Darbo birža atima finansus

Darbo birža atima finansus

Viešieji darbai - jau praeitis. Tačiau nuo liepos 1 d., kai juos imta vadinti laikinaisiais darbais, savivaldybės jau spėjo pasiilgti praėjusių dienų. Mat dabar jos, netekusios dalies finansavimo, kurią bedarbiams įdarbinti skirdavo Darbo birža, pačios tegali įdarbinti vos pusę žmonių, kiek galėdavo anksčiau, o nei žolė, nei krūmai nesustoja želti. Savivaldybėse jau baiminamasi, kad gyvenvietės gali virsti šiukšlynais, o parkai - šabakštynais.

Vos ministrui Linui Kukuraičiui pasirašius įsakymą, kuriuo savivaldybės įpareigotos skubiai parengti užimtumo gerinimo programas, kilo rimtų abejonių, kas iš to bus. Labiausiai baimintasi, kad viešųjų darbų nebefinansuojant Darbo biržai (o ji skirdavo net 60 proc. lėšų) savivaldybėms tenkanti našta bus per sunki.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) valdininkai ramino, kad visuomenė tik laimės. Esą viešieji darbai yra neefektyvūs, nes jie nemotyvuoja ir į darbo rinką žmonių negrąžina. O štai jeigu savo bedarbiais užsiims savivaldybės, jos bus suinteresuotos, kad žmonės darbintųsi nuolatiniam darbui.

Kuo skiriasi laikinieji darbai nuo viešųjų, nei kalbinti merai, nei seniūnai negalėjo paaiškinti. Kaip anekdotas lieka sklandyti neoficiali versija, jog veiklos pavadinimą siekta pakeisti todėl, kad jis susijęs tarsi su atgailavimu už bausmę ir jokiu būdu neįkvepia darbui.

Ko bijota, tas ir įvyko. Birželį, baigiantis viešųjų darbų erai, savivaldybių tarybos ėmė tvirtinti savąsias užimtumo didinimo programas. Tada paaiškėjo, kad būgštavimai nebuvo be pagrindo, kone visos „suplanavo“ įdarbinti perpus mažiau žmonių.

Štai Alytaus miesto savivaldybė, per pirmą pusmetį viešiesiems darbams išleidusi 35 tūkst. eurų ir nuo kovo iki birželio įdarbinusi 76 asmenis, antrąjį pusmetį numatė įdarbinti 46 asmenis. Per 5 mėnesius ji pasirengusi darbdaviams sumokėti 182 tūkst. eurų. Rajono programoje viliamasi, kad bent keli darbuotojai gal patiks darbdaviams ir šie juos pasirinks nuolatiniam darbui.

Panevėžio rajonas, iš viešųjų darbų sutaupęs 87 tūkst. eurų, apsisprendė laikinai, 4 mėnesius, atlyginimą mokėti 36 asmenims, nors anksčiau darbo gaudavo keliskart daugiau rajono gyventojų. Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras pripažino, kad už 27,5 tūkst. eurų tegalėjo seniūnijose būtiniausiems darbams įdarbinti po 1 žmogų - iš viso 11.

Panevėžio rajono Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas prisiminė laikus, kai seniūnijoje viešuosiuos darbus dirbo po keliasdešimt žmonių. Dabar žolę šienaus ir kitokius smulkius darbus atliks 6. Naujoje tvarkoje seniūnas įžvelgia tik tokią teigiamybę, kad Darbo birža nebeprimes nenorinčiųjų dirbti, juos savo nuožiūra galės pasirinkti seniūnija.

Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas pasakojo, kad jie, užuot įdarbinę daugiau nei 30 asmenų, galės per pusmetį duoti darbo vos 11, nors ir norinčiųjų, ir veiklų apstu.

„Sukamės, kaip išmanome. Dabar pateikėme paraišką darbo biržai, laukiame, gal dar kokį finansavimą šiam pusmečiui duos. Meras buvo ministerijoje ir ministras užsiminė, kad visose savivaldybėse padėtis panaši. Tikėsimės, bet kol kas tai tik kalbos. Jeigu nebus, versimės iš to, ką turime“, - vylėsi Rietavo administracijos vadovas. - Aš nesakau, kad viešieji darbai buvo panacėja, bet paspirtis buvo rimta. Ir žmonėms gerai būdavo, o dabar ir jie liks be jokio uždarbio.“

Iš SADM Darbo rinkos skyriaus patarėjos Mildos Kojelienės atsakymo aiškėja, kad papildomo finansavimo savivaldybėms nėra ko tikėtis, iki liepos 20 d. buvo renkama tik patikslinta informacija, koks yra specialiųjų tikslinių lėšų poreikis ateinantiems trejiems metams.

O esą Darbo biržos sutaupytos lėšos nenueis vėjais. Jos bus panaudotos efektyvesnių aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimui.

Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo narys:


Siaubinga, kas darosi. SADM sudirbo taip, kad palieka savivaldybes ir seniūnijas be viešųjų darbų ir dabar neva Darbo birža parinks žmones nuolatiniams darbams. Įsivaizduokite, ką tokiu atveju darys seniūnija. Ji darbuotojų teritorijos priežiūrai neturi, patys seniūnai to darbo dirbti neis. Vakar buvau Rietave, šiandien Šilalėje, tai tikra tragedija. Tai ne taupymas, o pridengta vagystė. Juk per visokius projektus galima pasisavinti keliolika arba net keliasdešimt milijonų eurų. Jeigu jau sako, kad darbo biržos turės padėti tobulintis žmonėms arba rengti kursus, pažiūrėkite, kiek darbo biržos per paskutinius penkiolika metų tobulino ir mokė žmonių. Kiekvienas, stovintis darbo biržoje, turėtų būti minimaliausiai įgijęs po keturias penkias kvalifikacijas. Klausimas, ar verta investuoti į tokius beviltiškus dalykus. Aš manau, kad reikėtų pradėti kalbėti nuo to, kiek dar taškysime pinigų pačių valdininkų vaikams, kurie skaito tas paskaitas ir veda seminarus.

 

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder