirktų. Pavyzdžiui, preliminari kaina už kv. metrą – 713 Lt.
„Tiems, kurie tvarkėsi namus prieš dešimt ar aštuonerius metus, rangovų kainos buvo normalesnės, prieš ketverius penkerius metus jos nesąmoningai išaugo“, - pastebėjo komunalininkų vadovas.
Ateina skųstis
„Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ komercijos direktorius Jonas Pleškys priminė, jog daugiausia kurorte šilumos sunaudoja Vytauto g. 120 bei šalia jo esantys daugiabučiai, taip pat Janonio g. 41 – tarybiniais laikais buvęs bendrabutis.
„Daugiabučiams Palangoje neabejotinai reikia renovacijos, kol kas nė vienas iš jų nėra tvarkytas. Pavyzdžiui, pernai apžiūrėjome Žemaitės g. 4 namą – klaikus stogas, per kurį išeina šiluma, reikia ir jį keisti, ir sienas šiltinti. Gyventojai pas mus kartais ateina ir šaukia: „Už ką aš tiek turiu mokėti?“, bet tegu pasižiūri, pro kur ta šiluma išeina“, - kalbėjo pašnekovas.
Komercijos direktorius pasakojo, jog 2005, 2007 ir 2012 m. bendrovė atliko kai kurių daugiabučių termovizorines nuotraukas, kurios atskleidė, kur iškeliauja šiluma. „Pavyzdžiui, Ganyklų g. 41 mūrinis namas. Lauke buvo vienas laipsnis šalčio, o pastato tik keli taškai buvo įšilę iki pliuso. Gerokai daugiau šilumos sunaudoja ir dviejų trijų aukštų Sodų g. 11, Taikos g. 20 bei 3, Klaipėdos plento 52 namai nei tiek pat butų turintys keturaukščiai. Kodėl? Todėl, kad išvardytuose daugiabučiuose yra daug su lauku besiribojančių paviršių: pirmajame aukšte rūsys – šalta patalpa, antrąjį aukštą dengia stogas, didelis ir pastarojo, ir rūsio plotas. Iš vieno tokių namų atėjusi moteris skundėsi, kodėl ji tiek daug moka. Iš pažiūros jie neblogai atrodo“, - aiškino J. Pleškys.
Kompensacijos neskatina taupyti
Į klausimą, kaip vertina minėto įstatymo pataisas, bendrovės „Vitės valdos“, kuriai priklauso „Palangos butų ūkis“, komercijos direktorius Jevgenijus Sakovskis sakė, kad tai neturi nieko bendra su būsto renovacijos skatinimu: „Miestiečiai, kurie gyvena sename nešiltintame name ir taip gerokai daugiau moka už šilumą. Čia tas pats, kaip sergantį žmogų bausti už tai, kad jis serga“.
Jo manymu, atnaujinimo procesą stabdančios problemos vienodos visoje Lietuvoje – kompensacija už šildymą, esami įsipareigojimai bankams, neseni prisiminimai apie krizę ir netinkamos renovacijos sąlygos.
Ar tai, kad paskolą galės imti savivaldybės, paskatins gyventojus renovuoti savo būstus? „Bet kuris daugiabutis namas – tai savininkų bendras turtas, administratorius atstovauja daugumos interesams, atlieka techninę priežiūrą, organizuoja remonto darbus ir t. t. Tai tikrai gera naujiena ir, jei Savivaldybė aktyviai prisidės prie renovacijos proceso, mes savo ruožtu pasirengę padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad kuo daugiau namų būtų atnaujinti“, - sakė J. Sakovskis.
Beje, komercijos direktorius atskleidė, jog šiuo metu Janonio g. 28 ir Žvejų g. 38 rengia techninius renovacijos projektus, dar keletas namų taip pat apie tai svarsto. „Tačiau po Seimo rinkimų ir valdžios kalbų apie pakeitimus, gyventojai nepriima jokių sprendimų, laukia geresnių sąlygų“, - pastebėjo pašnekovas.
Pasak J. Sakovskio, Klaipėdoje renovacijos situacija šiek tiek geresnė, bet jie susiduria su keista problema: „Vienas mūsų administruojamas daugiabutis parengė investicinį, techninį projektą, bankas patvirtino paskolą, bet į viešai skelbiamą konkursą ateidavo rangovai su 30 proc. brangesniais pasiūlymais nei patvirtintas investicinis projektas. Neįvyko jau 3 konkursai. Gyventojai, aišku, nenori mokėti daugiau negu banko patvirtintas finansavimas. „Popierinė“ dalis baigta, o statybininkų nėra“.
Beje, vakar vyko Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių merų susitikimas su premjeru Algirdu Butkevičiumi, kurio metu buvo aptarta regionų plėtros politika, gyventojų užimtumo didinimo, investicijų į regionus pritraukimo ir kitas aktualijas. Buvo minėta ir daugiabučių renovacija. Kaip praneša Balsas.lt, kalbėdamas apie daugiabučių namų atnaujinimo programą, premjeras pabrėžė būtinybę didinti savivaldybių vaidmenį šiame procese. Pasak jo, merijos turėtų atrinkti pačius neefektyviausius pastatus, parengti ir patvirtinti jų renovavimo programas bei paskirti šių programų administratorius, o Vyriausybė savo ruožtu įsipareigotų teikti organizacinę bei metodinę pagalbą.
Šiame susitikime dalyvavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė sakė, kad vienas iš darbų, kuris bus atliekamas netrukus, – sudaryta darbo grupė, įvertinsianti, kurie daugiabučiai sunaudoja daugiausia šilumos, o vėliau bus imamasi kitų veiksmų, skatinsiančių renovaciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą