Darbdaviai atstumia nepilnamečius

Vieną kitą litą vasarą nutarę užsidirbti moksleiviai darbą rasti gali tik per pažintis. Aklai darbo ieškoti susiruošę nepilnamečiai susiduria su darbdavių abejingumu. Vieni verslininkai kratosi nepilnamečių dėl itin griežtų reikalavimų, kiti įrodinėja, kad moksleiviai nemoka dirbti, o reikalauja pinigų vien už tai, kad ateina į darbą.

Reikia pažinčių

Dešimtokė Jolanta pasakojo, kaip kelis mėnesius ji ieškojusi darbo. "Iš potencialių darbdavių, nuėjusi pirmajam pokalbiui, išgirsdavau vienintelį klausimą: "Ar esi kur nors dirbusi?" Gavę neigiamą atsakymą su manimi visi be išimties atsisveikindavo. O kaip aš įgysiu tos patirties, jei man niekas neduoda darbo?" - vos ne su ašaromis akyse skundėsi Jolanta.

Užtat vienuolika klasių baigusi Marytė šią vasarą gavo darbą drabužių parduotuvėje. Darbdavių neišgąsdino, kad ji iki tol nėra niekur dirbusi. Gal vien dėl to, kad toje pačioje parduotuvėje dirbo ir Marytės giminaitė?

Dešimtokas Vilius taip pat džiaugiasi šią vasarą gavęs darbą statybose. Už tai jis taip pat turi būti dėkingas savo draugo giminaitei. "Niekas mūsų neklausė, ar kur nors iki tol dirbome. Nors ir mokės mums minimumą, tačiau esame laimingi, kad vasarą galėsime padirbėti", - džiaugėsi Vilius.

Reikalauja pilnamečių

Visoje Klaipėdoje, kur nedarbo lygis siekia beveik 9 proc., šiemet jaunimui buvo pateikta vos 80 darbo pasiūlymų. Klaipėdos teritorinės darbo biržos (KTDB) Jaunimo užimtumo poskyrio vedėja Diana Monkevičiūtė sakė, kad verslininkai ieškojo želdinimo darbininkų, sandėlininkų, giros pardavėjų, nuomos punkto darbuotojo. "Nors tai ir nėra didelis skaičius, tačiau pernai jaunimui buvo pateikta vos 30 darbo pasiūlymų", - sakė D. Monkevičiūtė.

KTDB Palangos skyriaus vedėja Rita Kivytaitė pripažino, kad jauno amžiaus darbuotojų nesudėtingiems darbams ieškantys kurorto verslininkai pageidavo, kad kandidatai būtų sulaukę pilnametystės. "Tiesiai šviesiai niekas to nesakydavo, tačiau leisdavo suprasti, kad pilnametis turi daugiau galimybių įsidarbinti", - prisipažino R. Kivytaitė.

Griežti reikalavimai

Verslininkai savo nenorą priimti nepilnamečius į darbą dangsto griežtais įstatymais.

Pagal Lietuvos teisės aktus, norėdamas įdarbinti jauną asmenį, darbdavys privalo užtikrinti jo amžių atitinkančias darbo sąlygas, suteikiamas darbas turi būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai. Prieš įsidarbindami, jauni asmenys privalo pateikti darbdaviui asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą, kurioje nurodyta, ar leidžiama dirbti. Darbdavys, prieš sudarydamas darbo sutartį su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, privalo pateikti vienam iš tėvų ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymą ir vaiko sveikatą prižiūrinčiam gydytojui numatomų darbo sutarties sąlygų aprašymą, taip pat gauti vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo pažymą su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus, numatytus darbo sutarties sąlygų aprašyme.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Kondrotienė aiškina, kad dirbti norintis jaunimas yra labai jautri ir pažeidžiama darbuotojų grupė, todėl ir siekiama juos apginti. "Jie dar visai neturi darbinės patirties, įgūdžių, žinių, kaip saugiai atlikti darbus, jie nemoka įvertinti grėsmių ir pavojų, esančių darbo vietoje, dėl jų jauno amžiaus ir dar nesusiformavusios kaulų-raumenų sistemos esant fiziniams krūviams galimi sveikatos sutrikimai",- aiškino V. Kondrotienė.

Todėl vieno Palangos restorano savininkas Klaidas Pakutinskas tiesiai šviesiai rėžė, kad jo įmonėje nė vienas nepilnametis nedirbo ir nedirbs. "Nepilnamečių darbui taikomi milžiniški suvaržymai, todėl neapsimoka vaikų priimti. Prieš įdarbinant reikia gauti tėvų sutikimą, nepaisant to, neturintieji 18 metų negali dirbti su alkoholiu. Dar daugiau, vaikai negali dirbti visą darbo dieną. Būtent dėl šių priežasčių nė viename Palangos restorane nedirba nepilnamečiai", - aiškino restorano savininkas.

Nemoka dirbti

Neringos turizmo ir verslo asociacijos vadovė Irma Baltrušaitienė įsitikinusi, kad darbdaviai moksleivių nenori ne tik dėl įvairių suvaržymų, bet ir dėl atsainaus jaunimo požiūrio į darbą. "Viena vertus, vaikai negali dirbti visą darbo dieną. Kita vertus, jie išvis nemoka dirbti, užtat puikiai moka skaičiuoti ir žino, kiek jie turi uždirbti. Apmaudu, tačiau kasmet į Neringą atvykstančių nepilnamečių darbuotojų įgūdžiai prastėja", - sakė I. Baltrušaitienė.

Ji taip pat teisino savo kolegas, kurie į darbą priima tik tuos, kurie moka po kelias užsienio kalbas. Mat kai kurie jaunuoliai, susigundę siūlomu darbu Nidoje, stebisi, kad reikalaujama mokėti mažiausiai dvi užsienio kalbas.

"Kartelę kelia ne darbdaviai, o klientai. Jei į Neringą atvažiuoja turistų iš Vokietijos, Rusijos ir kitų Europos šalių, būtina, kad darbuotojai su jais galėtų susikalbėti. Nesvarbu, ar jiems 16, ar 60 metų", - kolegas teisino I. Baltrušaitienė.

Paaugliai - kruopštesni

Tačiau ne visi kalbinti verslininkai buvo blogos nuomonės apie nepilnamečius. Palangiškio Dainiaus Drungilo teigimu, kartais paaugliai dirba sąžiningiau ir stropiau už pirmųjų kursų studentus. "Mes verčiamės dviračių nuoma. Šiame darbe svarbiausia, kad žmonės mokėtų bendrauti. Kartais su nepilnamečiais dirbti yra maloniau nei su studentais, kurie įsivaizduoja, kad pinigus privalo gauti už nieką, o siūlomas minimalus atlyginimas jų netenkina", - kalbėjo verslininkas.